XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: ryšiai su visuomene (Page 47 of 69)

Konsultuojant klientus užsirašytos pastabos apie kasdienius ir sudėtingesnius klausimus.

„Verslo žinios“ apie naują politikų opiumą liaudžiai

080728, Verslo žinios, renovacijaŠiandien „Verslo žinios“ spausdina Agnės Pačkauskaitės straipsnį „Balsuosite – šildymas atpigs, stogas nevarvės“ apie tai, kaip politikai atrado naują populizmo gyslą – senų daugiabučių renovacijos temą.

Trumpai pakomentavau ir aš – akivaizdu, jog tema domina beveik pusę Lietuvos, todėl politikai tikrai nepraleis progos užsidirbti vieno kito populistinio pliuso.

Kur prasideda blogybės? Pirma, nesitikėčiau, jog diskusija bus konstruktyvi. Greičiausiai visi tik dalins pažadus, neturės realių planų, išsamių skaičiavimų, kiek valstybės biudžetas galėtų prisidėti prie renovacijos finansavimo, niekas rimtai neįsipareigos prižiūrėti, jog tokia iniciatyva netaptų dar vienu aukso aruodu korupcijoje paskendusiems biurokratams.

Kitas aspektas – kodėl mes, gyvenantys renovacijos nereikalaujančiuose būstuose, turėtume mokėti už bendrapiliečių rūpesčius? Kodėl žmonės, gyvenantys privačiuose namuose, naujos statybos daugiabučiuose ar nuomojantys būstą turėtų užmokėti už tuos, kurie patys savo ilgalaike gerove rūpintis nenori?

Pagarba mirusiems: žydų rabinai ir Jonas Ramonas

piliakalnis, MoteraitisVakar žydų rabinai susimušė su lietuviais fotografais. Paskui, lygtais, susitaikė, nors foto agentūros savininkai grasinosi teismais.

Pagarba mirusiems yra aiškus tabu beveik visose kultūrose. Kiek ta pagarba stipri ir puoselėjama – jau kiekvienos konkrečios visuomenės reikalas.

Nesiimsiu vertint, kieno pusėje teisybė žydų kapinių atveju, tačiau priminsiu, jog kažkuo panašus atvejis pasitaikė tuometiniams Žemės ūkio rūmų pirmininkui, o dabar Seimo nariui Jonui Ramonui. Nors žmogus su prokurorų pagalba „įrodė“, jog senolių kapų jo teritorijoje niekad ir nebuvo, tačiau nelabai aišku, kam tada klebonas ten šventino kryžių?

Teisė ir žmonių surinkti faktai gali būti vienoje pusėje, o realybė – kitoje. Kaip tada jaustųsi tie, kurie stato ir gyvena ant kapų? Ar džiaugtųsi kapinių derliumi ūkininkas? Prokurorų, archeologų ar geofizikų išvados viena, o realybė? Memento mori

„delfi.lt“ apie partijų sąrašų sudarymą

Vakar Eglei Samoškaitei komentavau, kodėl susidaro tokia situacija, jog į naujus Seimo rinkimus politinės partijos eina su sąrašais, kurių viršuje stūkso tos pačios visų žinomos figūros. Keisčiausia, jog jos dažniausiai vertinamos ne itin palankiai ar, geriausiu atveju, neutraliai.

Išskirčiau tris veikiančius principus:

  1. žinomas asmuo labiau pripažįstamas, nei neatpažintas – t.y. geriau žinomas blogas, nei nežinomas geras kandidatas;
  2. partijos neturi pasirinkimo galimybės – padorių žinomų asmenų labai trūksta;
  3. dažna politinė partija Lietuvoje – tai uždaras UAB’as, kuriame įtaka pasiskirsto pagal generuojamus finansų srautu, tada rimtas rėmėjas įgauna teisę stumti savo kandidatus.

„Žinių radijas“ apie interneto komentarų prievaizdus

Šiandien apie 15:10 „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėsiu apie Seimo darbo grupės parengtą Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama griežtinti interneto turinio priežiūrą. Konkrečiau – pavesti Žurnalistų etikos inspektoriui stebėti, ar interneto komentaruose nėra aktyviai kurstoma neapykanta.

Keisčiausia, jog įstatymo projektas visai normalus, tuo tarpu jo aiškinimas suvedamas į tai, jog Žurnalistų etikos inspektorius turės nuolatos stebėti komentarus. Projektą galima būtų vertinti visai gerai, bet įstatymo autorių aiškinimai (originalas, delfi.lt) – totalus nusišnekėjimas.

Žiniasklaidos etika: kodėl „pirmauja“ lyderiai?

ŽEI 2007Žurnalistų etikos inspektorius Romas Gudaitis viešoje erdvėje retai susilaukia užtarimo. Matyt, nieko keista – inspektorius vertina ir peikia tuos, kurie pažeidžia teisės aktų reikalavimus.

Prieš pora mėnesių inspektorius pristatė „2007 metų veiklos ataskaitą“, kurios sudėtinė dalis – visuomenės informavimo veikla padarytų pažeidimų analizė.

Manyčiau, nesulaukėme diskusijų ir rimtesnių minčių, kodėl tų pažeidimų struktūra tokia, kokia yra. Be jokių išankstinių nuostatų – kodėl inspektoriaus veikla konstatuoja, jog daugiausia pažeidimų padaryta spaudoje? Ar tai leidžia teigti, jog spauda yra mažiausiai etiška žiniasklaidos rūšis? Kaip jaučiasi tokio reitingo „lyderiai“? Continue reading

« Older posts Newer posts »