XXI a. kasdienybės dienoraštis

Kaip viešą konkursą padaryti neskaidrų?

Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, tačiau kiekvienas viešas konkursas (nuo
pieštukų įsigijimo iki valstybės modernizavimo projektų) gimsta skaidriai.
Konkreti vieša institucija suformuluoja poreikį, jį perduoda finansines lėšas
skirstančiai organizacijai ir šiai patvirtinus projektas gimsta – t.y.
subsidijos (ar kitais atvejais kitaip pavadintas lėšas) gavėjai pradeda leisti
pinigus.

Šis tekstas – tai patarimų rinkinys biurokratams, ES paramos ar kitų viešų
lėšų valdytojams, kurie ruošiasi priimti patį protingiausią sprendimą, tačiau
nenori ar negali visų argumentų skelbti viešai. Taigi tai patarimai, kaip
paskelbus viešą konkursą pasirinkti tą projekto vykdytoją, kuris a
priori
aiškiai turi geriausias idėjas.

Pirmas etapas – konkurso paskelbimas. Konkursą skelbkite vidutiniam dalyviui
kuo nepalankesniu metu (geriausia, kai pagrindiniai darbai susikerta su
intensyviu darbymečiu). Taip iš anksto suderinę su numatytuoju laimėtoju,
garantuosite sau, kad tinkamai konkursui pasiruoš tik iš anksto įspėtas dalyvis.
Konkurso sąlygų jokiu būdu neskelbkite viešai ir niekada neplanuokite priiminėti
visų norinčių dalyvauti konkurse pasiūlymų. Idealu, jeigu sugebėtumėte paruošti
specialų techninių sąlygų paketą, kuriame detalizuotumėte keletą pagrindinių
sąlygų, o paketą įsigyti galėtų tik sumokėję gana didelę pinigų sumą
(pavyzdžiui, 1 proc. nuo planuojamų projekto pajamų). Patartina konkurso sąlygas
formuluoti taip, kad konkurse galėtų dalyvauti ir artimų sričių numatytam
laimėtojui bendrovės. Pavyzdžiui, skelbdami konkursą dėl renginio organizavimo,
pakvieskite numatytąją renginių organizatorių atstovę ir bent keletą reklamos
agentūrų, kurios tokias paslaugas teikia tik išimtiniais atvejais.

Antras etapas – konkursinių pasiūlymų ruošimas. Nustatykite keistas
bendravimo sąlygas. Pavyzdžiui, skambutis viešą konkursą skelbiančios
organizacijos vadovui gali būti prilygintas poveikio darymui, o papildomą
informaciją pažymėkite teiksiantys tik į raštu gautus ir notaro patvirtintus
paklausimus. Tačiau praktiškai į visus klausimus atsakinėkite tik neigiamai,
kitaip tariant – konstatuodami, kad atsakymas į gautą klausimą šiuo metu yra
konfidencialus, nes iki konkursui pasibaigiant nė vienas dalyvis neturi teisės
pasirašyti konfidencialumo sutarties. Tuo pačiu metu visai naudinga pakeisti
konkurso užduotį – apie tai dalyviams praneškite likus vos kelioms dienoms iki
numatytų terminų pabaigos.

Trečias etapas – gautų pasiūlymų vertinimas. Idealu, kai vertinimą vykdo iš
anksto nepaskelbta, tačiau dėl išaiškėjusios klausimo svarbos ad hoc
sudaryta komisija. Taip ne tik išvengsite asmeninės atsakomybės už priimtus
sprendimus, tačiau kartu galėsite šioje komisijoje patvirtinti sau tinkamus
pasiūlymų vertinimo metodinius nurodymus, kuriais iš esmės pakeisite konkurse
išdėstytų vertinimo kriterijų prioritetus ir svorį gavę galutinį rezultatą. Be
to, komisija galės kolegialiai priimti svarbiausius sprendimus – pripažinti
atskirų dalyvių darbus netinkamais, nuspręsti, kad nebūtina laikytis
procedūrinių konkurso paskelbimo metu numatytų taisyklių, atmesti atskirus
pasiūlymus, jei jie susiūti ne trigubu, o tik dviejų siūlų siūlu, notaro
antspaudas uždėtas tik ant 7 puslapio, o jo neaptikote ant rekomenduojamojo
14-ojo.

Šių pirmųjų trijų etapų daugeliu atvejų turėtų pakakti, tačiau kartais
nusivylę dalyviai gali vis tiek jus paduoti į teismą, esą komisijos priimti
sprendimai buvo neteisėti. Šiuo atveju belieka iš anksto pasirinkti
veiksmingiausią gynybos strategiją, tačiau, aišku, dažniausiai veiksmingiausia –
rėmimasis ekspertų nuomonėmis, jau minėtais kolegialiai priimtais komisijų
sprendimais.

