LRT televizijos laida „Savaitė“ nagrinėjo Agnės Širinskienės pasitraukimo iš Seimo LVŽS frakcijos aplinkybes. Mano komentaras apie tikrąsias šio manevro priežastis:
Buvęs „valstiečių“ atstovas spaudai Liutauras Ulevičius sako, kad tai ne A. Širinskienė išeina, o partijos pirmininkas ją stumtelėjo lauk.
„Pats sprendimas, kad Agnė išeina rodo, kad jisai [R. Karbauskis] bando keisti situaciją. Ar jam tas pavyks – atviras klausimas“, – komentuoja L. Ulevičius.
Jis teigia A. Širinskienės pastraukimą matantis kaip R. Karbauskio bandymą sustabdyti partijos byrėjimą.
L. Ulevičiaus teigimu, „valstiečių“ partija – piramidinė struktūra, kur aukštai esančių žmonių įtaka ypač didelė, o konfliktus galinčių išspręsti diskusijų ir skaidrumo nėra tiek daug.
„Išsiskyrimas yra tiesiogiai susijęs su skyrių byrėjimu. Ne Sauliaus Skvernelio išėjimu, bet būtent skyrių byrėjimu. Ir čia yra klausimas, ar Agnės išėjimas padės išlaikyti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijai skyrius, ar tie skyriai nubyrės. Nes natūralu, kad Ramūnas sprendžia jau partijos išlikimo klausimą, o ne atskiro vieno ar kito partijos nario klausimą“, – komentuoja L. Ulevičius.
Pirma, nuo krizės pradžios gruodžio 8 dieną BFK posėdyje apie Lietuvos poziciją ir veiksmus jau spėjo pasisakyti „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas, Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministrai, Ministrė pirmininkė, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, uosto vadovas ir daug kitų mažesnio rango pareigas užimančių, tačiau su tema susijusių pareigūnų ir politikų.
Suprantama, jog opozicija, oponentai („Birių krovinių terminalo“ vadovas ir pan.), nepriklausomi ekspertai visada komentuos ir niekas jų nesuvaldys, tačiau nuosekli krizių komunikacija reikalauja, kad situaciją valdanti grupė būtų vieninga kaip kumštis ir turėtų vieną vienintelį kalbėtoją krizės tema.
Antra, kiekviena valdoma krizė prasideda ir baigiasi labai aiškiu krizės valdymo centru. Tai gali būti formali struktūra, gali būti panaudota esama ar kuriama nauja, tačiau principas aiškus – į šį centrą suburiami visi (!) valdomų organizacijų pagrindiniai funkciniai žmonės ar net ir tiesiogiai vadovai.
Idealiu atveju toks centras formuojamas fiziškai – pavyzdžiui, Vyriausybės posėdžių salėje gali būti įkuriamas tokio centro štabas ir jis veikia tol, kol krizė nesuvaldoma.
Esminis tokios sprendimo privalumas – išnyksta improvizacijos, labai aiškiai pasiskirsto funkcijos ir visiems natūraliai tampa aišku, kad viešai komentuoja tik vienas asmuo – šio centro vadovas arba jo labai aiškiai paskirtas atstovas spaudai.
Trečia, viena didžiausių grėsmių krizei plėtotis – slėpti informaciją, ją dozuoti ar kitaip manipuliuoti. Iš esmės visa krizės informacija turi būti vienareikšmiškai sukaupta krizės valdymo centre. Būtent čia ji turi būti apjungta į vientisą pasakojimą ir tik ši įvykių versija gali būti transliuojama į viešumą.
Jeigu informacija siurprizų būdu paaiškėja – vėlgi, ji integruojama į bendrą pasakojimą, tačiau tik tiek ir tik tada, kiek ir kada tai suderina ir palaimina krizių valdymo centras.
Deja, bet šiomis dienomis matomas „Lietuvos geležinkelių“, Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijų veiksmų chaosas rodo, kad iš esmės nei vienas uždavinys nėra realizuotas: (1) komentuoja kas nori ir kaip nori; (2) jokio aiškaus krizės valdymo centro nėra; (3) informacija vaikšto kaip tik nori, bet ne centralizuotai ir nenuosekliai.
Spalio 29 dieną Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba paviešino LABAI įdomius duomenis – oficialiai vaistų tiekėjų deklaruotą paramą įvairiems Lietuvos juridiniams asmenims.
Šiuo kartu nesileisiu į plačiai paplitusios ir visiškai ignoruojamos korupcinės praktikos tyrimą, kai vaisto X gamintojas skiria paramą gydytojų, išrašinėjančių vaistą X savo pacientams, mokslinėms stažuotėms ar kitokiai neva-profesinei veiklai egzotiškuose kraštuose.
Panagrinėsiu konkretų atvejį.
Farmacijos įmonių parama UAB „Medicinos spaudos namai“
VVKT duomenys rodo, kad UAB gavo paramą iš:
Baxalta Lithuania – 1 800
Berlin Chemie Menarini Baltic – 25 800
Bayer – 500
Ferring – 1 573
Grindeks – 1 815
Novartis – 2 178
Meda Pharma SIA – 25 307
Mylan Healthcare – 5 600
Sanofi – 1 210
Servier pharma – 8 300
Viso 74 083 eurų.
Medicinos krypties „mokslo žurnalų“ leidyba ir „mokslo renginių“ organizavimas
Greita paieška leidžia sužinoti, kad šis paramos gavėjas valdo www.emedicina.lt, t.y. įvairių sričių medicininių žurnalų leidybą, renginių organizavimą ir kita panašia veikla užsiimantį portalą.
Pavyzdžiui, čia leidžiami leidiniai gastroenterologijai, hepatologijai, oftalmologijai, otorinolaringologijai, psichiatrijai, pulmonologijai, imunologijai, alergologijai, skausmo medicinai, diabetui, gerontologijai, geriatrijai, urologijai ir kt.
Čia taip pat organizuojamos konferencijos gydytojams ir vaistininkams. Pavyzdžiui, dabar galima registruotis į specializuotą konferenciją urologams „Urologiniai sindromai“. Konferenciją neva organizuoja Klinikinės medicinos ir farmacijos draugija, nors visi registracijos rekvizitai – UAB. Dar įdomiau, kad tokios konferencijos dalyviams žadamas net Kvalifikacijos kėlimo pažymėjimas – be to, užtenka tik prisijungti nuotoliniu būdu su pateiktu kodu. Konferencijoje pranešimus skaito įvairūs mokslo daktarai, tačiau NIEKUR ir NIEKAIP nėra nurodomas galimas esminis interesų konfliktas su organizatoriaus rėmėju.
Akademiniai interesų konfliktai
Dar įdomesnė dalis su UAB leidžiamų žurnalų „moksliniu“ statusu.
Mokslinių publikacijų duomenų bazėse greitai rasite daugybę publikacijų, kur mokslinių (!) leidinių leidėja nurodoma ta pati UAB. Pavyzdžiui:
UAB leidžiami leidiniai laikomi vertais „mokslinių leidinių“ statuso
Tačiau man nepavyko rasti nei vienos publikacijos, kurioje UAB būtų atvirai deklaravusi savo akivaizdų interesų konfliktą.
Tai rimtas akademinės etikos pažeidimas, kuris kelia klausimą dėl pasitikėjimo tokiomis lietuviškos medicinos publikacijomis, jų nešališkumu, o ir tokią paramą skirstančių farmacijos įmonių beigi ją priimančių gydytojų skaidrumu.
Juk jeigu koks nors „Springer“, „Wiley“ ar „Elsevier“ gautų paramą iš publikacijų turiniu tiesiogiai suinteresuotų korporacijų – skandalas būtų milžiniškas. O Lietuvoje kol kas tylu 🙂
Kiekvienas žmogus palieka pėdsaką. Kartais net netyčia.
XXI amžiuje mūsų brangiausia valiuta – laikas – virsta žiniomis. Todėl mano pėdsakas kasdienybėje – tai mano mintys, jų virsmai darbais ir, kartais, net pokyčiais toliau nei aš pats.
Viešumo baimė ir iššūkiai nėra ir negali virsti kliūtimis, kurios mus varžo ir riboja. Privatumo mažėjimas yra kaina, kurią privalome sumokėti, jeigu informacinėje visuomenėje norime išlikti laisvi ir, svarbiausia, sąžiningi prieš patys save.
