Liutauras Ulevičius

XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: ryšiai su visuomene (Page 14 of 68)

Konsultuojant klientus užsirašytos pastabos apie kasdienius ir sudėtingesnius klausimus.

Ar Kremliaus hibridines grėsmes atrems Lietuvos piliečių valia priešintis?

2019.09.10 / / 0 Comments

Gerasimovo doktrina, kuri nuo 2013 metų simbolizuoja naują Kremliaus požiūrį į karinius konfliktus, savo turiniu nėra naujiena – dar Sun Tzu rašė, kad geriausias karas yra tas, kurį laimėti pavyksta be karinių veiksmų, t.y. vien psichologiškai palaužus priešininko valią priešintis.

Apie tai, kad Lietuvos krašto apsaugos strategai tam skiria nepateisinamai mažai dėmesio, rašau reguliariai dar nuo 2014-ųjų metų, kai po Maidano įvykių Ukrainoje prasidėjęs karinis konfliktas tapo puikia iliustracija, kas gali įvykti ir pas mus, Lietuvoje.

Mano nuomone, šimtus milijonų eurų skirdami karinei ginkluotei mes esame nepateisinamai pamiršę pagrindinę krašto apsaugos liniją – tai mūsų piliečių protus. Ir nors tiek Lietuvos kariuomenė, tiek Krašto apsaugos ministerija, tiek ir Valstybės saugumo departamentas pastaraisiais metais skiria pastebimai daugiau dėmesio ir lėšų, tačiau rezultatai vis dar yra menki.

TSPMI tyrimo duomenys iš 2017 m. vasario 22 – kovo 3 d. darytos gyventojų apklausos

Rugsėjo pradžioje šią temą „Žinių radijo“ laidose aptarė du visiškai nesusiję savo sričių žinovai. Naujoje laidoje „Girdžiu, matau, mąstau“ (beje, vedėjui Ridui Jasiulioniui 10 balų už kietą klausimą – tai kodėl ir kuogi skiriasi mūsų požiūris į hibridines Rusijos ir Kinijos grėsmes?) Eitvydas Bajarūnas pripažino, kad gynyba prieš hibridines grėsmes prasideda nuo namų – tai mūsų piliečių pasiryžimo ir valios priešintis agresijai.

Tuo tarpu nepakartojamas mano KTU Gimnazijos Direktorius Bronius Burgis laidoje „Puikūs pralaimėjimai“ tą klausimą išplėtojo ir klausia tiesmukai – ar mes iš tiesų esame ramūs, kad pastarųjų metų baimės didinimo atmosfera nėra tik priedanga eiliniams „auksiniams šaukštams“ pirkti? O jeigu nėra – tai kur tie mūsų piliečių sąmonės pokyčiai? Kur jų valia priešintis ir ginti?

Ar svarbu, kad viešuosiuose pirkimuose ryšių su visuomene paslaugos būtų etiškos?

2019.08.22 / / 2 Comments

Kaip žinia, Lietuvos komunikacijos asociacijos (anksčiau geriau žinomos kaip Lietuvos ryšių su visuomene sąjunga) nariai 2015 metais yra patvirtinę savo Etikos kodeksą. Šiame dokumente gana daug konkrečių rekomendacijų ir net nedviprasmiškai smerkiamų neetiško profesinio veikimo pavyzdžių (atitinkamai kodekso III skyriaus 3 ir 2 punktai).

Kartu vieša paslaptis, jog ryšių su visuomene (o plačiau – ir visos arba integruotos komunikacijos) rinkoje toli gražu ne visi dalyviai laikosi aukštų etikos standartų, nevengia komunikaciją plėtoti ne iš pagarbos visuomenei, o dėl trumpalaikių užsakovo tikslų pasiekimo. Dėl šios priežasties Lietuvoje ryšiai su visuomene dažnai menkinami kaip melo ir manipuliacijų industrija, o ne ilgalaikių santykių kūrimo priemonė.

Tai nėra tik Lietuvos problema – pavyzdžiui, Lenkijos ryšių su visuomene įmonių sąjunga (lenk. Związek Firm Public Relations) asociacija plėtoja projektą „PR. Bez komentarza“, kuriuo siekia stebėti ir analizuoti viešąją erdvę, reaguoti į nederamą ryšių su visuomene vertinimą, ugdyti supratimą apie profesionalų požiūrį į ryšius su visuomene, etiškos veiklos principus.

Ar LTKA Etikos kodeksas gali būti naudojamas viešųjų pirkimų konkursuose?

Rugpjūčio mėnesį Viešųjų pirkimų tarnybai pateikia klausimą:

Lietuvos komunikacijos asociacija (LTKA) turi Etikos kodeksą, kuris nustato principus, kaip turi būti vykdoma etiška ryšių su visuomene veikla. Klausimai:

  1. Ar perkančiosios organizacijos pirkimų sąlygose gali reikalauti, kad pasiūlymų teikėjai privalomai pasirašytų įsipareigojimą laikytis tokių nevyriausybinių organizacijų priimtų Etikos kodeksų?
  2. Ar tokių principų esminis pažeidimas gali būti pagrindas vienašališkai nutraukti atitinkamą viešojo pirkimo pagrindu sudarytą sutartį?

LTKA Etikos kodeksas numato mechanizmą, kaip LTKA – bene gausiausia Lietuvos ryšių su visuomene specialistus jungianti asociacija – galėtų aktyviai dalyvauti vertindama ginčytinas ryšių su visuomene veiklos situacijas. Kartu tai būtų ir mechanizmas, kuris leistų kelti profesinės veiklos standartus, ugdyti tiek visuomenę, tiek ir rinkos dalyvius.

Viešųjų pirkimų pajamos Lietuvos ryšių su visuomene rinkoje dažnai sudaro didesnę dalį (ypač stambesnių rinkos dalyvių) pajamų, todėl etikos principų laikymosi reikalavimas ir teisinė galimybė už jų nesilaikymą taikyti sankcijas (ir finansines) sukurtų motyvaciją rinkos lyderiams tapti etiškos veiklos pavyzdžiais, nepaliktų „pilkos“ zonos, kurioje viešųjų pirkimų lėšos gali būti naudojamos netinkamai (t.y. ne pagal viešųjų finansų paskirtį) ar neetiškai (t.y. pažeidžiant etiškos veiklos reikalavimus).

VPT: jeigu nėra paminėtas įstatyme – Etikos kodeksas bevertis

Gautas VPT atsakymas nuvylė (paryškinimai mano):

Viešųjų pirkimų tarnyba teigiamai vertina ir skatina įmonių pastangas laikytis aukščiausių etikos standartų. Šiems tikslams pasiekti gali būti taikomos įvairios priemonės, tame tarpe tiekėjai galėtų vadovautis ir Jūsų minimu Etikos kodeksu.
Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad jei tam tikrais teisės aktais nėra nustatyta prievolė laikytis konkretaus Etikos kodekso nuostatų, manytume, kad perkančiosios organizacijos neturėtų tokio reikalavimo sieti su konkrečios asociacijos Etikos kodeksu ir versti tiekėjų jo laikytis, nes, pvz., tiekėjai gali turėti savo įmonės Etikos kodeksą, užsienio tiekėjai gali turėti savo šalyje teisės aktais nustatytus privalomus Etikos kodeksus ir t.t.
Kai tam tikrais teisės aktais yra nustatyta prievolė laikytis Etikos kodekso, tada perkančiosios organizacijos pirkimų sąlygose galėtų reikalauti, kad pasiūlymų teikėjai pasirašytų įsipareigojimą laikytis tokių Etikos kodeksų, pvz., visi Lietuvoje atestuoti architektai yra įsipareigoję laikytis Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso, nustatančio visų Europos architektų profesinio elgesio standartą, taip pat privalomus Etikos kodeksus turi žurnalistai, auditoriai ir t.t.
Tokių principų esminis pažeidimas negalėtų būti pagrindas vienašališkai nutraukti viešųjų pirkimų sutartį.

