Vasaris pradingo. Nepastebėjau jo per slogą, darbus ir šiaip malonius laukimo rūpesčius. O vakar prasidėjo laikas po vasario – pa-vasaris. Ir nežinia, ar pasikeisti orui padėjo sudeginta Morė.. tik vandeniu virtęs baltas patalas nuvarvėjo vamzdžiais ir vamzdeliais, paliko smagius snieguotos žiemos prisiminimus ir nepakartojamus vaizdus nuotraukose.
Žiema – mylimiausias mano metų laikas – baigėsi. O kokia žiema! Praėję ir prasidėję metai tikrai įsirėš į atmintį ir liks ilgam savo gražiomis akimirkomis. Simboliškas pabaigtas dar vienas dešimtmetis tėra tik forma, į kurią reikėtų sutalpinti daugybę įspūdžių. Ką verta užrašyti sau ir ne tik sau?
Labai džiaugčiausi, jeigu man galiotų priežodis apie žmogų, kurio būdą nusako draugai. Draugai – artimesni ir rečiau sutinkami, nauji ir visą gyvenimą kartu einantys, nepakartojami ir nuobodoki – jie yra mano gyvenimo ašis. Aplink tą ašį ir sukasi kiekviena nauja diena, ta pati ašis neleidžia nukrypti ir tampa tvirtu pagrindu jaustis šio pasaulio dalimi. Ačiū likimui, jog kol kas draugų nemažėja, o nusivilti esamais priežasčių neturėjau.
Praėjusieji metai mums su Aušryte atnešė dar vieną puikią žinią. Ir kol ta žinia tėra begalės naujų klausimų šaltinis, galiu tik džiaugtis, jog maži stebuklai įvyksta ir jie lanko mus! Sau vėlgi eilinį kartą galiu priminti bent šiek tiek arčiau pavyti mano nuostabiausią žmogų sugebėjimu stengtis, stebinti ir rūpintis.
Astrologai rašo (jais truputį tikiu), jog Vandenio ženklu pažymėtiems praėjusieji metai buvo sunkūs, sunkmetis tęsis iki pat šiųmetės vasaros, kai svorį nuo pečių padės nuritinti galų gale ilgalaikę palankią ateitį lemiantis dangaus šviesulių išsidėstymas. Kodėl šiek tiek tikiu astrologais? Nes 2009-ieji tikrai nebuvo lengvi, tikrai teko pakovoti ir ieškoti naujų erdvių, bandyti neatrastas kryptis ir idėjas. Šiek tiek tragikomiška, jog dėl daugelio klaidų kaltę tektų prisiimti pačiam sau ir dabar, žvelgiant atgal, kai kuriais atvejais tiesiog būtų geriau buvę ramiai miegoti arba skaityti knygas.. Bet tuo ir įdomūs pokyčių metai – naujomis patirtimis, naujomis klaidomis, iš kurių galima mokytis, ir daugybe naujų galimybių.
O kur žiūriu dabar, kur ruošiuosi? Dabar ramiai ariu vagas, kurių tiesumu neabejoju. Ramiai dėlioju ir kaupiu mintis bei jėgas. Tiesiog jaučiu, jog labai greitai viso to prireiks. Juk pa-vasaris!
