Liepos 30 dieną LRT naujienų tarnybos žurnalistei Giedrei Budzeikei komentavau, kaip komunikacijos požiūriu galima vertinti „Lietuvos geležinkelių“ paskelbtą ir skubiai įgyvendinamą reikšmingą pokytį – daugelyje stočių bilietus bus galima nusipirkti tik specialiuose bilietų automatuose, o gyvų pardavėjų neliks.
Pagrindiniai mano pastebėjimai (tik keli buvo panaudoti reportaže):
Įgyvendinant reikšmingus veiklos pokyčius būtina įvertinti, ar juos supras ir įsisąmonins pagrindiniai klientai.
Didesnė geležinkelių keleivių dalis – vidutinio ir vyresnio amžiaus keleiviai, todėl elektroninis bilietų pardavimo būdas jiems bus reikšmingas iššūkis.
Tokiu atveju pokyčiai turi būti įgyvendinami per ilgą laiko tarpą, iš anksto įspėjant, supažindinant, apmokant, leidžiant priprasti lėčiau naujoves priimantiems gyventojams. Galbūt reikalingas ir pereinamasis laikotarpis, kai abi bilietų pardavimo formos veiktų lygiagrečiai.
Kitu atveju gresia daugybinės konfliktinės situacijos, kai keleiviai užtruks labai ilgai, vėluos, susidarys eilės.
Visas vaizdo reportažas (nuo apytiksliai 08:30) ir tekstinė versija (nuoroda).
lapkričio 22 d. – diskusija LRT radijo laidoje „Aktualijų studija. Ar „Facebook“ politika blokuoti antirusiškus įrašus turi būti pakeista?“ (laidos įrašas, tekstinė versija).
Diskusija su „Meta“ atstovais
Vilniaus universiteto vykusioje diskusijoje lietuviai konstatavo problemas, o „Meta“ atstovai nieko konkretaus negalėjo atsakyti.
Aš pateikiau vieną esminį klausimą – ar tiesa, kad automatinis turinio moderavimas vyksta ne autentiško lietuviško, o automatiniu būdu į anglų kalbą išversto turinio pagrindu? Kita klausimo pusė – ar tiesa, kad dirbtinis intelektas (artificial intelligence) mašininis mokymasis vyksta taip pat to su klaidomis išversto angliško turinio pagrindu?
Deja, gavau tik bendrinio pobūdžio patvirtinimą, kad moderavimą vykdo lietuviai moderatoriai. Apie esminę techninę aplinkybę – kokios kalbos turinys moderuojamas – atsakymo nebuvo.
Po savaitės apie problemą iš savo asmeninės patirties parašė Andrius Tapinas – kaip proukrainietiškas turinys nuosekliai sulaukia FB sistemos sankcijų.
Į tai sureagavau tokiu komentaru:
prieš savaitę vykusiame susitikime su Meta atstovais Vilniuje (ping Jakub Turowski & Co.) uždaviau konkrečius klausimus ir iš gautų atsakymų tik sustiprėjo įtarimai, kad (a) įmonė visiškai nevaldo savo procesų; (b) blokavimą vykdo AI generuojamų trigerių pagrindu; (c) gyva kontrolė praktiškai neegzistuoja; (d) AI sprendimus daro automatinio vertimo tekstų į anglų kalbą pagrindu (FB automatinio vertimo ne-kokybę visi puikiai matome kasdien) (e) FB principas “jokio įžeidinėjimo” de facto karo Ukrainoje atveju virtęs agresoriaus palaikymu, nes FB AI nesugeba atskirti Kremliaus melo ir ironijos. tada Kremliaus melas yra lygiose pozicijose su Ukrainos tiesa
Iš mano asmeninės „Facebook“ paskyros
Komentaras 15min.lt portalui
Portalo žurnalistas Gytis Kapsevičius situacijos apžvalgoje įdėjo šiuos mano pastebėjimus:
Šiame renginyje dalyvavęs komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius teigė „Facebook“ atstovui uždavęs ne vieną klausimą – iš atsakymų jam susidaręs įspūdis, kad bendrovė „nevaldo situacijos“.
Kalbėdamas su 15min jis komentavo, kad tai iš dalies yra ir platesnė problema – mažiau populiariomis kalbomis paskelbto turinio blokavimo motyvai dažnai būna mažiau logiški.