Jeigu būčiau optimistas, tai galėčiau sakyti, kad, pavyzdžiui, Visuomenės informavimo įstatymas turi komunikacijos etikai skirtas normas, pavyzdžiui:

43 straipsnis. Visuomenės informavimo etika
1. Etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Kodeksas (čia įstatymas turi omeny Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksą), Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir šis įstatymas.
2. Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkimas (toliau – atstovų susirinkimas). Atstovų susirinkimą šaukia, jo veiklą koordinuoja ne mažiau kaip 5 viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijos, veikiančios visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus, bendru viešu pareiškimu. Atstovų susirinkime turi teisę dalyvauti ir visi kiti asmenys, tačiau balsavimo teisę atstovų susirinkime turi tik viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų, veikiančių visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus, ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovai. Atstovų susirinkimas vyksta ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo šioje dalyje minėto viešo paskelbimo apie jį dienos. Atstovų susirinkimas Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo vadovaudamasis atstovų susirinkimo darbo reglamentu. Kodeksą atstovų susirinkimą iniciavusių asmenų siūlymu atstovų susirinkimas tvirtina paprasta balsų dauguma. Kodekso arba jo pakeitimų ar papildymų projektus atstovų susirinkimą iniciavę asmenys viešai paskelbia ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki atstovų susirinkimo dienos.

Suvestinė įstatymo redakcija 2019-07-01 – 2019-10-31

Tačiau esu praktikas ir realistas, todėl akivaizdu, kad turime neveikiančią teisės normą, kai ryšių su visuomene etikos klausimus turėtų nagrinėti ir sprendimus dėl jos priimti iš esmės žurnalistų ir leidėjų organizacija – Visuomenės informavimo etikos asociacija. Dar daugiau – ryšių su visuomene etika vertinama ne pagal šakinį Etikos kodeksą, o bendrinį, kuris iš esmės kilęs ir skirtas žiniasklaidai, o ne ryšių su visuomene profesionalams.

Galima tik priminti, kad dabar šios asociacijos sudarytos komisijos nariai yra šių žiniasklaidos priemones jungiančių organizacijų delegatai:

  • Regioninių televizijų asociacija
  • Lietuvos radijo ir televizijos asociacija
  • Regioninių radijo stočių asociacija
  • Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija
  • Interneto žiniasklaidos asociacija
  • Lietuvos kabelinės televizijos asociacija

Ir šių žurnalistų bendruomenių atstovai

  • Lietuvos žurnalistų draugija
  • Lietuvos žurnalistų sąjunga

Susidaro uždaras ratas:

  1. Ryšių su visuomene rinkoje yra neetiškai dirbančių profesionalų;
  2. Valstybės lėšos naudojamos ir neetiškoms ryšių su visuomene paslaugoms pirkti;
  3. Šių teikiamų paslaugų etiką turėtų vertinti žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, tačiau iki šiol tas nė karto nebuvo padaryta;
  4. Ryšių su visuomene profesionalai yra teisės aktais (ir iš jų kylančia Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija) atriboti nuo realios įtakos formuojant etišką ryšių su visuomene paslaugų rinką.

Ar reikia tai keisti?

„Informacinis šlamštas“ – kaip propagandos modelio dalykas

2019.08.14 / / 0 Comments

Pirmadienį „Žinių radijo“ laida „Mūsų angelai ir demonai“ buvo skirta temai „Kas yra ir iš kur atsiranda informacinis šlamštas?“ (einant nuoroda – visas laidos įrašas). Pašnekovai labiau nagrinėjo patį visuomenės reiškinį ir tik pabaigoje pabandė ieškoti sprendimo būdų, kaip informacinį šlamštą įveikti.

Diskusijoje man patiko taikli Ričardo Doveikos įžvalga, kad „fake news“ esmė yra naikinti autoritetus. Per melagingas naujienas ir manipuliavimą informacija visuomenė praranda autoritetus. Abejočiau, ar tikrai vietoj šių autoritetų visuomenė ima „viešąją nuomonę“, „gandus“ – tiesiog būčiau linkęs manyti, kad „autoritetas“ tampa labai slanki sąvoka, tam tikras „pasitikėjimo kreditas“, kurį informacinis srautas labai sparčiai pildo arba tuština (iš čia, pavyzdžiui, pastarųjų metų „influencerių“ fenomenas).

Nors laidos pabaigoje Andrius Kaluginas ir Linas Kontrimas bandė trumpai apibendrinti, kaip kovoti prieš informacinio šlamšto daromą žalą, tačiau šioje temoje pasigedau įžvalgų, jog „informacinis šlamštas“ ir „fake news“ visada gali būti nagrinėjami pagal Edvardo Hermano ir Naomo Čomskio propagandos modelio struktūrą:

  • savininkai
  • pajamos
  • šaltinis
  • ideologija
  • foninis triukšmas

Kur taikli įžvalga apie autoritetų nykimą – tai įžvalga apie abejonę šaltiniais. Anksčiau pakakdavo žinoti, kad informaciją garantuoja gerbiamas asmuo ar organizacija X – ir to pakakdavo. Dabar „gerbtinumas“ yra taki (laiko požiūriu) savybė.

Todėl kalbant apie informacinį šlamštą visada reikia vertinti ir analizuoti kitas propagandos modelio struktūrines dalis – ar šaltinis yra nepriklausomas atitinkamu turiniu (ar jo savininkai, ar reklamdaviai turi interesą?), kokią pasaulėžiūrą (ideologiją) lydi atitinkama informacija, ar tai sąmoninga informacijos sklaida, o gal tiesiog viešosios erdvės konjuktūra „gamino, nes reikėjo kažkuo užkimšti informacinį vamzdį“?

Pagal šiuos klausimus formuojasi ir rekomendacijos, kaip išvengti informacinio šlamšto žalos – analizuoti gaunamą informaciją, tikrinti autoritetus, suvokti populiarinamą pasaulėžiūrą (jos vertybes), identifikuoti bendrinius ar konkrečius naudos gavėjus.

Kodėl LVŽS atsisako lyderystės centro-kairėje?

2019.07.16 / / 0 Comments

Jau po kelių dienų vyks kelių LVŽS lyderių organizuojamas „LVŽS demokratijos forumas“, kuriame esu pakviestas dalyvauti kaip svečias ir moderuosiu vieną iš diskusijų. Ją pradėsiu keliomis įžvalgomis, susikaupusiomis per pustrečių metų darbo su politine partija ir dabar jau stebint vidinius procesus iš šono.

#1 2020 metų Seimo rinkimuose LVŽS sulauks tik 5-10% balsų

Vakar „Laisvės TV“ laidos „Karštos kėdės“ vedėjo Rido Jasiulionio kvietimu kartu su Skirmantu Malinausku diskutavome, ką reiškia ir kokią įtaką darys LVŽS Tarybos sprendimai, patvirtinę pastarojo laikotarpio partijos lyderių sprendimus. Pagrindinis mano spėjimas:

#2 LVŽS virsta uždara politine organizacija

Analizuojant 2016 metų Seimo daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatus tampa akivaizdu, kad beveik pusė TOP-25 narių yra arba dėl konfliktų, arba dėl kitų priežasčių palikę LVŽS Seimo frakciją:

Nors kol kas sąrašo lyderis dar frakcijos narys, tačiau jo pastarųjų savaičių retorika neleidžia abejoti, jog tai tik laiko klausimas ir 2020-aisiais jis tikrai nebebus šiame sąraše.

