LRT televizijos laida „Savaitė“ nagrinėjo Agnės Širinskienės pasitraukimo iš Seimo LVŽS frakcijos aplinkybes. Mano komentaras apie tikrąsias šio manevro priežastis:
Buvęs „valstiečių“ atstovas spaudai Liutauras Ulevičius sako, kad tai ne A. Širinskienė išeina, o partijos pirmininkas ją stumtelėjo lauk.
„Pats sprendimas, kad Agnė išeina rodo, kad jisai [R. Karbauskis] bando keisti situaciją. Ar jam tas pavyks – atviras klausimas“, – komentuoja L. Ulevičius.
Jis teigia A. Širinskienės pastraukimą matantis kaip R. Karbauskio bandymą sustabdyti partijos byrėjimą.
L. Ulevičiaus teigimu, „valstiečių“ partija – piramidinė struktūra, kur aukštai esančių žmonių įtaka ypač didelė, o konfliktus galinčių išspręsti diskusijų ir skaidrumo nėra tiek daug.
„Išsiskyrimas yra tiesiogiai susijęs su skyrių byrėjimu. Ne Sauliaus Skvernelio išėjimu, bet būtent skyrių byrėjimu. Ir čia yra klausimas, ar Agnės išėjimas padės išlaikyti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijai skyrius, ar tie skyriai nubyrės. Nes natūralu, kad Ramūnas sprendžia jau partijos išlikimo klausimą, o ne atskiro vieno ar kito partijos nario klausimą“, – komentuoja L. Ulevičius.
Gimiau 1980-aisiais, pačiame sovietinio režimo „žydėjime“, todėl dar pyplys galėjau mirgančiame spalvotame (cha!) televizoriuje matyti legendinio Kauno „Žalgirio“ rungtynes. Žinoma, tada negalėjau žinoti, ko vertos kurios rungtynės. Užtekdavo, kad „žaidžiam prieš CSKA“ 🙂
Dabar, kai Eurolygos sezonas, panašu, jau baigėsi, o karantino metu atsirado laiko mažiau degantiems hobiams, pabandžiau surinkti – kurių anų rungtynių įrašus galima rasti internete (torrent‘ais, YouTube ar kitur) ir kuo jos buvo svarbios. Todėl šis sąrašas (tikiuosi) palengva pildysis, o kam nepavyks rasti įrašų – rašykit, dalinsiuosi.
TSRS krepšinio čempionate Kauno „Žalgiris“ iki 1983-iųjų metų buvo laimėjęs tik 2 aukso (1947 ir 1951), trejus sidabro (1949, 1952, 1980) ir 7 bronzos (1953-1956, 1971, 1973, 1978) medalių komplektus.
1982: TSRS vs. JAV
Karštas TSRS ir JAV susikirtimas šaltojo karo (ir olimpiadų boikoto) fone
Pasaulio čempionato finalas, kuriame Arvydas Sabonis pirmą kartą žaidė už TSRS rinktinę prieš JAV.
Nors JAV studentai turėjo galimybę paskutiniu metimu laimėti, tačiau nepataikė ir TSRS laimėjo 95-94.
1983: Kauno „Žalgiris“ vs. Maskvos CSKA
A.Sabonis – vos 17-os tapęs pasaulio čempionas
Geriausi kauniečių laikai sovietiniame krepšinyje buvo po karo, todėl 7-ojo dešimtmečio pabaigoje prasidėjęs pakilimas 1983-iaisiais virto realia aukso karštine. Ir jos simboliu tapo jaunasis Arvydas Sabonis – nors šių finalų prieš CSKA vaizdo įrašų kol kas nepavyko surasti, tačiau LRT archyvuose yra specialaus televizinio filmo „Aukso karštligė“ įrašas, kuriame keli tų laikų kadrai.
Pirmąsias rungtynes Maskvoje Žalgiris laimėjo, o antrąsias Kaune pralaimėjo, o lemiamas trečiąsias 1983 metų kovo 20-ąją pralaimėjo 77-79.
