LRT televizijos laida „Savaitė“ nagrinėjo Agnės Širinskienės pasitraukimo iš Seimo LVŽS frakcijos aplinkybes. Mano komentaras apie tikrąsias šio manevro priežastis:
Buvęs „valstiečių“ atstovas spaudai Liutauras Ulevičius sako, kad tai ne A. Širinskienė išeina, o partijos pirmininkas ją stumtelėjo lauk.
„Pats sprendimas, kad Agnė išeina rodo, kad jisai [R. Karbauskis] bando keisti situaciją. Ar jam tas pavyks – atviras klausimas“, – komentuoja L. Ulevičius.
Jis teigia A. Širinskienės pastraukimą matantis kaip R. Karbauskio bandymą sustabdyti partijos byrėjimą.
L. Ulevičiaus teigimu, „valstiečių“ partija – piramidinė struktūra, kur aukštai esančių žmonių įtaka ypač didelė, o konfliktus galinčių išspręsti diskusijų ir skaidrumo nėra tiek daug.
„Išsiskyrimas yra tiesiogiai susijęs su skyrių byrėjimu. Ne Sauliaus Skvernelio išėjimu, bet būtent skyrių byrėjimu. Ir čia yra klausimas, ar Agnės išėjimas padės išlaikyti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijai skyrius, ar tie skyriai nubyrės. Nes natūralu, kad Ramūnas sprendžia jau partijos išlikimo klausimą, o ne atskiro vieno ar kito partijos nario klausimą“, – komentuoja L. Ulevičius.
„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ apie Jarslov Narkevič namo istorijos vertinimą ir pasekmes kalbino Aurimas Perednis.
Mano pagrindinės mintys:
– 2016-ųjų pabaigoje LVŽS programoje buvo aiški nuostata kovoti prieš korupciją ir mažinti valstybės lėšų švaistymą, didinti skaidrumą, padėti žiniasklaidai aiškintis neaiškius atvejus.
– Dabar yra vienas aiškus klausimas – namas stovi, o skola „kabo“. Ir niekas, panašu, šitos situacijos aiškintis nenori. Tai korupcijos apraiška, gerai, kad žiniasklaida kelia tokius klausimus.
– Valstiečiai yra patekę į įkaito situaciją, kai 2019 metų birželį pasirašė koalicijos susitarimą su lenkais, tvarkiečiais ir socialdarbiečiais. Didžioji dauguma yra patekusi į jų manipuliacijas ir tenka gelbėti savo koalicijos „draugus“. Vertybinės nuostatos, su kuriomis valstiečiai atėjo į rinkimus, yra paliktos kažkur šone.
– Virsmas nebuvo momentinis. Iš pradžių prieš korupcijos apraiškas buvo kovojama, tai paskui pagrindinis tos antikorupcinės vėliavos nešėjas Vytautas Bakas tapo nebepriimtinas, jis išėjo iš valdančiosios daugumos.
– Lūžis įvyko sudarius koaliciją, visokių gražulių priėmimas į savo gretas reiškė, kad tampama tiesiogiai ar netiesiogiai jų bendrininkų ir principų nešiotoju. Tie, kas nenorėjo taikytis, kas norėjo tęsti pirminę liniją, jie tapo nebepageidaujami.
– Tai reputacinis smūgis ir pasitikėjimo praradimas vėl bus. Aišku, ne visai visuomenei svarbu korupcijos mažinimas arba kova prieš korupciją, tai atitinkamai visa visuomenė nereaguos. 2016 metais tai buvo vienas iš konkurencinių pranašumų, kuo valstiečiai pasižymėjo, kuo buvo gera kartu dirbti, nes matėsi, kad mes kartu dirbam mažindami korupcijos apraiškas, kovodami prieš valstybės lėšų švaistymą, didindami efektyvumą, tačiau kiek dabar likę tų rinkėjų, kuriems anuomet buvo svarbu gretose… Sakyčiau, nubyrėjimas jau buvo žymus jau anksčiau, kai buvo sėkmingai pradėta prieš mgbaltic’us ir kitus veikusius politinę sistemą, bet toliau ta kova ties Vytauto Bako tyrimu sustojo. Toliau tos veiklos, rekomendacijos, kurios buvo numatytos tyrime, jos kažkaip įgyvendinamos labai iš lėto, o kai kurios visiškai sustojusios.
– Šiai istorijai plėtotis yra per mažai laiko. Iki Seimo rinkimų per mažai laiko priimti svarbius sprendimus ir politinės valios gali būti per mažai. Jeigu su Jaroslavu Narkevič jau anksčiau situacija buvo įkaitusi ir tas sprendimas brendo, bet net tada LLRA vadovybei jai užstojus nebuvo pasipriešinta. Jau tada nebuvo politinės valios eiti į konfliktą. Tai dabar, likus kažkur 20 savaičių iki rinkimų, laiko gali pristigti ir tai gali būti esminis faktorius.
– Be koalicijos pabaigti kadenciją – galimas scenarijus, tačiau tam reikia politinės valios ir drąsos, nes tai reiškia, kad valstybės lieka be Vyriausybės sudėtingu momentu arba bent jau be esminio Vyriausybės narių palaikymo. Tai klausimas, kaip į tai reaguotų opozicija. Galbūt opozicija galėtų konstruktyviai paremti mažumos Vyriausybę ikirinkiminiu laikotarpiu, tačiau dabartinėje situacijoje tai būtų išties sudėtingas sprendimas.
Iš lrytas.lt žurnalisto Tado Ignatavičiaus sulaukiau klausimo, kaip vertinu Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimą įteisinti medžioklę lankais. Mano atsakymas:
Aplinkos ministro bandymas įteisinti medžioklę lankais ir švelninti kitus medžioklės ribojimų šiurkščiai kertasi su pagrindinėmis žaliųjų judėjimo idėjomis – pagarba gamtai, gyvosios gamtos tausojimu, humanišku elgesiu su gyvūnais.
Toks sprendimas sudaro galimybę oponentams tęsti aštrią kritiką dėl LVŽS vykdomos aplinkosaugos politikos. Galima prisiminti ginčus dėl didinamų miško kirtimų, šiukšlių deginimo ir kitų didelį rezonansą visuomenėje sukėlusių politinių sprendimų. Jeigu iki šiol buvo galima rasti racionalių argumentų tiems sprendimams (pavyzdžiui, šalies ūkis, darbo vietos ir pan.), tai pataikavimas vien medžiotojų azartui jau yra visiškai kito – emocinio – lygio sprendimas ir tai sukelia esminę abejonę, ar LVŽS rinkimų kampanijos pažadai puoselėti žaliąsias idėjas buvo tik bukas melas?
Kad šį atvejį rimtai vertina ir suvokia jo strateginę grėsmę LVŽS lyderiai, rodo jų greita reakcija – tiek sąjungos pirmininkas, tiek Vyriausybės vadovas nedelsdami ėmėsi priemonių stabdyti tokių idėjų įgyvendinimą. Ir nors trumpalaikis skandalo poveikis gali būti nežymus, tačiau ilgu laikotarpiu jis kuria labai pavojingą LVŽS „Achilo kulną“, kurį oponentai tikrai išnaudos Seimo rinkimų kampanijoje.
Tai, kad sprendimas atšauktas, leidžia LVŽS „lokalizuoti“ patirtą reputacinę žalą, susieti ją su atskira interesų grupe ir jos gynėjais partijoje, tačiau panašu, kad ministras nusiteikęs medžioklės ribojimų švelninimo politiką tęsti toliau, kas reiškia, kad oponentams ši erdvė išliks perspektyvia tema kritikai plėtoti.
Buvęs valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos viešųjų ryšių strategas Liutauras Ulevičius įsitikinęs, kad didžiausia R.Karbauskio klaida ta, kad jis nesugeba užbaigti konfliktų, į kuriuos nuolat įsivelia.
„Valstiečių lyderis įsivelia į įvairius konfliktus viduje bei išorėje ir nesugeba jų suvaldyti. Konfliktai politikoje yra neišvengiami, bet R.Karbauskio problema ta, kad jam nepavyksta jų uždaryti“, – mano pavasarį R.Karbauskio komandą palikęs komunikacijos specialistas.
L.Ulevičius teigė esąs jau atitolęs nuo partijos virtuvės, todėl jam sunku atsakyti, kodėl R.Karbauskiui nepavyksta suvaldyti padėties. „Gal dėl to, kad kovos frontų jau yra per daug ir nematyti ženklų, kad jie galėtų būti artimiausiu metu baigti“, – svarstė buvęs valstiečių komunikacijos strategas.
