Anot klasikų, nėra geresnio būdo sukelti paniką kaip paprašyti išlaikyti rimtį. Todėl pastarosiomis dienomis iš atsakingų tarnybų girdimos sausos žinios, jog „situacija kontroliuojama“ ir „oro uoste atvykėliams dalinami lankstinukai“, sukelia daugiau abejonių nei nuramina ir paaiškina.
Ką komunikacijos mokslas sako apie didelio masto socialinės panikos reiškinius? Kaip juos valdyti?
Pirma, panika yra natūrali apsauginė žmogaus ir visuomenės reakcija į pavojų. Panikos priepuolis leidžia sutelkti dėmesį, koncentruoti jėgas ir pastangas nukreipti pavojaus neutralizavimui. Todėl svarbiausias patarimas – panikos nereikia panaikinti. Tik ji turi būti valdoma ir verčiama į konstruktyvią bei į rezultatą orientuotą padidinto budrumo būseną. Ką tai reiškia praktikoje? Išsamią ir lengvai pasiekiamą informaciją. Reguliariai atnaujinamas žinias apie situacijos pasikeitimus. Aiškias rekomendacijas, paverstas į paprastus ir kiekvienam suprantamus „žingsnis-po-žingsnio“ vadovus bei schemas. Žinoma, atskirų šakų specialistams būtina jau detali ir specializuota jų šakos informacija.
Antra, XXI amžiuje kiekvienas socialinis reiškinys – pirmiausia yra informacijos valdymo iššūkis. Todėl krizių valdymas turi prasidėti ir baigtis informacijos surinkimu, jos analize, optimalių sprendimų atranka ir jų poveikio vertinimu. Didžioji (jei ne visa) ši informacija privalo būti vieša ir pasiekiama be jokių barjerų. Tik taip galima neutralizuoti visus gandus, piktybines dezinformacijos kampanijas ar net primityvius bandymus greitai pralobti. Dėl informacijos gausos ir didžiulio informuotinų piliečių būrio būtinos aktyvios informavimo priemonės, padengiančios ne tik „interneto“ ar „socialinių tinklų“ burbulus, bet pasiekiančios ir atokiausių regionų gyventojus.
Trečia, informacijos valdymas negali būti orientuotas į cenzūrą ar situacijos „gražinimą“. Priešingai, turi būti ramiai ir objektyviai vertinama situacija, atvirai kalbama apie pavojus ir bėdas, atvirai apibūdinamas situacijos pavojaus lygis, brėžiamos aiškios ribos, kada situacija švelnėtų arba taptų sudėtingesne (pavyzdžiui, kada mes viruso dar bandome išvengti, o kada jau pripažįstame, kad jo sklaida tapo nevaldoma). Kartu tai reiškia, jog informacijos valdymas yra tiesiogiai susijęs su (ir priklauso nuo) konkrečiomis bazinės (ne informacinės) krizės kontrolės priemonėmis – negali būti manipuliuojama visuomenės „nežinojimu“ ir tikimasi, kad masių psichologiją pavyks „apgauti“.
Šiems uždaviniams vykdyti reikalingas 24/7 režimu dirbantis krizės valdymo centras, kuriame sutelktos visų susijusių šakinių tarnybų pajėgos ir visada yra sprendimus nedelsiant galintis priimti (bei visus reikalingus įgaliojimus turintis) budintis (vėlgi – 24/7 režimu) vadovas.
O ką sako psichologai?
Štai Singapūro psichologų sąjunga (Singapore Psychological Society) vasario pradžioje paskelbė 7 patarimus, kurie skirti jau ne valstybės vadovams, o kiekvienam mums asmeniškai:
- Suvokime krizės bendrystę – visi jaučiamės panašiai, todėl kartu galime lengviau įveikti iššūkius, pasidalinti išteklius ir padėti vieni kitiems.
- Gerbkime vieni kitus – supraskime, kad problema palies mus visus ir suvokime dėl to kylantį savo susierzinimą. Taip pat gali jaustis ir kiti asmenys, todėl gerbkime jų apsisprendimus ar reakcijas.
- Jauskime asmeninę atsakomybę ir pirkime priemones tik kai jų reikia – pertekliniai pirkimai tik kelia paniką ir neleidžia padėti tiems, kuriems pagalbos reikia labiausiai. Kartu tai didina įtampą ir tarpusavio priešiškumą.
- Praplėskite savo domėjimosi sritį – viruso tema neišvengiamai dominuos žiniasklaidoje, tačiau netapkite nuo jos priklausomi. Prisiminkite, kad yra kitų naujienų ir klausimų.
- Kaltųjų ieškojimai – nors socialinių tinklų eroje lengva prasklaidyti savo liūdesį tiesiog liejant apmaudą internete ir gausinant neigiamų emocijų kiekį, tačiau stabtelėkite ir pamąstykite, kad taip tik prisidedate prie bendro neigiamo fono stiprinimo.
- Tikrinkite faktus ir netikėkite melagienomis – remkitės patikimais informacijos šaltiniais, tikrinkite informaciją iš kelių nepriklausomų žiniasklaidos priemonių, remkitės oficialia vietos ir tarptautinių institucijų informacija.
- Kreipkitės ir prašykite profesionalų pagalbos, jeigu baimė trukdo užsiimti kasdieniais reikalais – sveikatos apsaugos įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos gali greitai suteikti pagalbą, jų patarimai tikrai padės.
Ar to pakaks įveikti koronavirusą? Šiandien atsakyti niekas negalėtų, tačiau būdami kartu, veikdami atsakingai ir ramiai turime visas galimybes parodyti pavyzdį, kad esame sutelkta ir XXI amžiaus iššūkiams pasiruošusi visuomenė. Kad ir kokios negandos mus užkluptų.
