XXI a. kasdienybės dienoraštis

Tag: kaštai

Apie eglučių įžiebimo koncertų kaštus ir jų vertę

2021-12-02, Kas vyksta Kaune

Portalas „Kas vyksta Kaune“ lygino skirtingų Lietuvos miestų kalėdinių eglučių įžiebimo švenčių organizavimą, tikslus ir kaštus. Mano komentaras:

Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo viešųjų ryšių specialistas Liutauras Ulevičius, Kauno šventines išlaidas reikėtų nagrinėti pagal tai, kas yra naudos gavėjas.

„Jeigu šventė pavyko, buvo kokybiška, didelė ir joje dalyvavo daug žiūrovų, galima tik pasveikinti. Miestas savo miestiečiams padarė šventę – tokia miesto funkcija. Tačiau jeigu tai buvo uždaras vakarėlis su neaiškia kaštų struktūra, šitoje vietoje klausimas yra, ar šventė verta išlaidų“, – teigė jis.

L. Ulevičius neatmetė galimybės, kad po renginių organizavimu gali būti paslepiamos kitos išlaidos, pavyzdžiui, eglutės pastatymas ir papuošimas: „Kai kuriais atvejais tos išlaidos pasiteisina. Pavyzdžiui, Vilniaus situacija. Praeitais ir užpraeitais metais eglučių statymas buvo nepigus, bet miestas sulaukė tarptautinio dėmesio ir miestiečiai žavėjosi.“

Visgi, pasak L. Ulevičiaus, kategoriškai teigti, kad šventiniams papuošimams ar koncertui skirta suma per didelė ar per maža – dar per anksti.

„Tiesiog reikia matyti visą kaštų eilutę ir tada spręsti, ar reikėjo kokio nors stebuklingo atlikėjo, ar šviesų spektaklio ir kokią tai naudą davė. Jeigu tai davė naudą apčiuopiamą, jeigu didžioji dalis patenkinti ir laimingi, tada reikia paploti miestui. Tačiau jeigu tai buvo vienkartinis veiksmas, kuris „suvalgė“ atliekamo biudžeto dalį ir didžioji dalis miestiečių tuo nei pasidžiaugė, nei kažkokią kitokią naudą gavo, tada kyla pagrįstas klausimas, kad tokios išlaidos ant ribos“, – svarstė viešųjų ryšių specialistas.

Priminus, kad Kauno eglutės įžiebimo šventiniame koncerte dalyvavo rinktinė publika, o uždara šventė buvo transliuojama per televiziją ir skirta ne tik kauniečiams, L. Ulevičiaus iškėlė klausimą, ar toks Kauno ėjimas miestui bus naudingas.

„Čia išeina skaičiavimas sudėtingesnis. Ar iš tiesų tas renginys pritrauks svečių dėmesį, ar į Kauną plūstelės gyventojų iš Zarasų, Akmenės ar iš Marijampolės? Ir ar jie grąžins miestui kažkokią naudą? Teoriškai toks variantas įmanomas, tačiau mes puikiai suvokiame, kad dabartinėje situacijoje vargu, ar labai didelė Lietuvos gyventojų masė svečiuosis Kaune“, – komentavo L. Ulevičius.

iš kaunas.kasvyksta.lt

Visa publikacija „Kaune ne tik eglutė brangiausia: įžiebimo koncertas su TV transliacija kainavo 120 tūkst. eurų“ skelbiama interneto svetainėje kaunas.kasvykstalt.

Kam Jums vidinis ryšių su visuomene žmogus? Dirbantys individualiai – geriau!

Pastaraisiais mėnesiai pamatau jau kelintą skelbimą, jog įmonė ar organizacija ieško Komunikacijos vadybininko, Viešųjų ryšių specialisto, Ryšių su visuomene koordinatoriaus ar kito panašias funkcijas vykdančio žmogaus. Jeigu įmonė nėra start-up‘as, žadantis kalnus gėrybių, bet „po poros metų“, tai visai realu, jog tikisi, kad toks specialistas sugebės dirbti savarankiškai, dažniausiai jam nereikės nuolatinių išorinių mokytojų, sugebės pasiekti bent minimalius rezultatus ir išpildyti realius ir nelabai lūkesčius.

Tokių žmonių rinkoje yra. Ryšių su visuomene agentūrose galima surasti (kaip skelbia M360) projektų vadybininkų, kurie „į rankas“ gauna po 500-700 eurų per mėnesį. Vidurinėje lentynoje PR’o ešeriai ir lydekos jau tikisi 1-1,2 tūkst. eurų, o ką nors (vertą dėmesio) tapti ministro atstovu spaudai vargiai sugebėsite įkalbėti be 1,5-2 tūkst. eurų. Apie atskirus jau platesnio lygio nei Lietuva ryklius – kalba atskira.

Bet pradėkim nuo bazinių (o 95% Lietuvos organizacijų realiai turi lėšų tik tokiems) poreikių. Sumedžiotas ryšių su visuomene specialistas už savo (imu vidurkį) 600 eurų organizacijai panaikins galvos skausmą dėl:

  • įmonės profilio „Facebook“ tinkle;
  • WWW atnaujinimo;
  • surašys pranešimus žiniasklaidai ir juos išplatins;
  • po pusės metų asmeniškai bus pažįstamas su bent pusę organizacijos veikla besidominčių žurnalistų (ir tai karts nuo karto virs žurnalistinių tyrimų temomis);
  • organizuos įmonės Kalėdų vakarėlį ar seminarą klientams;
  • karts nuo karto parašys kalbą, sukurs vadovo pranešimo PPT ar padės sudėlioti solidžiai piktą laišką įsiskolinusiems kllientams.