A.Širinskienė dar labiau pakursto
Kita R.Karbauskio nesėkmių priežastis, anot L.Ulevičiaus, valstiečių lyderį supanti aplinka. „Ten yra labai daug konfliktuoti linkusių žmonių. Gal pats Ramūnas toks ir nėra, bet jam meškos paslaugą daro aplinka“, – kalbėjo L.Ulevičius.
Jo nuomone, neigiamą įtaką valstiečių lyderiui daro Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė Agnė Širinskienė. „Jos veiksmai daugeliu atveju yra nukreipti į konfliktų skatinimą, bet nemažinimą. Tas kurstymas matyti net iš išorės“, – portalui sakė L.Ulevičius.
Paklaustas apie valstiečių lyderio perspektyvas, buvęs R.Karbauskio talkininkas svarstė, kad šis politikas turi rinkėjų bazę, kuri esą dar gali jam suteikti antrąjį kvėpavimą: „Jeigu jis sugebės vienaip ar kitaip uždaryti tuos konfliktus ir susitelks į savo rinkėjų bazės interesų gynimą, tie 10-15 proc. rinkėjų jį gali palaikyti ir toliau. Nes tas šaršalynas ir nežinomybė yra pagrindinis jo peilis“.
Anot L.Ulevičiaus, ypač nepalankus R.Karbauskiui galėtų tapti gilesnis konfliktas su kur kas didesnę neutralią rinkėjų bazę turinčiu premjeru Sauliumi Skverneliu. „Konflikto atveju ji nusisuktų nuo valstiečių ir jų lyderio ir tai būtų dramatiška“, – mano specialistas.
Kalbėdamas apie R.Karbauskio konfliktą su Seimo pirmininku, L.Ulevičius svarstė, kad jį geriausia būtų užbaigti palankiai abiem pusėm. Tiesa, specialistas pripažino nežinąs, ar toks scenarijus įmanomas: „Jeigu abu norėtų, gal ir rastų sprendimą. Tai būtų naudinga abiems“.
Liepą prognozavau, kad LVŽS viduje vykstantis pilietinis karas sunaikins šios kairiosios jėgos perspektyvas Lietuvos politikoje. Naujausi visuomenės nuomonių tyrimų duomenys tarsi rodytų, kad klydau: po liepos mėnesį fiksuoto dugno rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje darytos apklausos rodo palaikymo „atšokimą“ į 14,5 proc. zoną.
Tačiau rugsėjo 8 ir 22 dienomis vykę pakartotiniai balsavimai Vilniuje, Klaipėdos ir Joniškio rajonuose suteikia daugiau tikslesnių duomenų apie realią padėtį.
Pirmas pjūvis – trijų apygardų rezultatų pirmajame rinkimų ture palyginimas rodo, kad eiliniai LVŽS nariai „atsiima“ grąžą už nacionalines klaidas. Tai tik bus papildomu argumentu, kad sąjungai reikės vis daugiau skolintų „žvaigždžių“, o partijos nariams liks vis mažiau realių galimybių dalyvauti rinkimuose.
Antras pjūvis – įvertinus mažesnį rinkėjų aktyvumą ir ekstrapoliavus dabartinį palaikymo lygį (t.y. galvojant, kad palaikymo dalis tokia pati ir tarp neatėjusių rinkėjų grupėje) į 2016 metų rinkėjų skaičių, matome, kad LVŽS kandidatų palaikymas sumažėjęs 50-60 proc.
Tokia tendencija reiškia, jog LVŽS kandidatams iš esmės nėra kelio ir realių galimybių patekti į II turus. Tokia situacija vers rimtai abejoti net ir rimtesnius kandidatus – LVŽS ženklas jiems gali tapti akmeniu po kaklu ir todėl jie jau geriau dalyvaus kaip nepriklausomi kandidatai (su visomis to pasekmėmis).
Trečias pjūvis – gerokai liūdnesnį vaizdą gauname, kai lyginame absoliutų LVŽS rėmėjų skaičių. LVŽS palaikymas iš esmės dingęs. Tai aliarmo signalas ne tik vietose vidutiniokais laikytiniems kandidatams. Tai ir ženklas, kad daugiamandatėje apygardoje LVŽS sąrašas minimalų barjerą „perliptų“ tik optimistiniu atveju (t.y. minus 50-60 proc. ankstesnių rinkėjų). O visai realu (jau nekalbant apie pesimistinį scenarijų), kad su tokiu palaikymo lygiu sąrašo galimybės patekti į mandatų dalybas – panašios į tradicinių „ribinių“ partijų kaip darbiečiai, tvarkiečiai ir pan.
