XXI a. kasdienybės dienoraštis

Tag: ryšiai su visuomene (Page 3 of 5)

Prunskienė ir Lietuvos žiniasklaida: atvejo tyrimas

Artūras Račas pateikė pora prognozių interneto portale alfa.lt apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „ryšių su visuomene“ konkurso baigtį.

Teksto komentaruose Žemės ūkio ministerijos anonimas „Vytautas Ju.“ atsiuntė Kazimieros Danutės Prunskienės vadovavimo ministerijai laiku pasirašytų reklamos plotų pirkimo Lietuvos žiniasklaidoje sutarčių duomenis. Tuos duomenis šiek tiek susisteminau ir paanalizavau čia.

Jeigu šie duomenys teisingi ir artimiausiu metu nei Žemės ūkio ministerija, nei buvusi ministrė Prunskienė jų nepaneigs, turime labai įdomias išvadas, kurios vaizdžiai parodo tiek ponios, tiek ir Lietuvos žiniasklaidos būdą. Continue reading

10 patarimų renkantiems piliečių parašus

Kaip būti piliečiu? Kaip ginti savo teises? Kaip žengti pirmą teisingą žingsnį savo valia ir, svarbiausia, prisiimant asmeninę atsakomybę?

Artūro Račo suburta 17 piliečių iniciatyvinė grupė pateikė Atominės elektrinės įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą ir ėmėsi rinkti 50 tūkst. piliečių parašų, kad įstatymo projektas būtų svarstomas Lietuvos Respublikos Seime.

Reikiamo parašų skaičiaus nesurinkome… Galiojančių suskaičiavome daugiau nei 28 tūkst. parašų. Kaip visiškai žaliems politikos dalyviams tai neblogas rezultatas, ypač įvertinant tai, jog nesuvokėme reikalingų veiksmų masto ir patirties tokiam darbui tikrai trūko.

Tad dabar, pažvelgę truputį atgal, ir matydami pagrindines klaidas ar sėkmės istorijas, surašėme ir viešai skelbiame 10 patarimų visiems, kas tik ateityje imsis rinkti piliečių parašus. Nuo šiol patarimai bus viešai skelbiami iniciatyvinės grupės interneto svetainėje www.slibinas.lt (nuoroda kairiajame stulpelyje).

Lietuvos ekonominio įvaizdžio strategija: stipri, bet svetima?

Žmonės iš „Saffron Brand Consultants“ (pripažinkit, vien interneto svetainė veža!) padarė darbą – dar vieno įvaizdžio kūrimo strategiją (tiesa, keistoka, kad ja nesigiria), o paprastai kalbant – nubrėžė gaires ir sudėliojo patarimus, kaip pasiekti, kad Lietuvos ekonomika išsiskirtų 200+ valstybių pasauliniame katile.

Paradoksalu, tačiau spėju, jog pagrindinė jų darbo stiprybė ir silpnybė sutampa – rimta studija atlikta ir pateikta klientui (LR Vyriausybei, t.y. mums visiems) anglų kalba. Todėl „Selling Lithuania smartly“ yra pasmerkta žlugimui ir tą įmanoma gelbėti tik bendromis profesionalių vertėjų ir komunikacijos specialistų pastangomis.

Kitaip darbas nueis nežinion – absoliuti dauguma Lietuvos elito anglų kalbos nemoka, todėl apie studiją nuomonę susidarys iš trečiarūšių šaltinių ar nuogirdų, tuo remdamiesi ją primityviai supeiks ar tiesiog ignoruos. Continue reading

L.D. vs. „Lietuvos rytas“: ar kažkam gėda?

Runkeliams ši tema per sunki. Pirma, reikia mokėti anglų kalbą. Antra, reikia mąstyti. Ir viena, ir antra reikalauja pastangų.

Pradėkim paprastai – L.D. 2007 metais pateko į leidinio „World Business“ sudaromą „Global 35 under 35“ moterų – jaunųjų pasaulio lyderių – sąrašą už savo verslo idėją matuoti produktų aplinkosauginius kaštus. Apie tai išsamiai aprašė „Lietuvos rytas“ straipsnyje „Tituluota verslininkė iš Lietuvos Londone nesivaiko turtų“, net paskalų „Žmonės“.

Vėliau ji tapo naujojo Aplinko ministro Gedimino Kazlausko patarėja. Ir trijų ministerijos vadovų kelione į Keniją sparčiai susidomėjo tas pats „Lietuvos rytas“. Abejotina, ar ta kelionė buvo naudinga Lietuvos mokesčių mokėtojams, tačiau žiniasklaidos dėmesio pakako – pavyzdžiui, vien internete pasipylė atn.lt, alfa.lt, balsas.lt (2), 15min.lt ir kt. Continue reading

„Delfi.lt“ apie politikos moterų įvaizdžius

Jau buvau ir primiršęs, jog Eglė Samoškaitė kovo pradžioje kalbino apie moterų-politikių įvaizdžius. Žinoma, visa tai siejasi su Lietuvos Prezidento rinkimais, kuriuose beveik vienintelė reali kandidatė yra moteris.

Paskaitykite visą straipsnį „Moteris politikoje – nuo „blogosios policininkės“ iki „motiniškos“ globėjos“.

Trumpai čia priminsiu, jog šią prezentaciją ruošiau ir pagrindines tezes formulavau dar 2007-ųjų rudenį, kai lapkričio mėnesį Kauno apskrities moterų krizių centro pakviestas skaičiau paskaitas Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje, Kaune ir Anykščiuose. Smagu matyti, jog tuomet užrašyti teiginiai beveik puikiai atitinka ir šiandienos situaciją.

« Older posts Newer posts »