XXI a. kasdienybės dienoraštis

Tag: Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas

„Lietuvos ryto“ televizija apie Kedžio partiją

Per Žolinę savotiška nevyriausybinė organizacija, susibūrusi po Drąsiaus Kedžio vėliava, paskelbė „Drąsiaus Kedžio“ partijos steigimo deklaraciją.

Šiandien „Lietuvos ryto“ reporteris Karolis Vatikevičius paprašė pakomentuoti, kiek Drąsius Kedys jau tapo prekės ženklu ir kokios šios naujos partijos galimybės. Kolegų Tomo Janeliūno, Artūro Račo ir mano komentarus reportaže galite peržiūrėti internetu, o čia trumpai pakartosiu pagrindinius savo dėstytus akcentus:

  • a.a. Drąsius Kedys yra atpažįstama vėliava, kuri komunikacijos požiūriu gali būti skiriamasis organizacijos ženklas;
  • neseniai mirusio asmens naudojimas reklamos tikslais, mano nuomone, pažeidžia komunikacijos etiką (net ir formaliai – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 str. 1 d. 3 p. („[..] kai rodomas mirusio [..] asmens kūnas [..]“);
  • partijos steigimo deklaracija sukurta remiantis primityviu populizmu – paimtos rezonansinės didelei visuomenės daliai svarbios temos (mokesčiai už šilumą, mokslą, mokesčiai ir pan.) ir jose primityviai pasiūlytos neva gyventojams naštą palengvinantys sprendimai – iš kur valstybė tam gautų lėšų, autoriai užmiršta paminėti;
  • partijos sėkmė priklausys nuo steigėjų organizacinių sugebėjimų: a) sugebėjimo įsteigti regioninius skyrius ir užtikrinti jų veiksmingumą; b) ilgalaikės veiksmų programos sukūrimo ir jos įgyvendinimo.

Bendru atveju sprendimas kurti partiją iš esmės diskredituoja net tuos menkus sveiko proto grūdus, kuriuos pradinėje stadijoje Kedžio artimieji turėjo. Populistinis požiūris į valstybę nebeleidžia pasitikėti jo steigėjais ir jų sugebėjimu racionaliai vertinti pasaulį. Tai tiesiog emocijų valdomi ir su sveiku protu mažai ką turintys bendra piliečiai.

Tačiau jų teisė jungtis bendrai veiklai ir reikšti savo nuomonę – šventa. Visai realu, jeigu jie sugebės įveikti organizacines politinės jėgos formalizavimo užduotis, jog sulauks 5-10% balsų artimiausiuose rinkimuose.

Kada mokysimės homoseksualių santykių?

Būtent taip siūlo homoseksualius santykius toleruojantys žmonės iš Europos Sąjųngos. O konkrečiai – Europos Parlamento nariai Sophia in ‘t Veld, Jeanine Hennis-Plasschaert, Leonidas Donskis, Gianni Vattimo, Baroness Sarah Ludford (ALDE frakcija), Ulrike Lunacek, Raül Romeva i Rueda, Jean Lambert, Judith Sargentini (Verts/ALE frakcija), Rui Tavares, Cornelia Ernst, Cornelis de Jong, Marie-Christine Vergiat, Willy Meyer, Kyriacos Triantaphyllides (GUE/NGL frakcija), Michael Cashman, Claude Moraes, Emine Bozkurt (S-D frakcija).

Kodėl mokysimės? Tokią išvadą gauname logiškai analizuodami naujosios Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo redakcijos, įsigaliosiančios 2010 metų kovo 1 d. sąvokas.

Kritikams labiausiai kliūva įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 14 punktas, kuris kaip neigiamą poveikį nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi darančia pripažįsta ir tokią viešąją informaciją, kuri propaguoja homoseksualius, biseksualius ar poligaminius santykius. Palikime biseksualius ir poligaminius santykius ateičiai, nagrinėkimte toliau.

Lietuvių kalbos žodynas žodį propaguoti aiškina taip: „skleisti kurias nors idėjas arba mokymą, užsiimti propaganda“. Taigi, turime tris alternatyvas, kas, galiojant tokiai įstatymo redakcijai, būtų pripažįstama pavojinga nepilnamečiams:

  1. idėjų apie homoseksualius santykius sklaida;
  2. homoseksualių santykių mokymo sklaida (tokių santykių mokymas);
  3. homoseksualių santykių propagandos veiksmai (t.y. didelės visuomenės dalies veikimas)

Jeigu Lietuvos įstatymų leidėjas pritartų tokiai Europos Parlamento narių minčiai, tai gautume loginę išvadą, jog tokie veiksmai taps teisėti ir legalūs, eo ipso, laikui bėgui turėsime pradėti mokytis tokių santykių…

Savo ruožtu, norėčiau atkreipti dėmesį į keletą svarbių akcentų:

  • minėtas įstatymas nedraudžia tokios informacijos, tačiau aiškiai atriboja, jog ji gali daryti netinkamą poveikį nepilnamečiams, kurie visą, ypač kontraversišką, informaciją priima ir vertina neadekvačiai;
  • minėtas įstatymas ir jį papildantys poįstatyminiai teisės aktai tik nustato tvarką, kaip tokia informacija gali būti naudojama suaugusių asmenų, tačiau kartu įtvirtina apsaugos mechanizmus ir priemones, kurie užtikrina nepilnamečių interesus;
  • atskiro dėmesio reikalauja šiandien Vaiko teisių kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės Seime išdėstyta nuomonė, jog įstaigos daryti tyrimai patvirtina, jog būtent nepilnamečiai berniukai dažniau patiria seksualinę prievartą.

Radikalūs Lietuvos pasirinkimo šalininkai galėtų pradėti svaidytis kaltinimais, jog daugumą iš šešius klausimus (1, 2, 3, 4, 5, 6) formalavusių ir rezoliucijos projektą rengusių europarlamentarų patys yra homoseksualai (ir tai beveik tiesa, yra tai atvirai deklaruojančių), tačiau Lietuvai žymiai svarbiau būtų atsakyti į klausimą, ar mes tikrai norime atviros homoseksualių santykių propagandos. Šiuo atveju, kaip ir imigracijos ribojimo reikalingumo, esu itin konservatyvios pozicijos šalininkas. Galbūt po 20 ar 30 metų tai taps ir mūsų kultūros dalimi, tačiau šiandien akivaizdu, jog tai visiška svetimybė.