Liutauras Ulevičius

XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: politika (Page 19 of 137)

Piliečių Santalkos veikloje neišvengiamai susiduriame, kai ką spėju ir aprašyti.

Kaip atrodo lietuvių konservatorių „trolių fermos“ veikla socialiniuose tinkluose?

2019.12.02 / / 3 Comments

Dirbdamas su LVŽS 2017-ųjų pirmoje pusėje viešųjų erdvių stebėsenos duomenų srautuose pradėjau stebėti įdomų reiškinį – socialiniuose tinkluose su LVŽS susijusiomis temomis pradėjo reikštis daugybė naujai sukurtų socialinių tinklų veikėjų profilių, kurių komentarai koncentravosi į dvi kryptis:

  • skandalai, susiję su ano laikotarpio politikos aktualijomis (Gretageitas ir pan.);
  • viešoje erdvėje aktualios „wedge issue“ (visuomenę skaldančios, kontraversiškos) temos – alkoholio ribojimai ir pan.

Tai nebuvo buka „vienakryptė“ ataka „už“ arba „prieš“. Naujai sukurti profiliai kūrė tokį turinį, kuriuo buvo siekiama dirbtinai didinti ir aštrinti konfliktą – ar tai būtų už/prieš LVŽS, ar už/prieš alkoholio ribojimus, ar už/prieš Saulių/Ramūną, ar … ir t.t.

Žinoma, pora žmonių LVŽS analizės ir komunikacijos skyriuje negalėjo padaryti rimtos tų botų ryšių, sąsajų ir turinio analizės, todėl teko elgtis paprastai – perduoti pirminius duomenis Valstybės saugumo departamentui. Nes požymiai rodė viena – tokiai sisteminga veikla buvo siekiama kuo didesnio visuomenės susiskaldymo, radikalizacijos tarp koalicijos ir opozicijos, taip pat didesnių vidinių konfliktų valdančiosios koalicijos viduje, priešpriešų ryškinimo ir gilinimo.

Viso to galutinis tikslas (nes socialiniai tinklai buvo ir lieka tik viena iš kelių ir tikrai nepagrindinė viešosios politikos veiklos erdvė) – Lietuvos valstybės destabilizacija su aiškiai išreikštu sprendimu būdu – pirmalaikiai Seimo rinkimai su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis.

Perdavęs informaciją saugumiečiams temos stebėseną nutraukiau (rankos tik dvi ir valandų paroje tik 24), tačiau visai neseniai gavau eilinį pavyzdį į kaktą, kuris pernelyg gera iliustracija, kad galima būtų juo nepasinaudoti ir neužfiksuoti.

Susipažinkite – botas „Monika Žukytė“

2019-ųjų lapkritį vienoje padorios kompanijos FB diskusijoje sulaukiu komentaro:

Taip, faktas – 2004-ųjų sausį, jau vykstant apkaltai, tikrai prisijungiau prie gynybinę apkaltos komunikaciją kūrusios komandos, tačiau kuo tai susiję su 2019-aisiais vykstančia dalykine diskusija apie šiandienos aktualijas?

Tokio lygio komentarus apie save dažnai matau konservatorių „megztųjų berečių“ grupelėse, bet gal čia tikrai mergina kažką prisimena?

Patikrinu:

Iš karto įtarimą kelia siauras draugų ratas, vos kelios nuotraukos ir jokio asmeninio turinio, o tik nuobodūs FB „juokeliai“.

Apie profilio fake’iškumą liudija ir jam dar nesuteiktas unikalus ID:

Bet žmogaus nuotrauka yra – tai jau rimta atsvara. Patikrinu keliose vaizdų paieškos sistemose ir laba diena:

Išvada – nuotrauka nugvelbta iš tinklaraščio „Blond Wayfarer“.

Taigi, grįžtam į jau anksčiau aprašytą botų veikimo modelį:

  1. Pasirenkam taikinį;
  2. Surandam jį radikalizuojančią naujieną/temą;
  3. Primenam, kartojam, ryškinam, … tą radikalizuojantį požymį ir siekiam kuo didesnės takoskyros, konflikto bendruomenėje;
  4. Galutinis veiklos tikslas – tiek radikalizuoti taikinį, kad jis būtų išmestas iš kitą nuomonę turinčių asmenų bendruomenės.

Taip užtikrinamas „pasekėjų“ grynumas, mažinama tikimybė, kad „abejojantieji“ persikels į oponuojančią pusę, fiksuojamas ir stabilizuojamas elektoratas, užkertamas kelias visuomenės judėjimui į priekį, mažinamos kompromisų galimybės.

Ar tai (ir kodėl) konservatoriai?

Žinoma, aš negaliu 100% garantuoti, kad šis botas yra sukurtas ir valdomas centralizuotame TS-LKD komunikacijos punkte. Tai klausimas teisėsaugai ir saugumiečiams. Aš lažybose duočiau kokią 80-90% tikimybę.

Tačiau kryptingas #AdHominem atakas ne kartą ir ne du esu fiksavęs būtent iš konservatoriams prijaučiančių viešosios politikos dalyvių ir jų aplinkos. Kartais – iš jų liberaliojo flango, kuris pastaraisiais metais pulsuoja tarp LRLS, TS-LKD ir LLP.

Tas sistematiškumas, pasikartojantys argumentai, jais bandomi kurti naratyvai ir net naudojama leksika leidžia gana užtikrintai teigti – Monika Žukytė yra puikus konservatorių „botų fermos“ veiklos pavyzdys. Galiu tik viltis, jog tai yra radikaliųjų partiečių asmeninės iniciatyvos rezultatas, o ne oficialus ir partijos viršūnių palaimintas veikimo būdas.

Beje, apie tai, kaip tai veikia Lenkijoje, neseniai rašė „The Guardian“ publikacijoje „Undercover reporter reveals life in a Polish troll farm“.

O prieš metus (2018-ųjų lapkritį) apie tokių paslaugų komercinius tiekėjus išsamią studiją yra paskelbęs NATO StratCom Center of Excellence Rygoje – „The Black Market for Social Media Manipulation“.

Kaip VRM’as sudegins 24 tūkstančius eurų viename mažos vertės pirkime

2019.11.26 / / 0 Comments

Kaip jau rašiau, nusprendžiau vėl aktyviau dalyvauti įvairiuose viešuosiuose pirkimuose. Kaip ir reikėjo tikėtis, sugrįžti nėra taip paprasta, tačiau vienas pavyzdys vertas dėmesio.

Trumpai – Vidaus reikalų ministerija mano kvalifikaciją pripažino netinkama, tuo pagrindu mano pasiūlymą (5,6 tūkst. €) pripažino netinkamu, o pasirinko likusį tiekėją su jų pasiūlymu už 29,6 tūkst. €. Taip, valstybė lengva ranka gali skirti 24 tūkstančiai eurų (!) daugiau, negu galėjo skirti.

Pradžia – mažos vertės pirkimas paskelbiamas 2019-10-04

VRM įgyvendina iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 10.1.1-ESFA-V-918-01-0014 „Viešojo sektoriaus įstaigų teikiamų paslaugų ir gyventojų aptarnavimo kokybės gerinimo sprendimai“. Šio ES lėšomis finansuojamo projekto eigoje turi būti paruoštos „Komunikacijos apie viešojo sektoriaus įstaigų teikiamas paslaugas ir gyventojų aptarnavimą gairės“.

Pranešimas apie skelbimą atsiranda penktadienį, 2019-10-04. Pirkimas mažos vertės, todėl pasiūlymui paruošti – viena savaitė. Bet jeigu jūs nebudite viešųjų pirkimų portale, tai skelbimą pamatysite tik pirmadienį, jums realiai pasiruošimui liks 3 darbo dienos.

Bet ok – kolegos pasidalina vienoje profesinėje FB grupėje, aš žmogus paprastas, įgūdžių dar turiu, pasiūlymą pateikiu laiku.

Problema – kvalifikacijos tikslinimas

2019-10-25 sulaukiu CVP IS pranešimo „Dėl kvalifikacijos patikslinimo“:

Atlikus ,,Komunikacijos apie viešojo sektoriaus įstaigų teikiamas paslaugas ir gyventojų aptarnavimą gairės“ parengimo paslaugos Nr. VRM-A135-152 pirkimo kvalifikacinių reikalavimų vertinimą nustatyta, kad tiekėjas:

Nepateikė dokumentų, įrodančių, kad įgyvendinant šį projektą buvo rengiami metodiniai dokumentai, susiję su asmenų aptarnavimu ir (ar) paslaugomis. [..]

Nepateikė įrodymų, kad turi vadovavimo (projekto vadovo) patirtį bent viename (1) per pastaruosius 3 metus sėkmingai įvykdytame (baigtame) projekte / sutartyje, kurio metu buvo parengtas metodinis dokumentas susijęs su paslaugų teikimu ir/ar jų tobulinimu. [..]

Nepateikė įrodymų, kad turi darbo patirtį bent viename (1) per pastaruosius 3 metus sėkmingai įvykdytame (baigtame) projekte / sutartyje, kurio metu buvo parengtas metodinis dokumentas susijęs su paslaugų teikimu ir/ar jų tobulinimu. [..]

Prašome iki 2019-10-30, 13 val. 00 min. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis pateikti trūkstamus dokumentus.

Kaip žinia, pastaruosius pustrečių metų dirbdamas su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga esu ruošęs ne vieną rekomendaciją, kaip bendrauti su rinkėjais, žiniasklaidos atstovais, taip pat vedęs tokių rekomendacijų mokymus, praktinių įgūdžių simuliacijas ir pan.

Aš žmogus paprastas, todėl imu ir 2019-10-28 prašomus dokumentus pateikiu.

Konflikto pradžia – pasiūlymas atmetamas neatitikus kvalifikacinių reikalavimų

Nepaisant pateiktų dokumentų 2019-11-06 sulaukiu perkančiosios organizacijos sprendimo:

Informuojame, kad Jūsų pasiūlymas atmetamas nes neatitinka perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų:

7.3.1. Teikėjas pateikė sutartį, įrodančią, kad jis teikė ryšių su visuomene paslaugas (planavo strateginę komunikaciją, įgyvendino ryšių su visuomene priemones koordinavo veiklas su trečiosiomis šalimis ir kt.). Tačiau Sutartyje nėra numatyta, kad ją įgyvendinant Teikėjas turėjo parengti kokį nors metodinį dokumentą (t.y. studiją, metodiką, gaires, rekomendacijas ir pan.), susijusį su asmenų aptarnavimu ir (ar) paslaugomis.

Teikėjas pateikė įrodymų, kad jis organizavo komunikacijos srities mokymus: pateikė mokymų priemones (skaidres) ir mokymų ir seminaro programas. Pažymėtina, kad skaidrės, t. y. mokymo procese naudojama vaizdinė demonstracinė priemonė, ir mokymo programos nėra laikomos metodiniais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad Teikėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad jis tinkamai įgyvendino sutartį, kurios metu buvo parengtas metodinis dokumentas, susijęs su asmenų aptarnavimu ir (ar) paslaugomis.

[.. toliau remiantis pirmu punktu teigiama, kad atitinkamai neturiu nei reikalaujamos vadovavimo, nei vykdymo patirties ..]

Taigi, VRM vertinimu, reikalaujamą turinį atitinkančių mokymų medžiaga nelaikytina metodiniais dokumentais. Tuo pagrindu aš pripažintas kaip neturintis patirties rengiant metodinius dokumentus.

Aš žmogus paprastas, neįžeidus, todėl 2019-11-16 pateikiau pretenziją:

Remdamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 102 str. 1 d. tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 10 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos.

Pretenziją pagrindžia šie argumentai:

1. Perkančiosios organizacijos sprendimas yra nemotyvuotas.

2. Perkančiosios organizacijos teiginiai, neva įvykę mokymai, juos patvirtinančios mokymų priemonės (skaidrės) nėra laikomos metodiniais nurodymais, yra nepagrįstas. Pirkimo sąlygose nėra apibrėžta, jog metodiniai dokumentai turi būti pateikiami tam tikra specializuota forma. Todėl skaidrės, pranešimai, gairės, paskaitos ir kitos metodinių rekomendacijų įtvirtinimo formos atitinka perkančiosios organizacijos poreikį ir pirkimo sąlygas.

3. Pažymėtina, jog metodinių nurodymų sukūrimo esmė – tai atitinkamos taisyklės, rekomendacijos, elgsenos modelis. Jo pateikimo ir išraiškos forma yra kiekvienos perkančiosios organizacijos individualus poreikis, kurį tiekėjai gali ir turi atliepti.

Tai, kad tiekėjo pateiktas pavyzdys neatitinka vienas-prie-vieno šiuo metu perkančiosios organizacijos turimo subjektyvaus įsivaizdavimo nereiškia, jog tas nesuformuluotas „įsivaizdavimas“ buvo deramai suformuluotas pirkimo sąlygose.

Šiuo pagrindu atmestini ir kiti perkančiosios organizacijos sprendimo argumentai.

Prašau pretenziją tenkinti ir panaikinti sprendimą atmesti mano pateiktą pasiūlymą kaip neatitinkantį kvalifikacinių reikalavimų.

Kulminacija – atsakymas į pretenziją ir laimėjusio pasiūlymo paskelbimas

Perkančioji organizacija išnagrinėjo pretenziją ir 2019-11-25 pateikė atsakymą:

Dėl tiekėjo pretenzijos

Susipažinus su 2019 m. lapkričio 18 d. gauta Liutauro Ulevičiaus (toliau – tiekėjas) pretenzija, konstatuotina, kad ši pretenzija nėra grindžiama kitais ar papildomais faktiniais įrodomais, nei buvo pateiktas tiekėjo kvalifikacijos patikslinimas.

Pažymime, kad viešojo pirkimo konkursai organizuojami ne tiekėjų, o visų pirma perkančiosios organizacijos poreikiams, susijusiems su tokios organizacijos tiesiogine veikla, tenkinti. Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus, t. y. turintis patirtį, įvykdyti pirkimo sąlygas. Todėl, ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus tiekėjo kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją . Tiekėjo patirtis yra nustatoma pagal tai, ar tiekėjas jau yra vykdęs panašią pirkimo sutartį (per tam tikrą laikotarpį suteikė paslaugas, pateikė prekes) ar atliko reikalaujamos apimties darbus, bei ar sutartis buvo įvykdyta ar darbai atlikti tinkamai.

Atsižvelgdama į tai ir siekdama nustatyti, ar teikėjas yra pajėgus suteikti perkančiajai organizacijai (Vidaus reikalų ministerijai) reikalingas paslaugas, organizuodama viešąjį pirkimą perkančioji organizacija nustatė konkrečius reikalavimus sutartims, kurios būtų laikomos panašiomis į perkamą objektą sutartimis, kadangi jų dalykas ir įvykdymo sąlygos yra panašios į perkamo objekto. Nustatyta, kad panašiomis sutartimis yra laikomos tos sutartys, kurių metu buvo rengiami metodiniai dokumentai, susiję su asmenų aptarnavimu ir (ar) paslaugomis, o ekspertų patirtis vertinama pagal vadovavimą / darbo patirtį sutartyse, kurių metu buvo parengti metodiniai dokumentai, susiję su paslaugų teikimu ir/ar jų tobulinimu (Specialiųjų sąlygų 7.3.1, 7.3.3-7.3.4 papunkčiai). Atkreiptinas dėmesys, kad tiekėjas neginčijo konkurso sąlygų ir/ar neprašė jų paaiškinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viešųjų pirkimų įstatyme suformuluota imperatyvi pareiga perkančiajai organizacijai patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, yra pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012). Civilinėje byloje Nr. 2-4220-611/2014 teismo buvo pasisakyta, kad tiekėjo pažyma, be užsakovo patvirtinimo, nėra laikoma dokumentu, patvirtinančiu tiekėjo (kitų narių) patirtį įrodančiu faktu. Taigi patirtis turi būti pagrindžiama pridedamais dokumentais (užsakovo pažymomis, kitais dokumentais, patvirtinančiais specialisto reikalaujamą patirtį, patvirtintais užsakovo).

Teikėjo pateiktų dokumentų turinio vertinimas parodė, kad Teikėjas yra kompetentingas ryšių su visuomene paslaugų teikimo srityje: jis pateikė sutartį, įrodančią, kad jis teikė ryšių su visuomene paslaugas (planavo strateginę komunikaciją, įgyvendino ryšių su visuomene priemones, koordinavo veiklas su trečiosiomis šalimis ir kt.); papildomai pateikė mokymų medžiagą, įrodančią, kad jis vykdė komunikacijos srities (bendravimo su žiniasklaida, informacijos atitinkamos grupėms pateikimo ir pan.) mokymus. Taip pat jis pateikė įrodymus, kad šias paslaugas jis suteikė tinkamai. Tačiau Teikėjas nepateikė jokių įrodymų, kad šios sutarties įgyvendinimo laikotarpiu buvo rengiami su asmenų aptarnavimu ir (ar) paslaugomis (jų teikimu ir/ar tobulinimu) susiję metodiniai dokumentai.

Pažymime, kad pirkimo dokumentuose buvo nustatytas aiškus ir suprantamas kvalifikacinis reikalavimas susijęs su pirkimo objektu, kuris yra suprantamas taip kaip parašytas ir perkančiosios organizacijos negali būti aiškinamas plečiamai. Todėl tiekėjas neturėjo pagrindo tikėtis, kad perkančioji organizacija galėtų vertinti kitaip pateiktą viešųjų ryšių su visuomene paslaugų sutartį iš kurios turinio galima objektyviai įsitikinti tiekėjo atliktomis paslaugomis (perkančioji organizacija neperka ryšių su visuomene paslaugų). Taip pat pažymime, kad perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus tikrina ir vertina pagal juose pateiktus duomenis, todėl pirkimo sąlygų neatitinkantis pasiūlymas negali būti kvalifikuojamas jas atitinkančiu tik dėl tinkamo tiekėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymo (žr. pirmiau nurodytą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012). Atsižvelgiant į tai, kad pretenzijoje nėra pateikta reikšmingų įrodymų dėl tiekėjo kvalifikacijos atitikimo, laikytina, kad perkančioji organizacija tinkamai vertino jai pateikto tiekėjo kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų turinį ir dėl to priėmė pagrįstą sprendimą, todėl tiekėjo pretenzija yra pripažįstama kaip nepagrįsta.

Atsakyme iš esmės nėra naujų argumentų, negu kaip pirmajame pranešime dėl kvalifikacijos neatitikimo.

Bet įdomiausia yra paskutinė dalis. Iš karto po pretenzijos atmetimo perkančioji organizacija sudarė pasiūlymų eilę, kurioje belikęs vienas tiekėjas:

[..]
1. UAB „Smart Continent LT“, pasiūlymo kaina – 29 645,00 €
[..]

Ties tuo ir galėčiau baigti, bet noriu priminti kelias esmines aplinkybes:

  1. projekto trukmė – 4 mėnesiai;
  2. šiuo metu neturiu per daug darbų, todėl savo pasiūlymą skaičiavau gana paprastai – apie 1 tūkst. € pajamų „į rankas“ per mėnesį + mokesčiai;
  3. mano pasiūlymo kaina – 5 600 €

Nors dar svarstau, ar noriu veltis į teisminį ginčą (juk geriausiu atveju pirkimas būtų panaikintas), tačiau dabartinėmis sąlygomis Vidaus reikalų ministerija leidžia sau išleisti 24 045 eurais daugiau.

Nieko nežinau apie pirkime laimėjusius kolegas, gal jie išties yra puikūs komunikacijos ir bendravimo su klientais ekspertai. Bet 30 tūkst. eurų už metodines rekomendacijas, visgi, yra gerokai sveiko proto ribas viršijanti suma…

Apie neužbaigiamus LVŽS konfliktus – lrytas.lt

2019.10.20 / / 0 Comments

Buvęs valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos viešųjų ryšių strategas Liutauras Ulevičius įsitikinęs, kad didžiausia R.Karbauskio klaida ta, kad jis nesugeba užbaigti konfliktų, į kuriuos nuolat įsivelia.

„Valstiečių lyderis įsivelia į įvairius konfliktus viduje bei išorėje ir nesugeba jų suvaldyti. Konfliktai politikoje yra neišvengiami, bet R.Karbauskio problema ta, kad jam nepavyksta jų uždaryti“, – mano pavasarį R.Karbauskio komandą palikęs komunikacijos specialistas.

L.Ulevičius teigė esąs jau atitolęs nuo partijos virtuvės, todėl jam sunku atsakyti, kodėl R.Karbauskiui nepavyksta suvaldyti padėties. „Gal dėl to, kad kovos frontų jau yra per daug ir nematyti ženklų, kad jie galėtų būti artimiausiu metu baigti“, – svarstė buvęs valstiečių komunikacijos strategas.

A.Širinskienė dar labiau pakursto

Kita R.Karbauskio nesėkmių priežastis, anot L.Ulevičiaus, valstiečių lyderį supanti aplinka. „Ten yra labai daug konfliktuoti linkusių žmonių. Gal pats Ramūnas toks ir nėra, bet jam meškos paslaugą daro aplinka“, – kalbėjo L.Ulevičius.

Jo nuomone, neigiamą įtaką valstiečių lyderiui daro Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė Agnė Širinskienė. „Jos veiksmai daugeliu atveju yra nukreipti į konfliktų skatinimą, bet nemažinimą. Tas kurstymas matyti net iš išorės“, – portalui sakė L.Ulevičius.

Paklaustas apie valstiečių lyderio perspektyvas, buvęs R.Karbauskio talkininkas svarstė, kad šis politikas turi rinkėjų bazę, kuri esą dar gali jam suteikti antrąjį kvėpavimą: „Jeigu jis sugebės vienaip ar kitaip uždaryti tuos konfliktus ir susitelks į savo rinkėjų bazės interesų gynimą, tie 10-15 proc. rinkėjų jį gali palaikyti ir toliau. Nes tas šaršalynas ir nežinomybė yra pagrindinis jo peilis“.

Anot L.Ulevičiaus, ypač nepalankus R.Karbauskiui galėtų tapti gilesnis konfliktas su kur kas didesnę neutralią rinkėjų bazę turinčiu premjeru Sauliumi Skverneliu. „Konflikto atveju ji nusisuktų nuo valstiečių ir jų lyderio ir tai būtų dramatiška“, – mano specialistas.

Kalbėdamas apie R.Karbauskio konfliktą su Seimo pirmininku, L.Ulevičius svarstė, kad jį geriausia būtų užbaigti palankiai abiem pusėm. Tiesa, specialistas pripažino nežinąs, ar toks scenarijus įmanomas: „Jeigu abu norėtų, gal ir rastų sprendimą. Tai būtų naudinga abiems“.

iš lrytas.lt

Visa publikacija „Ekspertai – apie R. Karbauskio pasiektą dugną. Pasisakė ir jo įvaizdžio kūrėjai“ – interneto naujienų portale lrytas.lt.

Pakartotiniai rinkimai tikrino kairiosios politikos dugną ir stumia į radikalų nišą

2019.09.23 / / 4 Comments

Liepą prognozavau, kad LVŽS viduje vykstantis pilietinis karas sunaikins šios kairiosios jėgos perspektyvas Lietuvos politikoje. Naujausi visuomenės nuomonių tyrimų duomenys tarsi rodytų, kad klydau: po liepos mėnesį fiksuoto dugno rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje darytos apklausos rodo palaikymo „atšokimą“ į 14,5 proc. zoną.

2018-2019 metais trijų tyrimų bendrovių viešai skelbtų apklausų duomenys

Tačiau rugsėjo 8 ir 22 dienomis vykę pakartotiniai balsavimai Vilniuje, Klaipėdos ir Joniškio rajonuose suteikia daugiau tikslesnių duomenų apie realią padėtį.

Pirmas pjūvis – trijų apygardų rezultatų pirmajame rinkimų ture palyginimas rodo, kad eiliniai LVŽS nariai „atsiima“ grąžą už nacionalines klaidas. Tai tik bus papildomu argumentu, kad sąjungai reikės vis daugiau skolintų „žvaigždžių“, o partijos nariams liks vis mažiau realių galimybių dalyvauti rinkimuose.

LVŽS partiečiai sulaukė 2-3 kartus mažesnio palaikymo, nei jų kolegos 2016 metais

Antras pjūvis – įvertinus mažesnį rinkėjų aktyvumą ir ekstrapoliavus dabartinį palaikymo lygį (t.y. galvojant, kad palaikymo dalis tokia pati ir tarp neatėjusių rinkėjų grupėje) į 2016 metų rinkėjų skaičių, matome, kad LVŽS kandidatų palaikymas sumažėjęs 50-60 proc.

Tokia tendencija reiškia, jog LVŽS kandidatams iš esmės nėra kelio ir realių galimybių patekti į II turus. Tokia situacija vers rimtai abejoti net ir rimtesnius kandidatus – LVŽS ženklas jiems gali tapti akmeniu po kaklu ir todėl jie jau geriau dalyvaus kaip nepriklausomi kandidatai (su visomis to pasekmėmis).

Optimistiškai vertinant, kad didelė dalis LVŽS rinkėjų neatėjo, vis tiek kritimas siekia minus 50-60 proc.

Trečias pjūvis – gerokai liūdnesnį vaizdą gauname, kai lyginame absoliutų LVŽS rėmėjų skaičių. LVŽS palaikymas iš esmės dingęs. Tai aliarmo signalas ne tik vietose vidutiniokais laikytiniems kandidatams. Tai ir ženklas, kad daugiamandatėje apygardoje LVŽS sąrašas minimalų barjerą „perliptų“ tik optimistiniu atveju (t.y. minus 50-60 proc. ankstesnių rinkėjų). O visai realu (jau nekalbant apie pesimistinį scenarijų), kad su tokiu palaikymo lygiu sąrašo galimybės patekti į mandatų dalybas – panašios į tradicinių „ribinių“ partijų kaip darbiečiai, tvarkiečiai ir pan.

Absoliučiais skaičiais LVŽS neteko 85% savo ankstesnių rinkėjų

Atskirai pažymėtina, kad Rūtos Janutienės atvejis tik paryškina ankstesnius duomenis – net skaitlingų kitų rinkėjų grupių parama LVŽS remtai kandidatei nepadėjo surinkti pakankamos paramos prieš opozicijoje dirbančios politinės jėgos atstovą.

Tai kaip paaiškinti visuomenės nuomonių apklausų skaičius?

Vien pastaraisiais vasaros mėnesiais LVŽS kelias atsiskyrė nuo skaitlingų šakinių visuomenės grupių, kai buvo nesuvaldyti konfliktai:

  • sveikuoliai – didelį palaikymą garantavusi visuomenės grupė iš esmės tapo aršiais oponentais;
  • tautininkai – konservatorių skaldymas buvo pernelyg sėkmingas, nes besikurianti nauja politinė jėga atitraukė ir dalį ankstesnių LVŽS rėmėjų;
  • Romuva ir kiti „baltai“ – simbolinis sprendimas nesuteikti Romuvos bendruomenei oficialaus statuso tapo nesutaikomo konflikto pagrindu;
  • žalieji – programos pažadų nevykdymas ir nuoseklios Lietuvos aplinkos tausojimui priešingos iniciatyvos atgrasė net ir „nuosaikius“ žaliuosius;
  • LGBTQ – viešas demaršas prieš Europos žaliųjų partijos principus atstūmė tuos, kurie pritaria seksualinių mažumų teisių užtikrinimui;
  • antikorupcinė grupė – bičiuliavimasis su tvarkiečiais, darbiečiais, „bebrų“ ir koloradinių rozovų bendrystė panaikino bet kokias iliuzijas apie realias galimybes įgyvendinti kovos prieš korupciją pažadus;
  • viešojo sektoriaus darbuotojai – jeigu 2018 metais daugelio reformų stabdymas buvo užglaistytas šakinio darbo užmokesčio didinimu, tai 2019-aisiais daugeliui sveikatos apsaugos, bendrojo lavinimo ir aukštųjų mokyklų darbuotojų tapo aišku, kad žadėtų reformų nebebus;
  • … (ir t.t.)

Visų šių grupių parama arba išnyko, arba yra drastiškai sumažėjusi, o vietoj skubaus reagavimo LVŽS dėmesys sutelktas į valdžios išlaikymo klausimus. Šių visuomenės grupių atstovai senai pasigedo dėmesio, tačiau bendrauti su jais ir prašyti „dar truputį palaukti“ nebėra kam – 2016 metais buvę aktyvūs tarpininkai ir atstovai šiandien jau nebėra LVŽS arba neturi jokios galios priimant sprendimus.

Tad iš kur tas „reitingų atšokimas“?

Spėju (hipotezę galima būtų patikrinti turint pirminius apklausų duomenis), palaikymą generuoja ankstesni „slankūs“ darbiečių, tvarkiečių, bebrų, puteikių ir kitų radikalų bei populistų rinkėjai. Tą netiesiogiai patvirtina ir sumažėjusi parama šioms politinės grupėms. „Tvirta vado ranka“, kai „nepaklusnūs valstiečiai“ buvo tramdomi, šiems rinkėjams yra ramybę kurianti iliuzija ir todėl dabar LVŽS turi dideles galimybes įsitvirtinti šioje politinio spektro nišoje.

Tiesa, tuo kalba apie kairiosios krypties politinę jėgą ir baigtųsi.

ŠMSM atsakymai apie atviros prieigos e-vadovėlius ir e-pratybas

2019.09.20 / / 0 Comments

Eilinį rudenį neapsikentęs korumpuotos mokykloms skirtų vadovėlių ir pratybų sistemos parašiau rugsėjo pradžioje oficialų laišką 1) Švietimo, mokslo ir sporto ministrui, 2) Seimo Švietimo ir mokslo komiteto bei 3) Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkams:

Gerbiamas Pone/Ponia,

Noriu paprašyti pateikti oficialią Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, taip pat Seimo Švietimo ir mokslo komiteto bei Jaunimo ir sporto reikalų komisijos poziciją šiuo klausimu – esu pradinių klasių moksleivių tėvas ir kiekvienų mokslo metų pradžioje dalis valstybinės mokyklos suteikiamų vadovėlių yra paruošti taip, kad pagal mokymo programą tėvai privalo (netiesa, kad tai tik rekomendacija – alternatyva susipykti su mokytojais ir mokyklų administracijomis) pirkti pratybų sąsiuvinius, kitas specialias mokymo priemones, kas vienam moksleiviui sudaro iki 100 ir daugiau eurų vieneriems mokslo metams. Pavyzdžiui, šiais metais esame priversti už dešimtis eurų pirkti pradinukams tikybos, taip pat anglų kalbos dalykų priemones.

Prašau atsakyti į šiuos klausimus:

1. Kokia suma valstybė kasmet paremia vadovėlių ir kitų jiems reikalingų priemonių leidybą – tūkst. eurų per metus?

2. Kiek vadovėlių per metus už šią sumą išleidžiama ir perduodama moksleiviams – programų vnt. ir vadovėlių skaičius tūkst. vnt.?

3. Kokia % dalis vadovėlių ir jų priemonių dalis yra pateikiama viešam neribotam naudojimui PDF ir kitais mobiliesiems įrenginiams tinkamais formatais (EPUB, MOBI ir pan.)?
a. Jeigu tokių vadovėlių ir jų priemonių yra – kur jie pasiekiami?
b. Jeigu tokių nėra – kodėl tokia naudojimo sąlyga nenustatoma skiriant valstybės lėšas vadovėlių ir kitų priemonių rengimui?

Taip pat prašau įvertinti, jog gyvename XXI amžiuje ir imtis priemonių, kad valstybės lėšomis finansuojamos mokymo programos būtų suskaitmenintos ir visos priemonės pasiekiamos atviram neribotam naudojimui.

Pagarbiai,
Liutauras Ulevičius

Prieš keletą dienų sulaukiau oficialaus atsakymo iš ŠMSM Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus atstovo (paryškinimai – mano):

1. Lėšos vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms (įsigyti ir nuomoti, įskaitant ir skaitmenines versijas) skiriamos vadovaujantis Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679. Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše numatyta, kad vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms įsigyti mokyklos turi skirti ne mažiau kaip 80 procentų rekomenduojamos sumos.

Kokius ir kiek vadovėlių naudoti, sprendžia mokyklos bendruomenė. Rinkoje esanti vadovėlių įvairovė leidžia mokykloms vadovėlius pasirinkti atsižvelgiant į savo mokinių poreikius ir specifiką.

2019 m. vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms skirta 9 417 600 Eurų. Vienam mokiniui vidutiniškai skirta 21,10 Eur.

2. Vadovėlius leidžia įvairios leidyklos, kurios pačios ieško autorių, juos kviečiasi ir pasirašo su jais sutartis. Paprastai leidykla yra vadovėlio rengimo ir išleidimo iniciatorė. Kitu atveju susiburia autorių kolektyvas, kuris parengęs vadovėlio rankraštį ieško leidėjų. Valstybė neskiria lėšų vadovėliams leisti, juos leidžia leidyklos savo lėšomis. Valstybė skiria mokykloms mokinio krepšelio lėšų (mokiniui vidutiniškai – 21,10 Eur.), už kurias jos gali įsigyti įvertintų vadovėlių (apie juos informacija teikiama duomenų bazėje), mokymo priemonių, vadovėlių, skirtų pagal tarptautines programas besimokančiam mokiniui, priešmokykliniam ugdymui skirtų mokymo priemonių.

Sprendimus dėl vadovėlių ir kitų mokymo priemonių įsigijimo priima mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba.

3A. Mokyklos gali rinktis ir kitas mokymo priemones ne tik vadovėlius. Mokykloms siūloma daug nemokamų skaitmeninių mokymo priemonių. Mokytojai gali rinktis laisvai prieinamus nemokamus išteklius ir naudoti juose esančias užduotis bei medžiagą. Viena iš galimybių naudotis atvirųjų skaitmeninių išteklių rinkiniu, esančiu ugdymo turinio informacinėje sistemoje https://sodas.ugdome.lt.

3B. Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos apraše (toliau – Aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V- 755 nustatyta, kad skaitmeninių ir spausdintų vadovėlių, mokymo priemonių statusas yra vienodas (žr. Aprašą). Skaitmeninių ir spausdintų vadovėlių statuso suvienodinimas yra priemonė skatinti leidyklas rengti skaitmeninius vadovėlius ir kitas mokymo priemones arba jų skaitmenines versijas, o mokyklas – naudoti skaitmeninius vadovėlius ir kitas mokymo priemones.

Leidyklos turi platformas, kur prekiauja el. vadovėlių ar jų priedų versijomis. Pavyzdžiui:
https://tevukas.lt/skaitmeniniai , www.eduka.lt , http://www.baltulankuvadoveliai.lt/e.lankoskd/

Ministerija, nustačiusi, kad mokykloms trūksta vadovėlių, kurių tiekėjai nerengia dėl per mažo tiražo, gali skirti lėšų ir inicijuoti jų rengimą bei leidybą. Tokiais vadovėliais mokyklos būtų aprūpinamos centralizuotai. Atvirųjų skaitmeninių išteklių atnaujinimas ir kūrimas numatytas ES SF finansuojamuose projektuose.

Ką tai reiškia išvertus į lietuvių kalbą?

Pirma, per metus moksleivių vadovėliams valstybė išleidžia (tarkim, 20% tenka kitoms priemonėms) 9,4 mln.€ * 80% = 7,5 mln. €.

Antra, valstybė (ŠMSM) nežino, kiek vienetų vadovėlių nuperka ir perduoda moksleiviams. Dar svarbiau – valstybė (ŠMSM) nežino, kokius vadovėlius perka, šie sprendimai yra išskaidyti, todėl jokio taupymo efekto nėra, o atvirkščiai – smulkiais pirkimais atskirų mokyklų vadovai perka itin aukšta kaina.

Trečia, direktoriams pavieniui sprendžiant dėl vadovėlių įsigijimo valstybės lėšos naudojamos neefektyviai, o kokybiški produktai ir paslaugos (knygos ir mokymų programos) nėra gaunami.

Ketvirta, nors ŠMSM deklaruoja apie nemokamus skaitmeninius išteklius, tačiau realiai turi tik nuorodas į leidyklų sukurtus vadovėlius ir siūlo juos pirkti. Pavyzdžiui:

  1. ŠMSM nuoroda – https://sodas.ugdome.lt/viesieji-puslapiai/7500
  2. neveikiantis emokykla.lt išteklius – https://www.emokykla.lt/bendrasis/mokykis/vadoveliu-db/naujausi-vadoveliai
  3. mokamo produkto reklama emokykla.lt duomenų bazėje – https://www.emokykla.lt/bendrasis/mokykis/vadoveliai/knyga/10590

Penkta, valstybė (ŠMSM) neturi jokios informacijos ir nesiima priemonių, kurios leistų įtakoti vadovėlių ir pratybų turinio skaitmeninimą ir pateikimą atvira prieiga internete.

« Older posts Newer posts »
M: +370 (686) 08820
E: liutauras@ulevicius.lt

© 2026 Liutauras Ulevičius

Theme by Anders Noren — Up ↑