Apie pirmuosius lietuviškojo „Playboy“ žingsnius jau esu rašęs . Turiu pažymėti, jog antrasis numeris gerokai pažengęs į priekį (nes pateikta nemažai gero verstinio turinio), tačiau akivaizdu, jog leidėjai sunkiai sprendžia platinimo problemą.
Pirmąjį numerį gavau supakuotą į baltą voką su leidyklos namų „Santa“ simbolika. Galbūt gera proga savireklamai, tačiau eiliniam vartotojui tai įspūdžio neturėtų padaryti. Man ir nepadarė.
Antrojo žurnalo numerio kelias buvo dar įspūdingesnis – kai jau kelias dienas žurnalą mačiau ir spaudos lentynose, ir internete buvo girdėti įspūdžiai (jau nekalbant, kad kalendoriaus nuotraukas Gedo skyrelyje mačiau jau gerokai anksčiau), kažkurį vakarą žmonikė grįžo su „Bijustos“ lapeliu, prikabintu ant laiptinės durų. Continue reading
