Harmoningos visuomenės pagrindas – atsakingas gamtos išteklių naudojimas. Būtent išsaugoti gamtos ištekliai užtikrins visuomenės saugumą ir stabilumą XXI amžiuje
Tai yra hipotetinis Lietuvos ateities scenarijus (vizija), kurios pagrindinė idėja – lygsvara (lot. equilibrium), o trumpinys #LT50 („Lietuva penkiasdešimtaisiais“).
Scenarijų planavimo metodika remiasi ekstremalių krypčių nagrinėjimu ir pagrindinių jas lemiančių veiksnių numatymu. Tai leidžia prognozuoti grėsmes, ruoštis jų neutralizavimui bei atskleidžia galimybes, atveria kelius jų siekti. Tai radikali vizija, kokia Lietuva gali tapti XXI amžiuje. Tai ir yra scenarijų planavimo esmė – aprašyti kraštutinumus ir jų siekti, jiems ruoštis.
Prielaidos – neišvengiami išorės veiksniai
- Visame pasaulyje klimatas sparčiai keičiasi
- Žmonių skaičius pasaulyje didėja eksponentiškai, todėl aštrėja kova dėl visų gamtos išteklių. Nepasiteisinusios gimstamumo mažinimo priemonės Azijoje ir Afrikoje reiškia, kad gyventojų skaičius ir tolia augs, įtampa dėl gamtos išteklių tik didės.
- Gamtos išteklių naudojimas yra neharmoningas – dėl neatsakingo vartojimo išteklių mažėja tiek absoliučia, tiek ir santykine (vienam gyventojui) išraiška.
Pagrindinis iššūkis Lietuvai XXI amžiuje
Šiandien šimtai milijonų žmonių norėtų persikraustyti į Lietuvą. Nes Lietuvos gamtos ištekliai ir turtai (vienam gyventojui) yra dešimtimis ir šimtus kartų gausesni, nei daugelyje Azijos ir Afrikos šalių.
Norinčiųjų skaičius XXI amžiuje tik didės, nes klimato kaita Lietuvoje reikš santykinai gerėjantį klimatą ir vis didesnę atskirtį pagal gamtos išteklių kiekį, tenkantį vienam gyventojui.
Strateginė kryptis – stabili ir saugi visuomenė
Šiandien Lietuvos gyventojų skaičius yra vienas didžiausių per visą mūsų istoriją. 3 mln. piliečių – bene didžiausias gyventojų skaičiaus pikas, įvertinant, kad dar apie 0,5 mln. piliečių gali per trumpą laiką sugrįžti iš ekonominės emigracijos artimiausiose užsienio šalyse. Šis grįžimo procesas spartės, kai Lietuvos situacija santykinai vis gerės XXI amžiaus eigoje. Pastarojo dešimtmečio rezultatai parodė, Lietuvos piliečių skaičių galima efektyviai reguliuoti ekonominėmis priemonėmis, todėl gimstamumo skatinimo (iki populiacijos lygsvaros rodiklių) politika turi būti lanksti ir besikeičianti.
Lietuva yra NATO – galingiausios karinės sąjungos šiuolaikiniame pasaulyje – narė. Tai yra pagrindinis mūsų saugumo garantas, kurį turi papildyti nuosekliai stiprinamos nacionalinės karinės gynybos pajėgos.
Vizija #LT50 („Equilibrium“)
Iki 2050 metų Lietuvos piliečiai sukurs harmoningai su kintančia gamta sugyvenančią visuomenę, kurioje gyventojų skaičius bus stabilus (vyks natūrali kartų kaita), o gyventojai naudos tik tiek gamtos išteklių, kiek jų natūraliai atsikuria. Taip bus užtikrintas gamtos išteklių vienam gyventojui balansas ir tęstinumas.
Visuomenės požymiai (siekiami rodikliai):
- Stabilus gyventojų skaičius – valstybės šeimos politika yra dinamiška, atskirais laikotarpiais skatinanti arba stabdanti gimstamumą. Imigracija yra išimtinė situacija (o trumpalaikiai svečiai išties gali būti tik trumpalaikiai). Emigracijos netektys kompensuojamos didėjančio gimstamumo.
- Kultūros stabilumas yra natūrali visuomenės gynybinė reakcija, kai kaita vyksta palengva augant ir vystantis, neprisiimant radikalių momentinių virsmų, o siekiant natūralaus (ne revoliucinio) augimo ir tobulėjimo. Sudėtinė to dalis – negiminiškų kultūrų įtakos ribojimas ir kliūčių sklaidai sudarymas.
- Lietuvos ūkis ir gyventojų gerovė auga organiškai didėjant efektyvumui (diegiant naujas technologijas, mažinant vartojimą, ieškant vidinių efektyvumo išteklių ir pan.), o ne ekstensyviai plečiant gamtos išteklių naudojimą. Tam pasitelkiamas aktyvus visuomenės įsitraukimas reguliuojant ekonomikos ciklų amplitudę.
- Visuomenės gerovė vertinama ne tik per absoliučius ekonominius rodiklius, bet juos siejant su gamtos būkle (savaiminiu išteklių atsikūrimu ir gausėjimu), kitų žmonijos bendruomenių rodikliais. Atskirų piliečių teisės atsiranda tik iš bendruomenės interesų.
