XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: ryšiai su visuomene (Page 33 of 69)

Konsultuojant klientus užsirašytos pastabos apie kasdienius ir sudėtingesnius klausimus.

Klaida regiono lyderės žemėlapyje

Pastaraisiais metais, ypač – iki ekonomikos sunkmečio, dažnai galėjome iš valstybės vadovų lūpų išgirsti svajas apie Lietuvą kaip stiprią regiono lyderę. Esą jeigu ne de facto įgyvendintas, tai bent jau tikrai ranka pasiekiamas to tikrojo tilto tarp Kremliaus saugumiečių ir Jevrosojūzo biurokratų statusas. Aišku, tiltas tiltui nelygu – gal geriau būti vartais, kuriuos kam nori, tam atveri, nei tiltu, panašiu į visų mindomą troleibuso stotelę.

Tačiau tuo metu, kai vieniems gal dėl tuštokų ambicijų, kitiems gal tikslu neleisti ko nors aktyvesnio imtis šalies viduje, kartu su regiono valdovų karūna nuolatos plėtėsi ir ne tik išsiplėtė, bet tiesiog akivaizdžiai paaky įsūdyta stambi mėlynė. Tiksliau – tokia tuščia dėmė regiono lyderės žemėlapyje. Prasčiokiškai kalbant – mūsų kaimynė Gudija, dar ir Baltarusija vadinama. Continue reading

Proga ginti bendrą norą (viešą interesą)

Viešas interesas. Matyt, reikia sutikti, jog kritikai, kalbėdami apie lietuvišką apibrėžimo trūkumą, yra teisūs. Neturime aiškaus ir trumpo apibrėžimo. Viešas interesas pas mus dažnai tarsi dūmas, kurį kas nori kaip nori gaudo. Ir tik Konstitucijos žyniai teoriškai turi teisę nuspręsti, kur tas dūmas atitinka anos knygos dvasią, o kur paslysta su vardo paieška.

Bendras noras – sąvoka paprastesnė ir žymiai mažiau diskusijų kelianti. Bendras – tai panašus ir sutampantis mano ir tavo požymis. Noras – tai siekis ar kažkuo išreikšta viltis, jog gyvenimas galėtų būti patogesnis ir labiau mums tinkantis. Todėl rinkėjai turi daug bendrų norų su savo pasirinkta politine partija. Įmonės vadovas – kai kurių sutapimų ir su įmonės akcininkais, ir su darbuotojais. Vaikų darželio lankytojų tėveliai – vieni su kitais. Continue reading

„delfi.lt“ apie netraukiančius rinkimus

Penktadalis rinkėjų atėjo išreikšti savo valią, ką norėtų matyti savo atstovais Europos Parlamente. Visiems kitiems buvo rimtesnių gyvenimo užsiėmimų. Apie tai ir pakalbino Eglė Samoškaitė iš „delfi.lt“ (visas straipsnis – „L.Ulevičius: EP rinkimų reikia tik Europos biurokratams“).

Matyčiau keturias pagrindines priežastis, kodėl šie rinkimai buvo neįdomus. Pirma, tai rinkimų pasikartojimas. Rinkimai – ne alkis, reikia tam kažkiek subręsti, išlaukti. O čia – tik 3 savaičių pertauka. Antra, tai pačių kandidatuojančiųjų pasyvumas. Galiu drąsiai teigti, jog partijos iš esmės neinvestavo į šiuos rinkimus, todėl iniciatyva liko tik pačių asmeniškai suinteresuotų kandidatų rankose. Continue reading

Korupcija lietuviškame versle – kasdienybė?

Dar galite pabandyti pasitikrinti – Laimas Naudužas buvo vienas iš „Rimi“ tinklo prekių vadybininkų. Jo atsakomybės sritis – elektros prekės, buitinė technika, telefonai ir telefono kortelės, laikrodžiai, foto prekės, maitinimo elementai, lizingo paslaugos pirkėjams. Jo darbo telefonas – 246 1097.

Dabar jis – iš darbo (ne maisto prekių grupės vadovo) savo noru išėjęs ir teismo sprendimo laukiantis įtariamasis (via lrytas.lt). Prekybos tinklui tai dar vienas komunikacijos košmaras. Savininkams – akivaizdus įrodymas, jog darbuotojai gali vogti akcininkų pinigus.

Tai ne pirmas panašus atvejis Lietuvoje dirbančių tarptautinių įmonių praktikoje. Skandalingai 2008-aisiais beveik visą televizijos kanalų TV3, TV6 vadovų komandą pakeitė „Modern Times Group“. Nors oficialiai niekas kyšininkų su antrankiais nesulaikė, tačiau puse lūpų buvo šnekama, jog esminė problema – finansų įsisavinimo tradicijos. Continue reading

„ru.delfi.lt“ apie Kremliaus propagandą

Konstantinas Ameliuškinas iš ru.delfi.lt prieš pora savaičių kalbino apie Kremliaus finansuojamus propagandinius projektus, į kurių spąstus patenka ir Lietuvos politikai. Vakar straipsnį paskelbė rusiškoji „delfi.lt“ dalis – „Л.Улявичюс: пропаганда преследует много целей“.

Pagrindinės mano mintys – tai didžiosios dalies Lietuvos politikų nesugebėjimas orientuotis informacinių karų arenoje. Tam reikalingas bent minimalus informacinis raštingumas, kurio absoliuti dauguma vietos politikų neturi arba įgyja tik ne pačiu geriausiu bandymų ir klaidų metodu. Kita įžvalga – tai kokybiškos propagandos savybė, jog ją turi būti įmanoma naudoti skirtingiems tikslams pasiekti. Minėtas Kremliaus filmas tai puikiai vykdo – aršina Rusijos Federacijos gyventojus ir nuteikia juos prieš Baltijos šalis, o tuo metu pas mus tai tampa pleištu vienybei skaldyti ir sąmokslo teorijoms kurti.

« Older posts Newer posts »