1984: Kauno „Žalgiris“ vs. Maskvos CSKA
Laimėjo CSKA, vaizdo įrašų kol kas nepavyko surasti.
1985: Kauno „Žalgiris“ vs. Maskvos CSKA
Pirmasis tikras Kauno „Žalgirio“ triumfas
Dvejos rungtynės – pirmosios laimėtos Maskvoje 86-71. Antrosios Kaune 77-75. Ir Žalgiris po 34 metų pertraukos tampa TSRS čempionais.
Kol kas pavyko rasti tik antrųjų rungtynių vaizdo įrašą.
1986: Kauno „Žalgiris“ vs. Zagrebo „Cibona“
A.Sabonio techninė po G.Krapiko techninės
Pirmą kartą „Žalgiris“ kovojo dėl Europos čempionų taurės – Europos lygio turnyre, kuriame kovėsi praėjusių metų Europos valstybių krepšinio čempionatų nugalėtojai.
Finale laimėjo „Cibona“ 94-82, tačiau daugiausia dėmesio susilaukė techninė, skirta Arvydui Saboniui už tai, kai jis vožtelėjo Gintaro Krapiko „įžeidėjui“. Žiūrint šių laikų akimis, tiek Krapiko, tiek Sabonio techninės buvo visiškai teisingos ir buvo už ką 😉
1986: Kauno „Žalgiris“ vs. Maskvos CSKA
Laimėjo „Žalgiris“, įrašų kol kas nepavyko rasti.
1986: Kauno „Žalgiris“ vs. Ferro Carril Oeste
Rungtynės Argentinoje
Tarpkontinentinė taurė, nors tų metų sėkmė Lietuvoje gal net plačiau žinoma kaip „Viljamo Džonso taurė“.
Rugsėjo 14 d. Buenos Airėse laimėjo finale 87-78. Pusfinalyje 104-77 įveikta Zagrebo „Cibona“. Rungtynių įrašų kol kas nepavyko rasti, keletas kadrų – V.Mačiulio „Krepšinio pasaulyje“ įraše.
Nors likus 2 minutėms Jugoslavija pirmavo 9 taškais, o likus minutei – 6-iais, tačiau TSRS surengė kelias sėkmingas atakas ir ištraukė pratęsimą 85-85. O po jo jau ir laimėjo 91-90.
1986: TSRS vs. JAV
A.Sabonis šuolis ir dėjimas – vadovėliuose
Pasaulio čempionato finalas, kuriame JAV bandė atsirevanšuoti už pralaimėjimą 1982 metų pasaulio čempionate.
Arvydas Sabonis vėl galėjo išbandyti jėgas prieš būsimas NBA žvaigždes. Nors TSRS turėjo paskutinį metimą, bet nepataikė ir pralaimėjo 85-87.
1987: Kauno „Žalgiris“ vs. Zagrebo „Cibona“
„Žalgiris“ žaidė be A.Sabonio
Milane vykusiose „Interncontinental Cup“ varžybose (tos pačios, kaip ir laimėtas 1986-aisiais) „Žalgiris“ liko 8-as iš 8-ių komandų.
Įdomu tai, kad už „Žalgirį“ žaidė Šarūnas Marčiulionis (vienerios rungtynės buvo prieš JAV žvaigždes, kas tapo bilietu į NBA?). Radau rungtynių įrašą, kuriame po pratęsimo 116-113 pralaimėta „Cibonai“.
1987: Kauno „Žalgiris“ vs. Maskvos CSKA
Paskutinė ryški sovietinė „Žalgirio“ pergalė
Finalą iš trijų rungtynių laimėjo „Žalgiris“, trečiosios rungtynės Kaune laimėtos 93-83.
Vėlesniuose TSRS čempionatuose – ir 1988-aisiais, ir 1989-aisiais „Žalgiris“ nusileido CSKA ir užėmė tik antrąsias vietas.
