XXI a. kasdienybės dienoraštis

Mokslai, nemiga ir Rumšiškės

Įsigijau naują ligą. Mokausi. Net savotiškai patinka. Prieš
kasmetinę doktorantūros atestaciją – jau net simptomiškas mokslų
pliūpsnis. Tiesa, reiškinys tiesiogiai susijęs su miego mažėjimu, akių
užsimerkimo laipsniu ir žvalumo trūkumu. Sako, noras mokytis praeina.
Silpnesniems – per kokią savaitę, stipresniems – per greičiau nei
mėnesį. Nei tiek, nei tiek laiko neturiu. Reikia „susimokyti“ per
žymiai trumpesnį laiko tarpą. Gal ir pavyks. O juk miego sąskaitą
galima ir toliau mažinti. Tik tada, sako, kartais apie save duoda
žinoti sveikata. Tikėkimės, eilinį kartą pavyks padaryti savotišką
sandėrį su savimi.

Beje – šiuo metų laiku bene nuostabiausi
vaiskūs rytmečiai. Norėčiau bent vieną tokią akimirką užfiksuoti
fotoaparatu. Duokdie, spėsiu savaitgalį, gal net kokiose Rumšiškėse, kurios, atrodo, tokioms akimirkoms ir teskirtos.

3 Comments

  1. Anonimas

    Vaziuosim, vaziuosim:)

  2. umi

    man pasirodo gerai mokytis buvo atsikelus anksti ryte,tempiau dvi sav kol emiau neatskelti ir po to gavau prastus pazymius.

  3. Anonimas

    Tiketina, kad mokslai aplenks profesines veiklos ribas… Kitaip idomu zinoti, kas ir KAM teikia prioriteta- mokslinei karjerai ar asmenybes saviraiskai ?

    Antrasis variantas kol kas nelabai ryskus Lietuvos teises moksle. Pasiziurekime, kas mes per mokslininkai. Kad ir gerb. Prezidenturos Teises dep. vadovas… Kiek (keliolika) metu jis buvo doktorantas ir ko dabar reiksmingo moksle pasieke ? Ar tai nera savitiksle veika, del VARDO ?.. Kas turi tarnauti visuomenei- mokslas ir mokesciu moketoju islaikomi DOKTORANTAI ar visuomene- ''mokslininkams'' ?

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *