Raigardo Musnicko kvietimu kartu su ryšių su visuomene kolega Linu Kontrimu „Žinių radijo“ laidoje diskutavome apie toleranciją. Kelios mano mintys:
[..] apie 05:15
Per II pasaulinį karą viskas pervirto atvirkščiai ir mes tapom viena iš NEtolerantiškiausių bendruomenių, kai savo 10% bendrapiliečių kartu su vokiečiais išžudėm.Pirmas dalykas, kad mes susipykom net su bajorais. 1918-20 metais mes juos išstūmėm iš Lietuvos ir pasakėm, kad LDK bajorai – ne mūsų bajorai, mes čia etniniai būrai valstiečiai.
[..] apie 07:45
Aš būčiau labiau pesimistas ar labiau realistas, kaip iš kurios pusės pažiūrėsi. Aš galvočiau, kad mes nemokam priimti kitokio kito, mes nesivadovaujam savo Konstitucija, vat 26 straipsnis: „Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvės yra nevaržoma. Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją, tikėjimą ir t.t. Konstitucijoj mes labai aiškiai esam deklaravę, kad mes priimam kitokius, bet jeigu mes pažiūrėtumėm į tyrimus – aš tik pacituosiu gyventojų grupes, kurias iš karto mūsų „raudonas skuduras“: iš įkalinimo įstaigų išėję asmenys, romai, asmenys su psichikos negalia, homoseksualūs asmenys, Jahovos liudytojai, pabėgėliai, musulmonai, čečėnai, induistai, pakistaniečiai ir t.t.Aš paminėjau tik keletą, kurie labiausiai radikalizuoja ir jeigu mes paimtumėm eilinį Lietuvos pilietį, tai bet kuri šita kategorijos asmenį ar kaimyną mes pasakytumėm, kad yra toks, tai iškart pas daugelį būtų jeigu ne atmetimo, tai tokia labai didelio įtarumo „cha! čia jis man toks nea… neaiškus“.
Tai mes deklaruojam taip, labai gražiai. Ir iš tiesų, ta mūsų istorinė patirtis šimtametė yra labai graži, bet tie lūžiai, kurie įvyko XX amžiaus pradžioj, kai mes savo dalies labai atsisakėm didelės kultūrinės, kai mes paskui gavom sovietinį antspaudą ir presą, mes praradom sugebėjimą, mes neturim tradicijos, mūsų tėvai, mūsų seneliai nebemoka priimti kito. Jie priešingai, iš kaimo išvys kitokį, luošą ar LGBT žmogų vietoj to, kad priimtų ir iš tos įvairovės mes pasisemtumėm ir būtumėm turtingesni. Nes visas to kitokio priėmimas yra demokratijos pagrindas ir demokratijos stiprybė. Nes jeigu tu sugebi priimti kitokį žmogų, tu tampi stipresnis, įvairesnis, įdomesnis.
Taip, yra sunkumų. Yra sunku sugyventi su kitokiu, reikia save kažkiek perlaužti. Vat man kartais su žmona sunku sugyventi. Žmona sako „kodėl nesitvarkai kiekvieną rytą, to nedarai?“. Sako, „kambarį susitvarkyk, darbo stalo gražų palik“ ar dar kažką, ar ne? Ir jau „kitoks“, mažesniam mastely, bet kitoks požiūris į gyvenimą, kitokie įpročiai ir t.t.
[..] nuo 12:30
Turiu gerą pavyzdį su visais ekonominiais migrantais, kurie apsimetinėja karo pabėgėliais ir t.t. Yra didelė problema, kad daugelis jų visiškai nenusiteikę būti tolerantiškais priimančiai visuomenei. Jie atvažiuoja į Švediją, Norvegiją, Vokietiją, t.t. ir jie ten diktuoja savo sąlygas, o nesiruošia priimti kitokių. Kai jie mato, kad mergina ar moteris eina su trumpu sijonu, jie jau nebesugeba toleruoti, kad tai mergina, turi savo teises. Aš jau nekalbu, kad jie savo žmonoms ir savo vaikams, ir savo merginoms nesuteikia lygių moterų teisių. Kas mūsų visuomeonėj yra priimtina. Čia ir gaunasi tas atvirkštinis arba grįžtamasis toleravimas, jis tampa paradoksu, nes tam tikra prasme mūsų visuomenės tampa priverstos toleruoti barbarybę, o barbarybė mūsų netoleruoja.[..] nuo 18:00
Pakantumas turi būti pozityvus, o ne prievartinis.[..] nuo19:30
Tolerancija irgi iš esmės yra Maslow piramidės dalis. Kai tu sakai, Linai, apie saugumo jausmą, tai tolerancija ir atsiranda tik tada, kai mes bazinius savo poreikius patenkinam. Tolerancija nėra bazinis poreikis, nes ji tikrai yra aukštesnėj piramidės dalyje. Ir šioje vietoje natūralu, kad kol mes patys, kol mūsų vidutinis atlyginimas yra gerokai negu Europos vidurkis, kalbėti, kad mes galėtume siekti tai, kas Europai yra priimtina ir kas jiems yra kasdienybė, mes iki dar nedagyvenom. Mums dar reikia duonai ir sviestui užsidirbti prieš tai kad galvoti, su kuo čia dešrą pasidalinti. [..] Toleracimas nereiškia išlaikymas.[..] nuo 24:05
Iš kur atsiranda tolerancija kaip tokia, kaip sakai, „gaujų mechanizmas“? Visuomenė veikia kaip masių – didesnių ar mažesnių – visuma. Viena grupelė tokia, kita tokia. Ir visuomenė reaguoja neracionaliai, vadovaujasi emocijomis. Ir šioje vietoje siekis būti tolerantišku jau yra racionalus, protingas siekis būti neemocingu. O žmonijos pradas ir pagrindas yra emocijos. Dėl ko atsiranda, kaip sakai, skaidymasis į kažkokias „gaujas“ ir jų bandymas apginti savo interesus, jis ir kyla iš natūralaus žmogiško, gal gyvuliško, jeigu taip galima pasakyti, instinktų lygio. O reikalavimas būti tolerantišku yra racionalus pradas, nes demokratija yra racionalus mechanizmas ir turi racionalų pagrindą.Bet aš norėčiau nukreipti į kitą pusę. Citavau 26 Konstitucijos straipsnį, bet užmirštam 28 straipsnį, kur rašoma „įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių“. Kitaip tariant, jeigu mane Lietuva priima ir aš atvažiuoju iš Pakistano ar kažkokios panašios šalies su 5-iom žmonom, aš vis dėlto turiu tas žmonas gerbti ir prižiūrėti pagal Lietuvos įstatymus, o ne vadovaudamasis kokiu nors šariato normos. Šioje vietoje gaunasi paradoksas. Mes į tas įvairias mažumas užmerkiam.. suteikiam joms laisves ir teises, bet užmirštam pareikalauti, kad jie laikytųsi Lietuvos įstatymų, kad moteris būtų lygiateisė, kad mergaitės galėtų turėti vienodas teises kaip berniukai ir t.t. Tai kur tas mūsų nuoseklumas? Ir va čia tolerancija turi turėti ribas. Tolerancija negali būti visaapimanti ir į visas puses. Priešingai, tolerancija eina kartu su atsakomybe. Ir mes toleruojam, bet kartu ir reikalaujam.
[..] nuo 27:40
Galima įdomių atvejų iš Lietuvos istorijos, kai mes Vilniuje turėjom viduramžiais pravoslavai katalikus, katalikai pravoslavus. Vieni ten strėlę, kiti ten ženklą kur nors nupaišo. Tų istorijų mes išties turim ir čia klausimas. Ok, mes priimam. Vytauto, atrodo, privilegija žydams buvo viena pirmųjų. Tai jau tada buvo priimta – ok, tu ateik pas mus, bet yra reikalavimai. Tu turi mokėt mokesčius, jeigu karas, turi išstatyt arba pats atbėgt, arba kažką atsiųst savo kažkokį pavaldinį. Tai reikalavimas elgtis pagal taisykles – lygiai taip pat. Jeigu tai yra romai, tai susitvarkykit, baikit platinta narkotiku, ane? Jeigu jūs esat emigrantai, tai jūs dirbkit ir laikykitės mūsų tvarkos, mūsų kultūros, mūsų reikalavimų, mūsų įstatymų, kuriais mes remiamės. Tas toleravimo klausimas, man atrodo, pas mus yra pamirštama antra pusė, kad kartu su toleravimu ateina ir pareiga laikytis. Jeigu mes toleruojam LGBT asmenis – ok, bet jūs lygiai taip pat elkitės atsakingai ir laikykitės įstatymų, kur bėda?[..] nuo 31:15
Šioje vietoje paskutinę Kristoferio Dikmano (Christoph Dieckmann) knygą labai rekomenduoju. Pas jį yra labai atviras ir sąžiningas diskursas. Jis mato vienos pusės argumentus, trečios ir dar mato labai daug konteksto, kuris labai įprasminą tą dalyką. Kai matai visą kontekstą ir skirtingas puses, tada žymiai lengviau suprasti, kas vyko nedarant savo subjektyvaus kažkokio sprendimo.[..] nuo 33:25
Šita analogija yra gera. Mes kaip karinga tauta, vis dar karinga, mes užkariaudami ne tik užkariavom teritoriją, gal net priešingai, mes esam tiek stipžžžrūs, kad mes neužkariavom teritorijos, bet mes perimam tai, kas geriausia. Ir tai labai svarbus tolerancijos dėmuo, sugebėjimas mokytis ir pažinti. Ir kai tu pažįsti, perimi tik tai, kas geriausia. Mūsų, pavyzdžiui, virtuvė, daugeliu atvejų yra ar iš vienur, ar iš kitur perimta tai, kur mes kažkur kitur mes radom skanaus, gražaus padaryti ir mes parsivežėm. Bulvės nebuvo lietuvių daiktas, mes jį atsivežėm ir paskui čia pradėjom auginti.Tolerancija kaip tokia yra nuolatinis besimokymas ir sugebėjimas kitame pamatyti kažką vertingo. [..] Tos bendruomenės, pavyzdžiui, musulmonai, kurie gyvena Lietuvoje, jie tikrai duoda tą koloritą ir tą papildomą naudą visuomenei Lietuvai ir mes nuo to turtingėjam. [..] Švietimo dalis toleravimo, kitokių priėmimo dalyje yra labai svarbi. Nes švietimo pirmoji dedamoji yra supratimas, kad yra kitaip. Ne visur gyvena žmonės vyras su žmona, kai kur gyvena vyras su vyru arba moteris su moterim arba dar kitaip. Kažkur yra trys vyrai arba dv moterys. Pirma sužinai, paskui supranti ir tada gali kažką perimt, kas tau tinka, kas tau patinka, kas tau duoda naudą.
Tolerancijos pagrindas ir yra – neatmesk kitokio emocijos pagrindu. Tiesiog, jis spalvotas ir man jis netinka. Ne, pirma susipažink, įsivertink. Bus dalykų, kuriuos tu priimsi, bus, kuriuos atmesi. Bet tą padaryk racionaliai, mąstydamas, o ne apsižodžiuodamas ar išvadindamas visais būdvardžiais.
[..] nuo 37:15
iš ziniuradijas.lt
Tai, kad aš jau daug pažįstu draugų ir draugių, kurie yra homoseksualūs ir homoseksualios, tai mane praturtino. Aš netapau homoseksualu nuo to, kad aš juos pažįstu. Priešingai, aš matau daug vertybių, ką jie turi savo gyvenime ir ką jie neša su savo gyvenimo būdu.
Žiūrėkite „Žinių radijos“ laidos „Atviras pokalbis“ epizodą „Ar mes pakantūs kitų nuomonei ir gyvenimams?“ radijo stoties interneto svetainėje.
