Dažnai sulaukiu klausimų, kur galima rasti atsakymų į vieną ar kitą principinę komunikacijos ar ryšių su visuomene problemą. Bendrinė nuoroda į knygas tokiais atvejais padeda retai, nes šiandien retas skaito knygas, retas perka pats, o visai vienetai vaikšto į bibliotekas, ką jau kalbėti apie tokias viešąsias saugyklas, kuriose galima būtų rasti nepasenusių ir Lietuvos realijoms atitinkančių knygų.
Būtent Lietuvos konteksto stoka daugelį puikių leidinių anglų ar kitomis kalbomis daro visiškai bevertėmis. Pavyzdžiui, Maskvoje dirbančių specialistų patarimai Lietuvoje dažnai verti tik įdomybių skyrelio. Tuo tarpu pasaulinio lygio komunikacijos grandai labai retai skiria dėmesį mažų rinkų situacijoms, kas Lietuvoje beveik visada yra taisyklė. Tuo tarpu jei ne dienomis, tai mėnesiais besikeičianti žinių sklaidos tikrovė verčia ieškoti įžvalgų, kurios aktualios mums čia, Lietuvoje.
Nors nuo 2006-ųjų, kada išleidau savo knygą, neprabėgo nė septyneri metai, ryšių su visuomene realybė Lietuvoje jau visai kita (apie tai ne kartą esu pastebėjęs šio tinklaraščio įrašuose). Knygų rašymas nėra finansiškai naudingas užsiėmimas, todėl neverta tikėtis, kad mūsų realybei galime turėti aktualių ir naudingų įžvalgų siūlančių knygų. Lieka ieškoti „spartesnės“ apyvartos informacijos sklaidos priemonių. Vienos iš tokių – akademiniai žurnalai.
Ką turime Lietuvoje leidžiamo (kad būtų aktualu ir artima) ir „einamomis“ kalbomis spausdinančio?
- Informacijos mokslai (VU), naujausias Nr.61 (2012)
- Media Transformations (VDU), naujausias Nr.8 (2012)
- Žurnalistikos tyrimai (VU), naujausias Nr.3 (2010)
- bendrojo pobūdžio:
- Politologija (VU), specialus numeris „Politika ir medijos“ Nr.1(69) (2013)
- Socialinių mokslų studijos (MRU), naujausias Nr.5(1) (2013)
- Socialinės technologijos (MRU), naujausias Nr.2(2) (2012)
- Vadyba (VLVK), naujausias Nr.21 (2012)
- Verslas: teorija ir praktika (VGTU), naujausias Nr.1 (2013)
- Verslo ir teisės aktualijos (TTVAM), naujausias Nr.2 (2012)
Nesigilinsiu į atskirų straipsnių turinį, tačiau kaip pavyzdį paimsiu specializuotų leidinių paskutinius leidimo metus ir juose nagrinėtas ryšiams su visuomene artimas temas (pagal abėcėlę):
- Access, loyalty, and trust: Changing audiences and media life in contemporary Lithuania – NB!
- Auditorijos sampratos paradigmų kaita
- Business Negotiations and Business Meetings: Communication in the Bargaining Process
- Corporate identity dimensions in Latvian health care enterprises: results of expert survey
- Lietuvos internetinės žiniasklaidos konstruojamo politinio diskurso kaita
- Media audience development in Latvia (2004-2012)
- New media usage and privacy policies of newspaper websites of the Baltic States
- Politikai kaip naujienų šaltinis: nepilnamečių apsaugos įstatymo priėmimo atvejis
- Prekės ženklo vaidmens tyrimas
- Questioning discourse quality online or how to deal with the deliberative character of contemporary (social) communication
- Significance of hidden advertising of the media business models in Latvia
- Skandalo pjūvis: kaip, kodėl ir su kokiomis socialinėmis pasekmėmis
- The Initiatives of Corporate Social Responsibility as Sources of Innovations
- Televizijos reklamos elementų vertinimo ir reklamuojamų prekių pirkimo tendencijos Lietuvoje krizės sąlygomis
- Vadovo reputacija: esmė ir pagrindiniai elementai – NB!
- Žurnalisto kompetencijos ir gebėjimai šiandienos žiniasklaidoje
Ką turime? Per metus turime net šešiolika straipsnių, kuriuose nagrinėjamos vienaip ar kitaip susiję temos, trumpas žvilgsnis rodo, jog bent pora straipsnių gali būti ypač vertingi praktinėje veikloje.
Tuo pačiu turiu pastebėt, kad kai kurie straipsniai yra žemo lygio – pavyzdžiui, greitai peržvelgiant užkliuvo Lietuvos verslo kolegijos leidžiamame žurnale „Vadyba“ 2012 metais (Nr.2) paskelbtas mokslų daktarės Margaritos Išoraitės straipsnis „Integruotų marketingo komunikacijų pramogų arenose tyrimas“, kuria išvardinami naujausi mokslo šaltiniai apie integruotą komunikaciją:
[..] Integruotas marketingo komunikacijas nagrinėja ir užsienio autoriai Caywood ir Schultz (1991), McDonald (1995), Prickton, Broderick, (2004), Keller (2003). [..]
Kaip mokslų daktarė gali 2012 metais remtis naujausiu šaltiniu, kuris datuotas 2004 metais? Galima laikyti tai technine klaida, bet ką tada veikia redakcija, kurioje 19-a profesorių ir dar net 11 profesorių, recenzavusių straipsnius? Ko verti tokiame leidinyje spausdinami straipsniai ir už ką redakcija gauna pinigus?
Taigi, daugelyje straipsnių pateikiamą turinį reikia vertinti kritiškai, tačiau tuo pat metu juose galima rasti įžvalgų, kurių kituose lietuviškuose šaltiniuose iš viso nėra nė kvapo.