XXI a. kasdienybės dienoraštis
Kovo pabaigoje „Neredaguota“ kanalo autoriaus Edvino Jusiaus kvietimu pasikalbėjome apie vis dar tebesitęsiančius rinkimus į vietos savivaldybių tarybas ir merus.
Pokalbis sukosi apie rinkimų pinigus, jų amžiną trūkumą, politikų improvizacijas už nulį eurų ir medalių dalybas tiek atskiroms politinėms jėgoms, tiek ir jų lyderiams. O taip pat – kaip šis apšilimas keičia pasiruošimą svarbiausiems 2024-ųjų rinkimams.
Šiandien Artūras Račas plačiau aprašė tai, ką ir aš skaičiavau vakar – ar keičiasi bazinės Lietuvos rinkėjų nuotaikos? Artūras nagrinėjo keletą rinkimų, aš lyginau tik šių (2008) ir praėjusių (2004) rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą rezultatus daugiamandatėje apygardoje.
Su bazine Artūro mintimis sutinku – „centro dešinės“ koalicija valdyti niekada negaus, nes visi kartu geriausiu atveju teturi 35-40 proc. Lietuvos rinkėjų pasitikėjimą.
Sąlyginai suskirščiau (visi duomenys „Excel“ byloje) politines jėgas į „kairę“, „centrą“, „dešinę“, „marginalus“. Vėlgi, su Artūro mintimis sutampanti išvada – Lietuvos rinkėjai yra itin ištikimi. Nors šiais metais ir „centras“, ir „dešinė“ surinkto po apytiksliai 25 tūkst. balsų daugiau, tačiau bendroje sumoje tai tik 4-5% visų balsavusiųjų. Kitaip tariant, absoliuti dauguma rinkėjų yra nepajudinami pagal savo pasirinkimą politinių jėgų pusėje. Continue reading
Vakar Eglei Samoškaitei komentavau, kodėl susidaro tokia situacija, jog į naujus Seimo rinkimus politinės partijos eina su sąrašais, kurių viršuje stūkso tos pačios visų žinomos figūros. Keisčiausia, jog jos dažniausiai vertinamos ne itin palankiai ar, geriausiu atveju, neutraliai.
Išskirčiau tris veikiančius principus:
Informacijos nutekinimo drama – neeilinėje Seimo sesijoje: ar bus rasti kaltieji?
Žinių radijas, Dienos klausimas
© 2023 Liutauras Ulevičius
Theme by Anders Noren — Up ↑