Gegužės 20 dieną „Delfi“ laidoje „Iš esmės“ Daiva Žeimytė-Bilienė kalbino Rimvydą Valatką, Tadą Ignatavičių ir mane apie tai, ką rodo Prezidento rinkimų I turo rezultatai ir kokia bus Gitano Nausėdos antroji kadencija laimėjus II ture.
Pagrindiniai mano pastebėjimai:
iš „Delfi“ laidos „Iš esmės“ (laidos transkripcija)
- Vieną iš esminių dalykų, kodėl įdomus antrasis turas, aš gal vadinčiau gulbių šokiu prieš Seimo rinkimus, nes dabar kaip gulbės šoka parlamentinės partijos, siūlydamos neva savo rinkėjus Nausėdai paremti. Paskui visą vasarą visos tos politinės jėgos tikėsis Nausėdos gero žodžio, užtarimo prieš Seimo rinkimus.
- Intrigos dėl nugalėtojo nėra, tas procentas, 60 ar 70 proc., priklauso nuo rinkėjų aktyvumo. O tokio dalyko, kaip rinkėjas, kuriam patiktų Nausėda, manyčiau, nėra. Tiesiog reikia kažką rinkti, tai Nausėda yra tas, kuris parodė, kad bent jau nesugriovė didelės prezidento institucijos dalies, ir už tai rinkėjai įskaitė pasitikėjimo kreditą, nes visi kiti kandidatai buvo gerokai blogesni.
- Tas vienintelis jungiantis darinys (aut. past. – G. Nausėdą prieš I. Šimonytę) tikrai padės laimėti antrąjį turą, bet kad tie žmonės sakytų, jog Nausėda yra tas, kuris išves Lietuvą į priekį, tai tokių Nausėdos rinkėjų nesu matęs. Be to, Nausėdai yra pavojaus zona, kad daug rinkėjų į rinkimus gali neateiti, nes visi tiek įtikėję, kad viskas išspręsta.
- Nemanau, kad tai bus tokia stipri banga, juo labiau kad visi suvokia, jog Šimonytė dar irgi turi šansą, ypač po to, kai didžiuosiuose miestuose ji pasirodė labai labai gerai. Taigi, išankstinio laimėjimo nuotaikos Nausėdos pusėje tikrai nėra, ir, manau, net žinau, kad žmonės dirba nenuleisdami rankų. Manau, rezultatas tikrai bus, tik nesutinku, kad jis viršys 70 proc. Jei Nausėda surinks 70 proc., tai bus jo sėkmė ir Šimonytės nesėkmė, o jei Nausėda surinks mažiau nei 60 proc., tai bus Nausėdos nesėkmė ir Šimonytės sėkmė. Manau, turėsime tarp 60–70 proc. už Nausėdą ir likusi dalis – už Šimonytę
- Šiuo atveju kiekvienam normaliam piliečiui norėtųsi, kad demokratija būtų tokia sistema, kad mes turėtume puikių lyderių, kurie būtų aiškūs, ryškūs ir vestų visą šalį į priekį. Deja, Lietuva yra mažas kraštas ir realių lyderių mes turime santykinai mažai. Kas atsitinka tada? Ilgalaikis de facto valstybės vadovas įgauna didžiulę įvaizdžio, atpažįstamumo, pripažįstamumo galią, ir, jei jis nepraranda vidinės motyvacijos būti politikoje, kas yra įvykę su Grybauskaite, tai toks lyderis turi didžiulį potencialą tapti politinių organizacijų ar polinių judėjimų lyderiu. Dabartinis prezidentas save jau į tai projektuoja, ir neatmesčiau tos ilgalaikio žaidimo partijos, kurią jis žaidžia tiek rudens formatu, tiek, dar svarbiau, – formatu po penkerių metų. Konstitucija draudžia prezidentui būti politinės partijos atstovu, bet de facto imtis lyderystės ir formuoti kokius nors junginius, judėjimus, pavyzdžiui, centro kairės judėjimą, sujungti tris, keturis ar šešis darinius ir imtis lyderystės, – kodėl gi ne? Ir toks jo sprendimas toje lietuviškoje politikos dykumoje iš esmės būtų ganėtinai išskirtinis, atkreiptų dėmesį ir, manau, kad sulauktų nemažai piliečių paramos
- (dėl TS-LKD partijos krizės) Neseniai oro uoste kaip tik sutikau du konservatorių korifėjus iš Europos Parlamento ir pasakiau: grįžkite greičiau į Lietuvą, nes jei ten ilgiau užsibūsite, tai vietinis jaunimas tikrai praloš ne tik rudens Seimo rinkimus, bet ir partijos ateitį.
- Tie nesibaigiantys konfliktai su valdančiąja koalicija buvo ir jo problema, bet ne tik jo. Tam, kad sakytum, jog jis per pirmąja kadenciją galėjo ką nors padaryti, reikia būti labai dideliam optimistui. Iš tiesų, jis negalėjo nieko padaryti. Taip, karas jam padėjo, be karo jis būtų visiškai nykus, pirmoji kadencija jam nepasisekė, koalicija jam buvo labai neparanki. Taigi, manau, kad neatsitiktinai galvoja ir kalba, ką daryti, jog nuo rudens galėtų kažkiek dirbti. Gal radikaliai pasakysiu – jis neturėjo įrankių ir niekas neleido jam prie jų prisiliesti.
Visas laidos įrašas portale „Delfi“ (nuoroda ir kopija „YouTube“ platformoje).