Kaip rungtynių metu konstatavo komentatorius, čempionų titulas leido „Žalgiriui“ reabilituotis po prasto pasirodymo tarptautiniuose turnyruose.
1988: Kauno „Žalgiris“ vs. Zagrebo „Cibona“
Varžybos Zagrebe
Europos čempionų taurės varžybos, grupės rungtynės, kurias Zagrebe laimėjo žalgiris 104-101.
Nors rastame vaizdo įraše rašoma, kad tai Lietuvos televizijos archyvas, tačiau įrašo kokybė – labai prasta. O kol kas LRT archyve jokių duomenų apie geresnį įrašą nėra.
1988: Kauno „Žalgiris“ vs. Maskvos CSKA
Laimėjo CSKA, įrašų kol kas nepavyko rasti.
1988: TSRS vs. JAV
Įspūdinga centrų kova – A.Sabonis prieš D.Robinson
Olimpiados Seule krepšinio turnyro pusfininalis. Po 1980-ųjų olimpiados boikoto Maskvoje (JAV nedalyvavo) ir 1984-ųjų olimpiados boikoto Los Andžele (TSRS nedalyvavo) tai buvo pirmas rinktinių susidūrimas olimpiadose (ir vienintelis auksinio sovietinio laikotarpio krepšininkams iš Lietuvos).
Už TSRS rinktinę žaidė A.Sabonis, Š.Marčiulionis, R.Kurtinaitis.
1989: Kauno „Žalgiris“ vs. Vilniaus „Statyba“
Bene paskutinis Š.Marčiulionio sezonas Lietuvoje
Dvejų čempionato rungtynių, vykusių Kaune, įrašai. Abejas laimėjo „Žalgiris“: 103-94 ir 95-85.
Varžybos įdomios tuo, kad galima pamatyti žaidžiant daug jaunų vėliau gerai žinomų Lietuvos krepšininkų.
Pirmąsias Kaune 95-85 laimėjo „Žalgiris“. Antrąsias Vilniuje 103-94.
It was a great honor and professional pleasure to spend half a year participating in the process of drafting Information report (REX/432) for the European Economic and Social Committee. Rapporteur Indrė Vareikyte invited me as an expert for the Study Group of the Section for External Relations.
The final document (downloadable DOCX versions in 23 EU languages) was uninamously adopted in the EESC plenary session on April 28th and has become the first official EU position paper on Russian propaganda adopted by EU institutions.
Morning show „Labas rytas, Lietuva“ on Lithuanian national TV provided an opportunity to present main findings for the Lithuanian audience:
A couple of weeks later (on June 13th) the European Parliament adopted a closely related report by Gabrielius Landsbergis „On the state of EU-Russia relations“ (reference number 2015/2001(INI)).
Both documents have already become an important background for further discussions on a pan-European level. As requested by the Council of the European Union meeting in March:
13. The European Council stressed the need to challenge Russia’s ongoing disinformation campaigns and invited the High Representative, in cooperation with Member States and EU institutions, to prepare by June an action plan on strategic communication. The establishment of a communication team is a first step in this regard.
It is expected, that the upcoming meeting on June 25-26 will discuss and approve a detailed action plan prepared by the High Representative’s (Frederica Mogherini) office. The plan itself should also encompass ideas mentioned both in EESC and EU documents.
Weekly news analysis „Savaitė“ on Lithuanian national TV has presented these issues in the context of ongoing issues:
Once again congratulations for the team and Indrė for the marvelous achievement as a EESC member!
Pora kolegųnerimauja, jog esą per daug panašumų tarp „Login 2010“ rėmėjų ir apdovanojimų nominantų sąrašų. Jeigu būčiau prastos nuotaikos, tai tikriausiai pritarčiau ir suabejočiau organizatorių sugebėjimu išvengti interesų konflikto. Tačiau į šį renginį aš visada žvelgsiu kaip į pirmosios Lietuvos blogerių konferencijos tęsinį, visada džiaugsiuosi naujais pasiekimais ir užjausiu šiųmečius organizatorius, kuriems tenka našta pasiekti nepasiekiama – suderinti margo lietuviško interneto spalvas.
