XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: kasdienybė (Page 56 of 93)

Svarbiausia mūsų gyvenimo dalis – mes patys. Kartais užmirštame ir nematome kasdienių stebuklų.

„Be2gether“: smagus bardakas

be2getherTaigi, pirmas „Be2gether“ įspūdis. Kelionė į vietą – stebina prastos kokybės žvyrkelis. 10 km ruožas nėra toks ilgas, kad už valstybės pinigus organizuojamas renginys to neturėtų. O neturi… Organizavimas? Prastokas, nes pirmas įspūdis – totali betvarkė akreditacijų punkte. Žinau, kai kas vėlavo pateikti duomenis, kai ko nėra sąraše, trečias rėkia ir reikalauja ir t.t. Tam ir yra tvarka, kuri būti turėtų.

O šiaip – oras smaugs (nekepina saulė), alaus ir šaltibarščių yra, žmonės atsipalaidavę. Belieka tik futbolas, kur ir ginsiu interneto žiniasklaidos garbę 😉

„lrytas.lt“ tinklaraštininkų skiltis?

blog.lrytas.ltŠiandien savo tinklaraščio pėdsakuose aptikau naują lrytas.lt projektą – tinklaraščių fermą!

Galiu tik prognozuot, jog blogas.lt gauna dar vieną rimtą konkurentą – tą patį jau senokai padarė delfi.lt. Ar lrytas.lt kartos portalų lyderio klaidas? Ar naujienose tinklaraščiai gaus rimtą turinio dalį (į ką po truputį juda balsas.lt)?

Kol kas išvada viena – kuo daugiau pasirinkimo, tuo geriau mums visiems – ir rašantiems, ir skaitantiems tinklaraščius. Galiu tik palinkėti, jog lrytas.lt būtų drąsus ir nebijotų šalia Arūno Dambrausko sagų dėti ir ne mažiau smagių bei aštrių tinklaraščių įrašų 😉

Klasės susitikimas: 10 metų

080808, klasės susitikimas1987-aisiais pradėjau eiti į Utenos I-osios vidurinės mokyklos 2B klasę. 1990-aisiais klasiokai truputį pasikeitė ir tapau 5A klasės nariu. Taip ir mokiausia iki 1995-ųjų pavasario, kai palikau klasiokus ir išvažiavau į KTU Gimnaziją.

Penktadienį kartu su uteniškiais klasiokais vėl susitikom, tik šį kartą jau paminėjom 10 metų, praėjusių nuo paskutinio mokyklos skambučio. Nors auklėtoja Dalia Pavasarienė laikinai Ispanijoje, tačiau apie šiandienos mokyklą papasakojo nepamainomas direktoriaus pavaduotojas Vilius Nenėnas ir buvęs direktorius, o dabar laimingas mokytojas, Valentinas Eismantas.

Už kiek televizijos parduoda Lietuvos sporto garbę?

Kad ir kiek mėgčiau internetą, turiu pripažinti, jog televizija – kol kas didžiausią kiekį Lietuvos piliečių smegenų vingių pasiekianti priemonė. Tai suteikia nacionaliniams (o ir regioniniams) kanalams didelę galią, didžiulius reklamos lėšų srautus, tačiau kol kas Lietuvoje televizijos pamiršta apie savo pareigą gerbti žiūrovus, kratosi socialinės atsakomybės naštos.

Vienas paskutinių įspėjimo skambučių skambėjo liepą šalia Palangos vykusio bene įspūdingiausio Lietuvos automobilių sporto renginio metu. „Omnitel 1000 km lenktynės“ – tai jau devintą kartą vykstantis vaizdingas (to ir tereikia TV transliacijoms) žiedinėje trasoje išdėstytas (patogus filmuoti ir transliuoti) gausus įvykių (nuo kvalifikacijos pradžios iki finišo tiesiosios) reginys.

Ko sulaukė Lietuvos automobilių sporto gerbėjai? Tiesioginės transliacijos? 20-30 vienu metu filmuojančių kamerų (panašiai tiek skiriama eilinėms futbolo varžyboms Vakarų Europoje)? Išsamios statistikos ir rezultatų analizės? Neperdedant galima sakyti, jog daugiau dėmesio LNK skyrė eiliniam nuvalkiotų veidukų šou „Žvaigždžių lenktynės“… Tuo metu žiūrovai (tik tie, kuriems pasisekė ir jie mato TV1) galėjo tenkintis kas dvi-tris valandas rodomais pusvalandiniais reportažais, kuriuose vėlgi daugiau buvo dėmesio reportažų autoriams, nei lenktynėms ir įvykiams trasoje. Continue reading

Codex Sinaiticus: ketvirtas amžius po Kristaus

Codex SinaiticusGrubiai galima būtų palyginti taip: nuo karaliaus Mindaugo mus skiria toks laiko tarpas, kiek prabėgo nuo šio rankraščio parašymo iki karaliaus Mindaugo karūnavimo. Vatikanas užsidirba dar vieną didelį pliusą ir moko mus visus, kaip amžinąsias vertybes reikia skaitmenizuoti!

Teigiama, jog Sinajaus kodeksas yra bene ankstyviausia pilnai išlikusi Naujojo Testamento kopija. Todėl galima tik stebėtis, kaip šis kūrinys išliko daugiau nei šešiolika šimtmečių. Sunkiai žmogišku protu suvokiamas matas. Jeigu per šimtmetį pasikeičia 3-4 kartos, tai šis rankraštis pergyveno 40-50 kartų! Kurtik per tą laiką nuorašai negalėjo nukeliauti?

O kai kalbam apie Bibliją, tai man eilinį kartą kyla klausimas – kiek istorijų mes prisimename iš savo prosenelių gyvenimo XVIII ar XIX amžiuje? Tai kaip Šventraščio raštininkai galėjo žodis žodin kartoti panašiai laike nutolusių įvykių istorijas? Matyt, smarkiai būrė ir kabino makaronus…

« Older posts Newer posts »