Praėjusią savaitę perskaitęs 10-imt Kristinos Sabaliauskaitės klausimų portale lrytas.lt sunerimau, todėl pradėjau domėtis kas ir kaip. Pasirodo, vyksta aštri diskusija, ką daryti su Antakalnyje išlikusiu Sapiegų rūmų ansambliu (tai ne tik rūmai, bet ir parkas, trinitorių vienuolynas).
Vakar Kristinos tinklaraštyje radęs kvietimą į ekskursiją, pasistumdžiau darbus ir sugebėjau pasivaikščioti po iki šiol nelankytą Vilniaus kampelį. Kiek sakė pati iniciatorė, pagrindinių atsakymų verta tikėtis šį trečiadienį 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje vykstančiame pristatyme. Tačiau jame dalyvauti negalėsiu, todėl rašau ir kviečiu nepastebėjusius šios diskusijos įsitraukti bent elektroninėje erdvėje.
Kultūros paveldo departamento interneto svetainėje yra sukurta speciali skiltis „Sapiegų baroko ansamblis“, į Kristinos Sabaliauskaitės kritiką sureaguota paskelbiant daugiau informacijos, pradinė aštri kritika, atrodo, turi galimybių virsti konstruktyvia specialistų diskusija.
Sapiegų rūmai – rūmai ar vasarnamis?
Kaip pusiau juokaudamas sakė vienas iš Sapiegų rūmų komplekso atkūrimo autorių – Evaldas Purlys – Antakalnyje išlikę rūmai iš esmės yra vasarnamis, nes pagrindinės Sapiegų rezidencijos buvo Kodenyje ir Ružanuose (dabar – Baltarusijos teritorija). Tuo tarpu Vilniuje turėti ir rūmai mieste. Taigi, itin didelio pagrindo didžiuotis nelabai yra ko, nes rūmai savo tiesiogine paskirtimi aktyviau naudoti mažiau nei dešimtmetį – t.y. apytiksliai nuo 1692 metų iki Valkininkų, kai Sapiegos iš LDK išvyti.
Kitos komplekso atkūrimo problemos, tai nepakankama grafinė medžiaga ir net du ženklūs rūmų perstatymai, kas šiandien itin apsunkina darbą, norint rūmus atkurti. Parko teritorijoje veikianti VšĮ „Sapiegos ligoninė“ įsikūrusi klasicizmo stiliaus pastatuose, kuriems jau irgi beveik 200 metų, todėl ir jie yra verti kultūros paveldo apsaugos statuso.
Visgi, kultūros paveldo požiūriu vertingas pats objektų kompleksas, jų tarpusavio sąveika. Ir iš tiesų, įspūdingai vietoje atrodo rūmų, parko ir vienuolyno objektų simetrija (nors ir sudarkyta carinių statinių).
… vs. Radvilų rūmai
Lankytojams ir sąsajomis su etnine Lietuva žymiai patrauklesnė būtų kitų bent iš dalies išlikusių Radvilų rūmų (Vilniaus g.) atstatymas. Tačiau Sapiegų rūmų kompleksas akivaizdžiai laimi grafinės medžiagos kiekiu, lengvesniu turto valdymu (didžioji dalis objektų priklauso viešosioms įstaigoms, kai Radvilų rūmai didele dalimi privačiose rankose).
Prieš trejetą metų juokavau, kad Radvilų rūmus atstatys Nerijus Numavičius, tačiau akivaizdu, kad ši giminė dar nepriaugusi net iki buvusių konkurentų Ortizų ar tokio sėkmės džentelmeno kaip Antanas Bosas.
Rūmų kompleksas buvęs U formos, šiuo metu tėra išlikęs kairysis šonas ir praktiškai neprižiūrėta centrinė dalis. Ikonografinė rūmų medžiaga itin skurdi, kažkur išlikęs tik Sebastiano Dadlerio (Sebastian Dadler) medalis, nukaltas rūmų statytojo Jonušo Radvilos tapimo Vilniaus vaivada proga ir kuriame pavaizduoti rūmai.
