XXI a. kasdienybės dienoraštis

Tag: politinės partijos

Apie savivaldybes ir politikų ruošimąsi pagrindinės valdžios dalyboms

2023-04-03 paskelbtas pokalbis

Kovo pabaigoje „Neredaguota“ kanalo autoriaus Edvino Jusiaus kvietimu pasikalbėjome apie vis dar tebesitęsiančius rinkimus į vietos savivaldybių tarybas ir merus.

Pokalbis sukosi apie rinkimų pinigus, jų amžiną trūkumą, politikų improvizacijas už nulį eurų ir medalių dalybas tiek atskiroms politinėms jėgoms, tiek ir jų lyderiams. O taip pat – kaip šis apšilimas keičia pasiruošimą svarbiausiems 2024-ųjų rinkimams.

Rinkimų į LRS daugiamandatė apygarda: 2004 vs. 2008

daugiamandatė apygarda, 2004, 2008Šiandien Artūras Račas plačiau aprašė tai, ką ir aš skaičiavau vakar – ar keičiasi bazinės Lietuvos rinkėjų nuotaikos? Artūras nagrinėjo keletą rinkimų, aš lyginau tik šių (2008) ir praėjusių (2004) rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą rezultatus daugiamandatėje apygardoje.

Su bazine Artūro mintimis sutinku – „centro dešinės“ koalicija valdyti niekada negaus, nes visi kartu geriausiu atveju teturi 35-40 proc. Lietuvos rinkėjų pasitikėjimą.

Sąlyginai suskirščiau (visi duomenys „Excel“ byloje) politines jėgas į „kairę“, „centrą“, „dešinę“, „marginalus“. Vėlgi, su Artūro mintimis sutampanti išvada – Lietuvos rinkėjai yra itin ištikimi. Nors šiais metais ir „centras“, ir „dešinė“ surinkto po apytiksliai 25 tūkst. balsų daugiau, tačiau bendroje sumoje tai tik 4-5% visų balsavusiųjų. Kitaip tariant, absoliuti dauguma rinkėjų yra nepajudinami pagal savo pasirinkimą politinių jėgų pusėje. Continue reading

„delfi.lt“ apie partijų sąrašų sudarymą

Vakar Eglei Samoškaitei komentavau, kodėl susidaro tokia situacija, jog į naujus Seimo rinkimus politinės partijos eina su sąrašais, kurių viršuje stūkso tos pačios visų žinomos figūros. Keisčiausia, jog jos dažniausiai vertinamos ne itin palankiai ar, geriausiu atveju, neutraliai.

Išskirčiau tris veikiančius principus:

  1. žinomas asmuo labiau pripažįstamas, nei neatpažintas – t.y. geriau žinomas blogas, nei nežinomas geras kandidatas;
  2. partijos neturi pasirinkimo galimybės – padorių žinomų asmenų labai trūksta;
  3. dažna politinė partija Lietuvoje – tai uždaras UAB’as, kuriame įtaka pasiskirsto pagal generuojamus finansų srautu, tada rimtas rėmėjas įgauna teisę stumti savo kandidatus.