Kiek visa tai kainuos įmonei? Imsiu labai rezervuotus vertinimus (su viltim, kad samdo geri derybininkai ir įmonės einamieji kaštai gana maži)

  • Darbo užmokestis (per mėnesį)
    Netto – 600,00 €
    GPM – 113,23 €
    VSD – 48,08 €
    PSD – (5%) 40,07 €
    Sodra (30,98%) 248,27
    GF – 1,6 €
    viso – 1051,25 € (0 vaikų ir 2% papildomas kaupimas)
  • Darbo priemonės (per mėnesį)
    kompiuteris – 30,00 €
    mobilus telefonas + ryšio paslaugos – 20,00 €
    darbo vieta – 6 m2 * 10,00 € = 60,00 €
    viso – 110,00 €
  • Bendra suma – 1161,25 €

Vidinis specialistas „visada po ranka“, tačiau jis ar ji visada bus orientuotas į 8 valandų darbo dieną, 5 darbo dienų savaitę. Aukščiau aprašytos veiklos sritys tiek tikrai neužtruks, todėl teoriškai šį žmogų galima išnaudoti ir kitose srityse – virti kavai, įdarbinti vidinių siuntų pasiuntiniu ar pasodinti už priėmimo stalo šypsotis lankytojams. Bėda, jog šios pašalinės veiklos komunikacijos žmonėms – peilis, todėl po kelių mėnesių jis ar ji ras rimčiau jį vertinančią įstaigą.

Toks „tikras“ kolektyvo narys yra santykinai patikimesnis, nes su konkurentais niekada nesusidurs, anie jį galės pasiekti tik kvalifikacijos kėlimo mokymuose ar per HR galvų medžiotojus. Darbo sutarties apriboti kaštai leis lengvai prognozuoti išlaidas ir kartu užtikrins, kad ši sritis įmonėje bus „padengta“, bet …

Uberizacija ateina į #RsV rinką

Paradoksalu, tačiau už tą 1,1 tūkst. € per mėnesį sumą rinkoje galima rasti gerokai geresnių pasiūlymų. Alternatyvūs paslaugų tiekėjai (ne 1-2 metų ryšių su visuomene patirtį turtintys specialistai, dirbantys 8 val. darbo dieną) gali pasiūlyti konkurencingus pasiūlymus, nes:

  • individualios veiklos apmokestinimas yra mažesnis (įvertinant, jog laisvosioms profesijoms taikomas 30% išlaidų principas);
  • individualiai dirbantieji dažniausiai dirba iš namų biuro – todėl išnyksta fiksuoti biuro/technikos kaštai (realiai juos dirbantieji individualiai padengia išnaudodami savo asmeninės buities galimybes);
  • individualiai dirbantieji efektyviau išnaudoja savo darbo laiką, todėl nereikia mokėti už „sėdėjimą feisbuke ar vinted’e“;
  • individualiai dirbantieji gali sumažinti kainą, nes likusio laiko metu gauna pajamas iš kitų klientų (jie nestovi prie sienos „čia arba niekada“);
  • (lyginant su agentūromis) individualiai dirbantieji dažniausiai nėra PVM mokėtojai – sąskaita vien dėl to mažėja ~17,4%.

Mažesnėms įmonėms itin svarbu, jog laisvai samdomi specialistai iškrenta iš „fiksuotų kaštų“ kategorijos – tokie samdomi pagal poreikį (ir dažnai tiesiogiai susiejant užsakymą/išlaidas su veiklos/verslo rezultatais), todėl komanda lengvai prisitaiko tiek apimčių (pavyzdžiui, didesniam renginiui organizuoti gali reikėti ne 1, o 5, 10 ar net dar daugiau žmonių), tiek kompetencijų galimybėmis (pavyzdžiui, planuojamas specifinis CRM projektas arba spec. glamūrinis renginys). Dažnai tenka susidurti, kai verslo įmonės bendradarbiauja su keliais skirtingo profilio specialistais, kurie įtraukiami pagal konkrečios veiklos specifiką.

Tuo pat metu išoriniai specialistai visada turi „šviežesnį“ viešosios nuomonės pajautimą, nes vidinis žmogus jau po kelių mėnesių perima vidines sampratas, retai lieka tikru išorinės nuomonės garsiakalbiu ir atstovu.

Išorinis specialistas patogus ir tuo, jog besikeičianti situacija leidžia viską spręsti greitai, sutarties nutraukimui ar sudarymui dažnai užtenka vieno telefono skambučio – panašiai ir atsiskaitymui užtenka vienos sąskaitos, o ne penkiolikos skirtingų eilučių su buhalterijos aiškinimais, kodėl vienur pritaikyta 0,10%, o kitur 0,25% dalis.

Visa tai vainikuoja paparasta tiesa – išorinis specialistas turi nesibaigiantį motyvą visada daryti „puikiai“, tuo metu po kelių mėnesių vidinis darbuotojas matys tik tas pačias darbo sutarties lubas.