Atskirai pažymėtina, kad Rūtos Janutienės atvejis tik paryškina ankstesnius duomenis – net skaitlingų kitų rinkėjų grupių parama LVŽS remtai kandidatei nepadėjo surinkti pakankamos paramos prieš opozicijoje dirbančios politinės jėgos atstovą.
Tai kaip paaiškinti visuomenės nuomonių apklausų skaičius?
Vien pastaraisiais vasaros mėnesiais LVŽS kelias atsiskyrė nuo skaitlingų šakinių visuomenės grupių, kai buvo nesuvaldyti konfliktai:
sveikuoliai – didelį palaikymą garantavusi visuomenės grupė iš esmės tapo aršiais oponentais;
tautininkai – konservatorių skaldymas buvo pernelyg sėkmingas, nes besikurianti nauja politinė jėga atitraukė ir dalį ankstesnių LVŽS rėmėjų;
Romuva ir kiti „baltai“ – simbolinis sprendimas nesuteikti Romuvos bendruomenei oficialaus statuso tapo nesutaikomo konflikto pagrindu;
žalieji – programos pažadų nevykdymas ir nuoseklios Lietuvos aplinkos tausojimui priešingos iniciatyvos atgrasė net ir „nuosaikius“ žaliuosius;
LGBTQ – viešas demaršas prieš Europos žaliųjų partijos principus atstūmė tuos, kurie pritaria seksualinių mažumų teisių užtikrinimui;
antikorupcinė grupė – bičiuliavimasis su tvarkiečiais, darbiečiais, „bebrų“ ir koloradinių rozovų bendrystė panaikino bet kokias iliuzijas apie realias galimybes įgyvendinti kovos prieš korupciją pažadus;
viešojo sektoriaus darbuotojai – jeigu 2018 metais daugelio reformų stabdymas buvo užglaistytas šakinio darbo užmokesčio didinimu, tai 2019-aisiais daugeliui sveikatos apsaugos, bendrojo lavinimo ir aukštųjų mokyklų darbuotojų tapo aišku, kad žadėtų reformų nebebus;
… (ir t.t.)
Visų šių grupių parama arba išnyko, arba yra drastiškai sumažėjusi, o vietoj skubaus reagavimo LVŽS dėmesys sutelktas į valdžios išlaikymo klausimus. Šių visuomenės grupių atstovai senai pasigedo dėmesio, tačiau bendrauti su jais ir prašyti „dar truputį palaukti“ nebėra kam – 2016 metais buvę aktyvūs tarpininkai ir atstovai šiandien jau nebėra LVŽS arba neturi jokios galios priimant sprendimus.
Tad iš kur tas „reitingų atšokimas“?
Spėju (hipotezę galima būtų patikrinti turint pirminius apklausų duomenis), palaikymą generuoja ankstesni „slankūs“ darbiečių, tvarkiečių, bebrų, puteikių ir kitų radikalų bei populistų rinkėjai. Tą netiesiogiai patvirtina ir sumažėjusi parama šioms politinės grupėms. „Tvirta vado ranka“, kai „nepaklusnūs valstiečiai“ buvo tramdomi, šiems rinkėjams yra ramybę kurianti iliuzija ir todėl dabar LVŽS turi dideles galimybes įsitvirtinti šioje politinio spektro nišoje.
Tiesa, tuo kalba apie kairiosios krypties politinę jėgą ir baigtųsi.
kodėl dienoraštis?
Kiekvienas žmogus palieka pėdsaką. Kartais net netyčia.
XXI amžiuje mūsų brangiausia valiuta – laikas – virsta žiniomis. Todėl mano pėdsakas kasdienybėje – tai mano mintys, jų virsmai darbais ir, kartais, net pokyčiais toliau nei aš pats.
Viešumo baimė ir iššūkiai nėra ir negali virsti kliūtimis, kurios mus varžo ir riboja. Privatumo mažėjimas yra kaina, kurią privalome sumokėti, jeigu informacinėje visuomenėje norime išlikti laisvi ir, svarbiausia, sąžiningi prieš patys save.