XXI a. kasdienybės dienoraštis
Svarbiausia mūsų gyvenimo dalis – mes patys. Kartais užmirštame ir nematome kasdienių stebuklų.
Išeina. Lieka. Simbolis. Vėliava. Kryptis.
Sako, Lietuva nuliūdusi. Sako, Lietuva palūžusi. Sako, Lietuva neturi ateities.
Nesutinku!
Vytautas Kernagis savo kūryba yra puikus XX amžiaus pabaigos Lietuvos atgimimo simbolis. Gimęs ir pradėjęs kelią anuometinėje Tarybų Lietuvos Socialistinėje Respublikoje, žengęs ir vedęs paskui save pokyčių metais, tapęs gyvu simboliu. Tokiu ir liekantis amžiams!
Mėgstu, kai niekur nereikia skubėti ir galiu sau ramiai pakeliauti. Skubėti dažniausiai tenka, todėl galiu keliauti tik internete. O čia geresnio tako kelionėms kol kas nerandu nei flickr.com. Tereikia sugalvoti, kokią šalį norisi aplankyti – atkasti jos pavadinimą pagrindinėmis pasaulio kalbomis ir svetainės paieška suras pačius gražiausius vaizdus. Šiandien Jurgos (sveika, grįžus į Lietuvą!) minčių sužavėtas keliavau po Naująją Zelandiją. Nuotraukoje viena akimirka ir vietovė, kur vos už 5 minučių kelio filmuota „Žiedų valdovo“ trilogija.
Jeigu pritrūksta platesnio vaizdo – dažnai kelionę papildau „Google Maps“ (kartais truputį galingesne „Google Earth“) priemone – bent jau gražiausi pasaulio kampeliai nufotografuoti gana detaliai, todėl vaizdas iš paukščio skrydžio – garantuotas.
Šiandien beveik visą dieną praleidau toli nuo miesto – kartu su kolektyvu suradome ir pažymėjome kapčiais daugiau nei 20 taškų!
O oras tikrai pasisekė – saulė žeme ritinėjasi, vėjukas stiprokas (prieš jo pavojus – tinkama apranga), gaivu, tylu ir tiesiog junti, kaip pavasaris stumia speigą lauk.
Vabaliukai, paukšteliai, upokšniai ir kitos gyvos grožybės apie save praneša šiurenimais, krypavimais, ropinėja, bėgioja ir alma. O smagiausia akimirka – per 15-20 metrų vienas paskui kitą išnėrę trys šernai, prasinešę savo įspūdį darančiu svoriu… taip ir lieki žmogus stovėt ir grožėtis 🙂
Ilgai laukiau šios pradžios. Galima būtų kritikuoti, kad pernelyg kukliai, tačiau geriau padaryti gerą tylią pradžią ir vėliau drebtelėti rimtai, garsiai ir plačiai.
Ne paslaptis, kad esu Lietuvos istorijos mylėtojas, todėl Lietuvos kariuomenės vadovų idėja atkurti Gedimino laikų karių aprangą, ginklus – puikus propagandinis žingsnis (beje, beveik tik teigiamus vertinimus, su retomis išimtimis, galiu skirti ir apskritai visai krašto apsaugos komunikacijai – spėju, NATO mokymų rezultatas). Skeptikais galėtų būti nebent radikalūs pacifistai ir visi Lietuvos priešai, kuriems tokia propaganda kaip peilis į šnipų širdis 🙂
Vaizdo klipo originalas – Krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje.
Senelis Norbertas Ulevičius buvo neseniai atšventęs savo 7-ąjį gimtadienį. Sesei Stefanijai tebuvo 3 metukai. Proseneliai Norbertas ir Konstancija (Kazlauskaitė) gyveno Vėlaikių (Veleikių) kaime, šalia Gutaučių piliakalnio, susituokę jau aštuonerius metus.
Močiutė Anelė Kučinskaitė teturėjo 6 su puse metų. Tai buvo ketvirtas prosenelio Liudviko ir pirmasis jo trečios žmonos Veronikos Musteikaitės vaikas. Kiti broliai buvo vyresni – Pranas (20), Domas (16), Vladas (13) ir visi gyveno Radeikių kaime.
Iki senelio Broniaus Bislio pasirodymo Ažulaušių kaime dar likę laukti 7 metus. Prosenelis Petras, matyt, dar Peterburge, tarnauja caro armijoje (paimtas 1914-aisiais) ir yra atšventęs 24-ąjį gimtadienį. Ažulaušyje laukia proprosenelis Jonas (55) ir proprosenelė Elžbieta Kruopytė (?). Į Peterburgą užsidirbti išvažiavusi Continue reading
Apie vairuotojų egzaminus rusų kalba ir aukštų technologijų eksportą į Taivaną
LRT radijas, Radijo ringas
© 2026 Liutauras Ulevičius
Theme by Anders Noren — Up ↑