„Mokymosi algoritmai pas juos [„Facebook“] padaryti taip, kad jie mokosi iš angliško teksto – verčia ir sprendimus priiminėja iš angliško turinio. Natūralu, kad jų dabartinis kalbos lygis yra prastas, vertimas nepagauna perkeltinių, ironinių reikšmių, todėl sprendimai priiminėjami ant kreivai išversto teksto“, – kalbėjo komunikacijos ekspertas.
„Facebook“ atstovas renginyje taip pat teigė, kad pirminis analizės lygis yra automatizuotas, patikrą atlieka dirbtinis intelektas. Algoritmas gali rasti kokį nors „netinkamą“ žodį ir tada sprendimą dėl turinio tinkamumo priima moderatoriai.
„Jie toms mažoms rinkoms neturi resursų, neturi piniginės motyvacijos skirti pakankamai dėmesio. Ir tas važiuoja. Deja, bet ta situacija yra ne demokratiškų šalių naudai, o būtent tokių, kaip Kremliaus trolių armijos, kurios stebi algoritmo veikimo principus“, – kalbėjo L.Ulevičius.
Pašnekovas pabrėžė, kad problema yra ne lietuviškai suprantančių „Facebook“ moderatorių skaičius, bet pati sistema.
„Grubiai matematiškai, padidinus nuo 5 iki 50 žmonių, mes kokybinio šuolio nepajustume. Pagrindinis dalykas vis dėlto yra moderavimo algoritmo keitimas ir jų pritaikymas lietuviškai ar kitų mažųjų kalbų realybei. Dabartinis modelis yra ydingas“, – komentavo jis.
Diskusija LRT radijo laidoje „Aktualijų studija. Ar „Facebook“ politika blokuoti antirusiškus įrašus turi būti pakeista?“
Visą Mariaus Jokūbaičio vedamą laidą (garso įrašą) galima perklausyti čia.
Pagrindiniai mano pasisakymų akcentai:
Komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius LRT RADIJUI pasakoja – šiuo metu socialinio tinklo „Facebook“ vartotojams apskritai dalintis informacija ar vaizdine medžiaga, susijusia su Rusijos karu prieš Ukrainą, nėra draudžiama, tačiau „Facebook“ turiniui taiko labai griežtus bendruomenės standartus.
„Pavyzdžiui, jeigu tai yra kažkokia aštresnė nuotrauka, realus, net ir tikras įvykis gyvai iš, pavyzdžiui, apšaudymo, jeigu tai iš tiesų gali jautresnius žmones sujaudinti ar sukelti nusivylimą, iš karto įsijungia algoritminis turinio moderavimas“, – sako L. Ulevičius.
Ne vienas „Facebook“ vartotojas skundžiasi, jog, panašu, socialiniame tinkle visgi negalima pasisakyti nieko prieš Rusiją. Pavyzdžiui, jeigu žmogus savo įraše pavartoja tokius žodžius, kaip „kacapas“ ar „orkas“, jis neretai yra iškart blokuojamas, jo paskyra suspenduojama dienai, savaitei ar net visam mėnesiui.
Taip nutinka dėl to, nes algoritmas reaguoja į šiuos raktinius žodžius, kurie duomenų bazėje apibrėžiami kaip skleidžiantys neapykantą ir įprastai naudojami neigiamame kontekste. Dėl to įrašus, kuriuose jie randami, sistema supranta kaip neapykantos kalbos skleidimą.
[..]
Komunikacijos ekspertas L. Ulevičius yra linkęs su šia [„Facebook“ atstovo] mintimi nesutikti.
„Kai „Facebook“ sako, kad mes naudokimės bendruomenės standartais, tai sako, naudokime tuos pačius reikalavimus ir nusikaltėliui, ir aukai. Ir tada gaunasi – jūs žaidžiate šachmatais, o priešininkas iš Kremliaus ateina su bokso pirštinėmis“, – atrėžia pašnekovas.
[..]