Kritikai taiklūs, minėdami abejotinas apdovanojimų kategorijas, ne itin žinomus nominantus ir keistoką atrankos procesą. Visgi, keletą reiškinių, žmonių ir įvykių paminėti tikrai verta.
Metų interneto žmogus. Rinkdamasis iš vieno kandidato susimąsčiau, kur dėti „metų“ ribas? Ar tai kalendoriniai metai, besibaigiantys gruodžio mėnesį, ar pats „Login“ yra atskaitos taškas? Pirmu atveju neabejoju, jog nesuklydau pažymėdamas Džiugą, tačiau antru atveju būčiau linkęs nominaciją atiduoti 106-ių asmenų grupei, simbolizuojančiai vidutinį mūsų šalies pilietį, žengiantį į virtualią erdvę – tinkamai nepasiruošusį, klibinkščiuojantį ir tiesmukai matantį tik save patį.
Socialinė iniciatyva internete. Mano nuomone, „Iki Kalėdų stebuklas“ – bene geriausia virtuali kampanija lietuviškojo interneto erdvėje apskritai. Nors tikslių skaičių neturiu, tačiau galėčiau smarkokai lažintis, jog galutinis ROI rodiklis yra nepakartojamas.
Geriausias naujas blogas. Pirmoji nominacija, kurioje šiek tiek sudvejojau. Remigijus Šimašius paperka savo tiesumu ir aiškia bei suprantama logika, tačiau reakcijos į skaitytojų komentarus stoka balsą nustūmė „Uagadugu“ pusėn, kur vieninteliu trūkumu galėčiau įvardinti techninę klaidą, atskleidusią autor… 😉
Metų interneto virusas. Be konkurencijos. Aš irgi noriu šventę švęst!
Geriausia valstybinė iniciatyva. Gražios idėjos miršta tyliai. Lygiai taip pat tyliai nyksta novatoriškos Ekonomikos skatinimo plano interneto svetainės pridėtinė vertė. Tačiau kaltinti galėčiau ne inovacijos autorius, o stabdžius biurokratijoje..
Inovatyviausi žiniasklaidoje. Balsą atidaviau LRT už televizijos laidų archyvą, tačiau kritikai teisūs – tai tikrai ne šių metų naujiena..
Geriausias nuotaikos projektas internete. Nors Pipedija išlaiko smagią sveikos, nors ir aštrokos bei radikalios, kritikos dozę, tačiau šį kartą pasirinkau lolz.lt – tiesiog jų kuriamas turinys taiklesnis.
Geriausia Facebook iniciatyva. Balsą pasilikau sau – tiesiog nei vienas iš nominuotųjų nėra toks, kurį galėčiau vertinti gerai arba labai gerai.
Geriausias įmonės Facebook puslapis. Iš nominantų esu matęs tik vieną, tačiau vėlgi – pavadinti jį geriausiu sunkiai galėčiau, todėl balso neskyriau.
kodėl dienoraštis?
Kiekvienas žmogus palieka pėdsaką. Kartais net netyčia.
XXI amžiuje mūsų brangiausia valiuta – laikas – virsta žiniomis. Todėl mano pėdsakas kasdienybėje – tai mano mintys, jų virsmai darbais ir, kartais, net pokyčiais toliau nei aš pats.
Viešumo baimė ir iššūkiai nėra ir negali virsti kliūtimis, kurios mus varžo ir riboja. Privatumo mažėjimas yra kaina, kurią privalome sumokėti, jeigu informacinėje visuomenėje norime išlikti laisvi ir, svarbiausia, sąžiningi prieš patys save.
Pokalbis apie dezinformaciją