Naktį dirbantį Seimą jau matėme. Rūškanas Kubiliaus veidas premjero kėdėje irgi matytas. Užstalių ginčai apie politiką vėlgi – girdėti. Darbą keisti, spėju, irgi daugelis jau esam bandę. Tad ar tikrai dar galima atrasti, kuo šis kartas naujas?
Rusijos krizė buvo objektyvus išorės veiksnys, krestelėjęs ir Lietuvos ekonomiką. Šį kartą realūs pokyčiai didesnio masto, veikia ne tik išorėje, bet ir valstybės viduje. Mirusi tarpbankinė rinka – geriausias lakmuso popierėlis, rodantis desperaciją, apėmusią verslininkus, gyventojus ir net mūsų tarnus valdininkus.
Matyt, atokvėpio minutės prie šventinių stalų daugeliui tik sustiprino suvokimą, jog šalis atbildėjo ten, kur socialdemokratų, socialliberalų, liberalcentristų ir valstiečių Vyriausybė dievagojosi niekad nepateksianti – į smunkančios ekonomikos aplinką. O joje – spąstų visiems gyvenimo atvejams. Auganti bedarbystė, baimė vartoti, skolintis ir skolinti. Kartu tai reiškia mažėjantį vartojimą šalies viduje – mažesnes ūkio apsukas, senkantį mokesčių srautą, tuštėjančias valstybės, savivaldybių ir Sodros biudžetų skrynias… Continue reading