#3 Seimas netapo valstybės valdymo centru, o Vyriausybėje – tik 4 LVŽS atstovai iš 14 ministrų

Nors 2016 metais buvo tikimasi, kad valstybės valdymas bus koncentruojamas Seime, tačiau tas neįvyko, o ministerijose sutelkus technokratinius ministrus Vyriausybė de facto tapo atsieta nuo LVŽS rinkimų programos ir vertybinių gairių.

Vyriausybėje nesant tiesioginės LVŽS vertybių „kontrolės“ visos pagrindinės iniciatyvos – įskaitant biudžetą – tampa atsietos nuo rinkimų programos vykdymo.

Net ir tose ministerijose, kurios tarsi turėtų vykdyti LVŽS politiką, kyla esminių ginčų ir iš esmės abejojama pagrindiniais LVŽS programos teiginiais. Tą puikiai iliustruoja pastarųjų metų Aplinkos ministerijos teikiami ir tvirtinami teisės aktai, niekaip nederantys su žaliosios politikos principais.

#4 Bendradarbiavimas su neskaidriais politikais, partijomis ir parama jiems naikina senųjų LVŽS rinkėjų pasitikėjimą

LVŽS nuosekliai atsisako ir atmeta vieną pagrindinių savo konkurencinių pranašumų 2016 metų rinkimų kampanijoje – tai kovą prieš korupciją ir pažadą atsiriboti nuo neskaidrių politikų ir partijų.

Deja, faktiniai sprendimai tą patvirtina:

  • 2018-03-13 balsavimas dėl Mindaugo Basčio apkaltos:
    • ir tą užprogramavęs 2017-09-26 sudarytas frakcijų koalicijos susitarimas;
  • 2018-06-30 balsavimas dėl Artūro Skardžiaus apkaltos;
  • 2019-06-25 balsavimas dėl Petro Gražulio neliečiamybės;
  • 2019-07-05 koalicijos sutartis:
    • bendradarbiaujama su teisiama partija „Tvarka ir teisingumas“;
    • bendradarbiaujama su Rusijos okupaciją Ukrainoje remiančiais, baudžiamaisiais nusikaltimais įtariamais politikais;
    • į susitarimą korumpuotų politikų prašymu neįtraukti punktai dėl anti-korupcinių priemonių, įgyvendinančių NSGK tyrimo rekomendacijas.

#5 Partijos uždarumas, partijos lyderių ir regioninių skyrių nedalyvavimas sprendimų priėmime lemia rinkimų rezultatus

LVŽS sėkmę 2016 metų Seimo rinkimuose lėmė dvi esminės priežastys:

  • Nusibodusios TS-LKD ir LSDP peštynės, dėl ko LVŽS tapo patrauklia „trečia alternatyva“:
    • tą ypač sustiprino Eligijaus Masiulio ir LRLS korupcijos byla;
  • Patrauklus nepriklausomų savo sričių lyderių sąrašas.

Paradoksalu, tačiau šiandien LVŽS galima apibūdinti būtent šiomis dvejomis savybėmis, tačiau jau iš neigiamos pusės:

  • Pagrindinis LVŽS naujienų leitmotyvas – ginčai ir konfliktai, o ne mokėjimas susitarti ir bendradarbiauti (teisiamos partijos ar korumpuoti politikai į tai nepatenka);
  • LVŽS Tarybos sprendimas iš esmės atmeta atviros LVŽS idėją ir bando partiją grąžinti į iki-2016 metų situaciją.

Kaip parodė 2019 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimai – be aktyvaus nepriklausomų lyderių sąrašo LVŽS sąrašas sulaukia vos kiek didesnio nei iki-2016 rinkėjų palaikymo. Jeigu anksčiau LVŽS remdavo iki 100 tūkst. rinkėjų, tai savivaldybių rinkimuose ta parama siekė 135 tūkst.

Tuo tarpu Prezidento rinkimų I ture rekordinio palaikymo (279 tūkst.) susilaukęs LVŽS kandidatas tik rodo, kad jau po dviejų savaičių – Europos Parlamento rinkimuose – palaikymas LVŽS krito iki 158 tūkst. balsų.

Iliustracija iš 2019-06-28 Vytauto Bako „Facebook“ įrašo

Gresiantis išsiskyrimas su 2016 metų sąrašo lyderiu ir jo komanda reikš, jog uždara ir be nepriklausomų lyderių LVŽS 2020-ųjų rudenį surinks apie 90-110 tūkst. rinkėjų. Ir tai su sąlyga, jog skyrybos bus konstruktyvios ir taikios.

Kuo tai baigsis?

6-8 mandatais iš Seimo daugiamandatės rinkimų apygardos plius 3-5 vienmandatininkais. Ir tai – tik optimistinio scenarijaus atveju laikant, kad dabartinis destruktyvus šaršalas kažkokiu būdu bus suvaldytas.

Grįžtu kaip storyteller.lt autorius

2019.07.01 / / 2 Comments

Kartu su birželio pabaiga baigiasi ir mano ne-atostogos. Per šį laiką sulaukiau ne vieno klausimo apie savo tolimesnius planus. Kai kurie dalykai jau aiškūs, todėl trumpai apie pagrindines veiklos sritis.

1. Kas nesikeičia? VU ir nauja knyga

Jeigu Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete neįvyks žemės drebėjimas, tai nuo rudens ir toliau laisvalaikiu dėstysiu. Gali būti, jog tai ir toliau bus Theories of Propaganda kursas anglų kalba Erasmus studentams arba lietuviškas Politikos komunikacija socialinėse medijose, o gal ir kažkas naujo.

Kartu toliau tęsiu akademinius tyrimus – tikiuosi rudenį užbaigti ir išleisti savo antrąją knygą „99 propagandos technologijos“ (ištraukas galima rasti mano „Facebook“ puslapyje www.facebook.com/liutaurasu su hashtag’u #99technologijos), skirtą supažindinti jaunimą ir sovietinę kartą su propaganda mūsų kasdienybėje.

2. Kas naujo? Mokymai ir storyteller.lt istorijos

Pastaruosius pustrečių metų negalėjau skirti pakankamai laiko komunikacijos mokymų bei situacijų valdymo simuliacijų veiklai. Šiose srityse grįžtu ir artimiausiu metu atnaujinsiu bei papildysiu mokymų turinį naujomis situacijomis, ugdomais įgūdžiais.

Šalia mokymų grįžtu ir į klasikinių ryšių su visuomene rinką kaip storyteller.lt – istorijų kūrimo ir sklaidos centro – įkūrėjas ir autorius. Tikiu, kad XXI amžiuje lanksčiai buriamos įvairių komunikacijos (ir ne tik) sričių žinovų komandos (nebūtinai sudarytos tik iš freelancer’ių) yra optimalus sprendimas mažose Šiaurės Rytų Europos rinkose. Pirmasis toks projektas, prie kurio planuoju prisijungti jau artimiausiu metu – tai Europos Parlamento nario Stasio Jakeliūno komanda.

3. Kas toliau? Naujų klientų paieška

Per savo 17+ metų praktiką Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos ryšių su visuomene rinkose daugiausia patirties esu sukaupęs ir, suprantama, toliau aktyviai ieškosiu naujų veiklos galimybių šiose srityse:

  • nevyriausybinės organizacijos;
  • smulkieji rinkų dalyviai (ypač kovojantys prieš dominuojančią padėtį užimančius ir ja besinaudojančius konkurentus);
  • start-up’ai, siekiantys kaštų požiūriu efektyviausio sprendimo užsienio (ir ne tik) auditorijose.

Artimiausiu metu suplanuotos veiklos užims 50-70% mano laiko, todėl esu atviras naujiems pasiūlymams – susitikime ir pasikalbėkime!

« Older posts Newer posts »
M: +370 (686) 08820
E: liutauras@ulevicius.lt

© 2026 Liutauras Ulevičius

Theme by Anders Noren — Up ↑