Pirmadienį pirmą kartą šiais metais pamačiau krentantį sniegą, o vakar, važiuodamas keliu į Druskininkus, smagiai stebėjau apšerkšnijusius medžius.
Šeštadienio rytas – kaip visada puikus metas ramiai ir tyliai ką nors daryti. Šį kartą tai buvo proga pažiūrėti į vaiskų dangų ir šerkšnu padengtus pakelės medžius. Deja, sustoti ir išlipti iš automobilio patingėjau ir šaltuko pabijojau, todėl nuotrauka ne pati geriausia…
O ramiai judant į seminarą būna laiko ko nors įdomaus pasiklausyti. Šį kartą – tai Vladimiro Visockio kūrybos kompaktinis diskas (MP3 formatu). Kol nuvažiavau, perklausiau ne vieną dešimtį, siūlau paklausyt bent vieną – „Мы вращаем землю“.