„Algoritminis moderavimas paremtas anglų kalba. Automatinis lietuvių kalbos vertimas į anglų kalbą „Facebook“ platformoje dabar yra žemiau kritikos lygio. Iš esmės paimkite bet kokį automatinio vertimo tekstą, kurį „Facebook“ kartas nuo karto pasiūlo, ir pabandykite patikrinti, kiek ten klaidų padaryta vertime. Ir natūralu – jeigu tu iš to verstinio, kreivo teksto darysi išvadas, tu gausi visiškai kvailą sprendimą“, – tvirtina komunikacijos ekspertas L. Ulevičius.
iš lrt.lt publikacijos
Laidoje taip pat pateikiau keletą kitų svarbių akcentų:
Andrius Tapinas savo SubStack įraše teigia, jog „[..] Tačiau su manimi susisiekė vienas iš Metą aptarnaujančių turinio moderatorių ir šiek tiek papasakojo apie procesus, kaip viskas vyksta. [..] Pasirodo, kad bent dalį turinio tikrai moderuoja gyvi žmonės ir Lietuva dabar priskirta Rygoje įsikūrusiam biurui, kuris anksčiau rezidavo Berlyne. Jie priima sprendimus, ką daryti su pareportintu turiniu. Ir jeigu jiems asmeniškai nepatinka turinio autorius arba pasirinkta pozicija, pvz. palaikyti Ukrainą, jie gali skirti bausmes, o tada jau aukštesni kolegos, kurie tikrina žemesnių darbą, gali pastebėti, jog bausmė skirta per klaidą ir klaidą fiksuoti. Tačiau tokių klaidų fiksuojama tik apie 2%, tad turinio moderatoriai gali jaustis daugmaž saugiai [..]“.
Diskutuoti su FB atstovu neįmanoma, nes jis anoniminis, todėl belieka paklausti retoriškai:
(esminis klausimas Lietuvos atveju) Kokią % dalį sankcijuotų įrašų/paskyrų peržiūri gyvi moderatoriai?
Kokios yra detalios turinio pripažinimo netinkamu taisykles? Kur jos skelbiamos?
Objektyvūs atsakymai į šiuos klausimus būtų esminis rodiklis, rodantis, ar FB išsisukinėja.
LRT televizijos laida „Savaitė“ nagrinėjo Agnės Širinskienės pasitraukimo iš Seimo LVŽS frakcijos aplinkybes. Mano komentaras apie tikrąsias šio manevro priežastis:
Buvęs „valstiečių“ atstovas spaudai Liutauras Ulevičius sako, kad tai ne A. Širinskienė išeina, o partijos pirmininkas ją stumtelėjo lauk.
„Pats sprendimas, kad Agnė išeina rodo, kad jisai [R. Karbauskis] bando keisti situaciją. Ar jam tas pavyks – atviras klausimas“, – komentuoja L. Ulevičius.
Jis teigia A. Širinskienės pastraukimą matantis kaip R. Karbauskio bandymą sustabdyti partijos byrėjimą.
L. Ulevičiaus teigimu, „valstiečių“ partija – piramidinė struktūra, kur aukštai esančių žmonių įtaka ypač didelė, o konfliktus galinčių išspręsti diskusijų ir skaidrumo nėra tiek daug.
„Išsiskyrimas yra tiesiogiai susijęs su skyrių byrėjimu. Ne Sauliaus Skvernelio išėjimu, bet būtent skyrių byrėjimu. Ir čia yra klausimas, ar Agnės išėjimas padės išlaikyti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijai skyrius, ar tie skyriai nubyrės. Nes natūralu, kad Ramūnas sprendžia jau partijos išlikimo klausimą, o ne atskiro vieno ar kito partijos nario klausimą“, – komentuoja L. Ulevičius.
Gimiau 1980-aisiais, pačiame sovietinio režimo „žydėjime“, todėl dar pyplys galėjau mirgančiame spalvotame (cha!) televizoriuje matyti legendinio Kauno „Žalgirio“ rungtynes. Žinoma, tada negalėjau žinoti, ko vertos kurios rungtynės. Užtekdavo, kad „žaidžiam prieš CSKA“ 🙂
Dabar, kai Eurolygos sezonas, panašu, jau baigėsi, o karantino metu atsirado laiko mažiau degantiems hobiams, pabandžiau surinkti – kurių anų rungtynių įrašus galima rasti internete (torrent‘ais, YouTube ar kitur) ir kuo jos buvo svarbios. Todėl šis sąrašas (tikiuosi) palengva pildysis, o kam nepavyks rasti įrašų – rašykit, dalinsiuosi.
TSRS krepšinio čempionate Kauno „Žalgiris“ iki 1983-iųjų metų buvo laimėjęs tik 2 aukso (1947 ir 1951), trejus sidabro (1949, 1952, 1980) ir 7 bronzos (1953-1956, 1971, 1973, 1978) medalių komplektus.
1982: TSRS vs. JAV
Pasaulio čempionato finalas, kuriame Arvydas Sabonis pirmą kartą žaidė už TSRS rinktinę prieš JAV.
Nors JAV studentai turėjo galimybę paskutiniu metimu laimėti, tačiau nepataikė ir TSRS laimėjo 95-94.
1983: Kauno „Žalgiris“ vs. Maskvos CSKA
Geriausi kauniečių laikai sovietiniame krepšinyje buvo po karo, todėl 7-ojo dešimtmečio pabaigoje prasidėjęs pakilimas 1983-iaisiais virto realia aukso karštine. Ir jos simboliu tapo jaunasis Arvydas Sabonis – nors šių finalų prieš CSKA vaizdo įrašų kol kas nepavyko surasti, tačiau LRT archyvuose yra specialaus televizinio filmo „Aukso karštligė“ įrašas, kuriame keli tų laikų kadrai.
Pirmąsias rungtynes Maskvoje Žalgiris laimėjo, o antrąsias Kaune pralaimėjo, o lemiamas trečiąsias 1983 metų kovo 20-ąją pralaimėjo 77-79.
1984: Kauno „Žalgiris“ vs. Maskvos CSKA
Laimėjo CSKA, vaizdo įrašų kol kas nepavyko surasti.
1985: Kauno „Žalgiris“ vs. Maskvos CSKA
Dvejos rungtynės – pirmosios laimėtos Maskvoje 86-71. Antrosios Kaune 77-75. Ir Žalgiris po 34 metų pertraukos tampa TSRS čempionais.
Kol kas pavyko rasti tik antrųjų rungtynių vaizdo įrašą.
1986: Kauno „Žalgiris“ vs. Zagrebo „Cibona“
Pirmą kartą „Žalgiris“ kovojo dėl Europos čempionų taurės – Europos lygio turnyre, kuriame kovėsi praėjusių metų Europos valstybių krepšinio čempionatų nugalėtojai.
Finale laimėjo „Cibona“ 94-82, tačiau daugiausia dėmesio susilaukė techninė, skirta Arvydui Saboniui už tai, kai jis vožtelėjo Gintaro Krapiko „įžeidėjui“. Žiūrint šių laikų akimis, tiek Krapiko, tiek Sabonio techninės buvo visiškai teisingos ir buvo už ką 😉
1986: Kauno „Žalgiris“ vs. Maskvos CSKA
Laimėjo „Žalgiris“, įrašų kol kas nepavyko rasti.
1986: Kauno „Žalgiris“ vs. Ferro Carril Oeste
Tarpkontinentinė taurė, nors tų metų sėkmė Lietuvoje gal net plačiau žinoma kaip „Viljamo Džonso taurė“.
Rugsėjo 14 d. Buenos Airėse laimėjo finale 87-78. Pusfinalyje 104-77 įveikta Zagrebo „Cibona“. Rungtynių įrašų kol kas nepavyko rasti, keletas kadrų – V.Mačiulio „Krepšinio pasaulyje“ įraše.
Nors likus 2 minutėms Jugoslavija pirmavo 9 taškais, o likus minutei – 6-iais, tačiau TSRS surengė kelias sėkmingas atakas ir ištraukė pratęsimą 85-85. O po jo jau ir laimėjo 91-90.
1986: TSRS vs. JAV
Pasaulio čempionato finalas, kuriame JAV bandė atsirevanšuoti už pralaimėjimą 1982 metų pasaulio čempionate.
Arvydas Sabonis vėl galėjo išbandyti jėgas prieš būsimas NBA žvaigždes. Nors TSRS turėjo paskutinį metimą, bet nepataikė ir pralaimėjo 85-87.
1987: Kauno „Žalgiris“ vs. Zagrebo „Cibona“
Milane vykusiose „Interncontinental Cup“ varžybose (tos pačios, kaip ir laimėtas 1986-aisiais) „Žalgiris“ liko 8-as iš 8-ių komandų.
Įdomu tai, kad už „Žalgirį“ žaidė Šarūnas Marčiulionis (vienerios rungtynės buvo prieš JAV žvaigždes, kas tapo bilietu į NBA?). Radau rungtynių įrašą, kuriame po pratęsimo 116-113 pralaimėta „Cibonai“.
1987: Kauno „Žalgiris“ vs. Maskvos CSKA
Finalą iš trijų rungtynių laimėjo „Žalgiris“, trečiosios rungtynės Kaune laimėtos 93-83.
Vėlesniuose TSRS čempionatuose – ir 1988-aisiais, ir 1989-aisiais „Žalgiris“ nusileido CSKA ir užėmė tik antrąsias vietas.
Kaip rungtynių metu konstatavo komentatorius, čempionų titulas leido „Žalgiriui“ reabilituotis po prasto pasirodymo tarptautiniuose turnyruose.
1988: Kauno „Žalgiris“ vs. Zagrebo „Cibona“
Europos čempionų taurės varžybos, grupės rungtynės, kurias Zagrebe laimėjo žalgiris 104-101.
Nors rastame vaizdo įraše rašoma, kad tai Lietuvos televizijos archyvas, tačiau įrašo kokybė – labai prasta. O kol kas LRT archyve jokių duomenų apie geresnį įrašą nėra.
1988: Kauno „Žalgiris“ vs. Maskvos CSKA
Laimėjo CSKA, įrašų kol kas nepavyko rasti.
1988: TSRS vs. JAV
Olimpiados Seule krepšinio turnyro pusfininalis. Po 1980-ųjų olimpiados boikoto Maskvoje (JAV nedalyvavo) ir 1984-ųjų olimpiados boikoto Los Andžele (TSRS nedalyvavo) tai buvo pirmas rinktinių susidūrimas olimpiadose (ir vienintelis auksinio sovietinio laikotarpio krepšininkams iš Lietuvos).
Už TSRS rinktinę žaidė A.Sabonis, Š.Marčiulionis, R.Kurtinaitis.
1989: Kauno „Žalgiris“ vs. Vilniaus „Statyba“
Dvejų čempionato rungtynių, vykusių Kaune, įrašai. Abejas laimėjo „Žalgiris“: 103-94 ir 95-85.
Varžybos įdomios tuo, kad galima pamatyti žaidžiant daug jaunų vėliau gerai žinomų Lietuvos krepšininkų.
Pirmąsias Kaune 95-85 laimėjo „Žalgiris“. Antrąsias Vilniuje 103-94.
It was a great honor and professional pleasure to spend half a year participating in the process of drafting Information report (REX/432) for the European Economic and Social Committee. Rapporteur Indrė Vareikyte invited me as an expert for the Study Group of the Section for External Relations.
The final document (downloadable DOCX versions in 23 EU languages) was uninamously adopted in the EESC plenary session on April 28th and has become the first official EU position paper on Russian propaganda adopted by EU institutions.
Morning show „Labas rytas, Lietuva“ on Lithuanian national TV provided an opportunity to present main findings for the Lithuanian audience:
A couple of weeks later (on June 13th) the European Parliament adopted a closely related report by Gabrielius Landsbergis „On the state of EU-Russia relations“ (reference number 2015/2001(INI)).
Both documents have already become an important background for further discussions on a pan-European level. As requested by the Council of the European Union meeting in March:
13. The European Council stressed the need to challenge Russia’s ongoing disinformation campaigns and invited the High Representative, in cooperation with Member States and EU institutions, to prepare by June an action plan on strategic communication. The establishment of a communication team is a first step in this regard.
It is expected, that the upcoming meeting on June 25-26 will discuss and approve a detailed action plan prepared by the High Representative’s (Frederica Mogherini) office. The plan itself should also encompass ideas mentioned both in EESC and EU documents.
Weekly news analysis „Savaitė“ on Lithuanian national TV has presented these issues in the context of ongoing issues:
Once again congratulations for the team and Indrė for the marvelous achievement as a EESC member!
Kiekvienas žmogus palieka pėdsaką. Kartais net netyčia.
XXI amžiuje mūsų brangiausia valiuta – laikas – virsta žiniomis. Todėl mano pėdsakas kasdienybėje – tai mano mintys, jų virsmai darbais ir, kartais, net pokyčiais toliau nei aš pats.
Viešumo baimė ir iššūkiai nėra ir negali virsti kliūtimis, kurios mus varžo ir riboja. Privatumo mažėjimas yra kaina, kurią privalome sumokėti, jeigu informacinėje visuomenėje norime išlikti laisvi ir, svarbiausia, sąžiningi prieš patys save.