Suprantama, nuoseklus visų paminėtų priemonių taikymas itin sudėtingas, todėl
visai pakaks, jei bent keletą elementų pavyktų įdiegti ir savo veikloje.
Galėsite būti tikri, kad iš tiesų pasirinkote tinkamiausią skirtų lėšų
panaudojimo variantą, o atsitiktiniai konkurso dalyviai po keleto kartų turėtų
susivokti ir prarasti norą ieškoti skaidrumo apraiškų jūsų skelbiamuose
projektuose.

Patarimai surinkti kaip ryšių su visuomene bendrovės „PR Service
/ Edelman affiliate“ projektų vadovui rašant įvairius pasiūlymus viešai
skelbiamiems konkursams.

Paskelbta www.omni.lt

3 Comments

  1. zydintiMiau

    esate žmogus. kurio profesija? politika / politologija? smalsumas čia ne vietoj. bet pakankamai iracionalus metas kad atsiprašinėčiau.

  2. liutauras

    mano profesija – būti žmogumi 🙂

    akademinėje srityje esu teisininkas (PhD tyrimas – tesinis elektroninės žiniasklaidos statusas)

    duoną valgau iš komunikacijos (esu ryšių su visuomene projektų vadovas)

  3. nesantaika666

    Kiniečių išmintis Galima nusipirkti namą, bet ne namų židinį; galima nusipirkti lovą, bet ne miegą; galima nusipirkti laikrodį, bet ne laiką; galima nusipirkti knygą, bet ne žinias; galima nusipirkti padėtį visuomenėje, bet ne pagarbą; galima užmokėti daktarui, bet nenusipirksi sveikatos: galima papirkti sąžinę, bet ne gyvenimą: galima nusipirkti seksą, bet ne meilę. Kiniečių išmintis atneša sėkmę. Ši išmintis jau aštuonis kartus apkeliavo apie pasaulį. Ir šį kartą sėkmę ji atneš tau. Gavęs šį laišką tu tapsi laimingu. Tai ne juokai. Tave aplankys sėkmė. Persiųsk šį laišką 96 val. bėgyje tiems, kuriems trūksta sėkmės. Nesiųsk pinigų, nes laimės nenupirksi. Keletas pavyzdžių: Konstantinas 1953 m. gavo tokį laišką ir paprašė sekretorės padaryti 20 kopijų: po devynių dienų jis išlošė loterijoje 9 mln. markių. Tarnautojas Karlas gavo laišką ir pamiršo apie jį, po kelių dienų jis neteko darbo. Vėliau jis persiuntė laišką, pratęsdamas grandinę, ir sėkmė sugrįžo. 1967 m. Brunas gavo laišką ir juokdamasis jį išmetė. Po kelių dienų susirgo jo sūnus. Jis surado laišką, padarė 20 kopijų ir išsiuntė, po dešimties dienų jis gavo žinią, kad sūnus pasveiko. 1987 m. laišką gavo jaunas Kalifornijos gyventojas, laiškas buvo neaiškiai parašytas ir jis pažadėjo jį perspausdinti mašinėle, tačiau tai atidėjo vėlesniam laikui, t.y. neišsiuntė laiško per 96 val. Vėliau jis perrašė laišką ir išsiuntė, pratęsdamas grandinę; po to jis įsigijo naują automobilį. Nepamiršk, nesiųsk pinigų ir nepasirašyk laiško. Paprasčiausiai išsiųsk 20 kopijų ir lauk pasikeitimų į gera. Šią išmintį parašė Antilų salose gyvenęs misionierius. Aš siunčiu ją tau, kad padėtum jai apkeliauti aplink žemę. Pasiųsk savo pažįstamiems, draugams, draugėms. Praeis nedaug laiko, ir tu gausi gerą žinią arba sulauksi siurprizo. Tai tiesa, net jeigu tu tuo ir netiki. Šis laiškas buvo pasiųstas kaip sėkmės garantas. Tu jį gavai iš žmogaus, kuriam tu rūpi, nenutrauk grandinės – dabar tavo eilė jį persiųsti. Išsiųsk 20 kopijų ir pamatysi, kas atsitiks po keleto dienų. Prisimink: NESIŲSK PINIGŲ. NEPAMIRŠK ŠIO LAIŠKO. TAI TIESA ———

Leave a Reply to nesantaika666 Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *