XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: kasdienybė (Page 38 of 93)

Svarbiausia mūsų gyvenimo dalis – mes patys. Kartais užmirštame ir nematome kasdienių stebuklų.

Melagių dienos dovana

Reikėtų šią žinią pavadinti metų, o ne savaitės naujiena! Mano nuostabiausia žmona pasaulyje kantriai 9 mėnesius nešiojusi mažą mažą gyvybę Melagių dienos proga padovanojo naują žmogutį, kurį jau buvom sutarę pavadinti Auguste.

Dukrytė gimusi svėrė 3 578 gramų, ūgio per visą ilgį turėjo54 cm, o pirmą kartą balsą išbandė apie 19 valandą ir 45 minutes.

Susirūpinusiems giminaičiams ir prijaučiantiems siunčiam žinių, kad ir naujoji mamytė, ir dukrytė gyvena puikiu valgau-miegu režimu, sėkmingai ilsisi po vieno didesnių gyvenime pasitaikančių stresų ir, jeigu kas nors nesumaišys, namučio parsiras kaip tik Šv. Velykų rytą.

„Zero II“ byla: kai apgaudinėjami „savi“

Ką ir reikėjo įrodyti. Elektroninėje erdvėje neteisėtai siunčiantis ir platinant turinį nėra jokio skirtumo tarp savų ir svetimų, turtingų ir vargšų, galinčių susimokėti ar ne. Kol kas tik vienos mokyklos darbuotoju vadinamas Mantas N. į „Linkomaniją“ įkėlė dar tik kino teatruose rodomą naująjį lietuvišką filmą „Zero II“, kai filmo DVD versiją platintojai prekybai planuoja pateikti tik balandžio 13 dieną.

Šį kartą atvejis įdomus ne tiek dėl techninių ir teisinių aplinkybių, kiek dėl moralinės pažeidėjų elgsenos ypatumų.

Pirma, vienas iš Džiugo oponentų mėgstamų argumentų – esą autoriai nesudaro galimybių lengvai įsigyti elektroninę kūrinių versiją Lietuvoje, todėl elektroniniu būdu vykdoma vagystė nėra tokia „vagystiška“. Šiuo atveju tikrai bus įdomu sulaukti Džiugo oponentų nuomonės, kaip vertinti tokį veiksmą prieš savo bendrapiliečius?

Verta pacituoti platintojų faktus – kino teatruose filmą matė daugiau nei 70 tūkst. žmonių, t.y. pajamos iš bilietų sudaro ~700 tūkst. litų, kas beveik atpirko filmo gamybos kaštus.

Tuo tarpu internete įkeltą filmo kopiją atsisiuntė jau 43 tūkst. vartotojų. Reikia įvertinti, jog kiekvienu atsisiųstu atveju filmą vidutiniškai matė tikrai daugiau nei 1 žmogus. Rezervuotai tarus, jog šis rodiklis siekia 1,5, gauname, jog internete patalpintą kopiją matė apie 65 tūkst. žmonių – t.y. beveik tiek pat, kiek kino teatruose!

Antra, dažnas laisvo kūrinių platinimo internete propaguotojų argumentas – esą elektroninių kūrinių kaina Lietuvoje pernelyg didelė. Man tikrai būtų pamatyti žmogų, kuriam 17 litų lietuviškame kino teatre yra neįkandama suma naujam lietuviškam (!) kūriniui.

Būtų įdomus eksperimentas, jeigu „Zero II“ autoriai viešai paskelbtų savo sąskaitą, į kurią virtualūs piratai galėtų susimokėti už savo padarytą teisės pažeidimą. Kaip galvojat, kiek iš tų 65 tūkstančių susimokėtų bent po simbolinį 1 litą?

Trečia, skaitant interneto naujienų komentarus kartojasi viena mintis – filmas yra šlamštas, todėl jo autoriai nieko neverti. Galima būtų smagiai pasijuokti iš tokių žmonių, kurie savo realybėje kasdieną daro įvairaus broko pavyzdžių. Ar jie sutiktų už tas klaidas negauti jokio atlyginimo?

Būtų juokinga, tačiau yra tik graudoka. Aš suprantu Džiugo oponentų pastangas, tačiau realybė jas sukarikatūrina ir iš rimtos diskusijos apie būtinybę transformuoti teisės principus lieka tik bandymai teisinti paprastus lietuviškus vagius..

P.S. jeigu kam kiltų klausimas – panaudota „Zero II“ nuotrauka yra viešai skelbiama filmo interneto svetainėje, todėl pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo numatytas išimtis (21 str.) ji gali būti naudojama citavimo tikslais.

Piratai ir „Linkomanija“ švenčia Pyro pergalę

Virtualiame pasaulyje gyvenantys Lietuvos piratai (dabar bendrine prasme galės būt vadinami sergėjais bernotais) švenčia pergalę prieš LANVA, tačiau tik menka dalis suvokia, jog tos pergalės vertė tolygi Pyro džiaugsmui. Tiksliau, tai tik laikinas savęs apgaudinėjimas, esą teismas išteisino asmenį, kuris pats buvo prisipažinęs „galėjęs siųstis programinę įrangą“.

Priminsiu, jog su Džiugu (1, 2, 3) jau ilgokai diskutuojame apie įvairius šios bylos klausimus, tačiau man asmeniškai svarbiausias klausimas, ar asmuo suvokia darąs teisės pažeidimą ir tai vis tiek daro. Jeigu taip, tai moralinis problemos sprendimas akivaizdus, o teisinės procesinės įrodinėjimo priemonės ir jų naudojimas jau tik šalutinis techninis klausimas.

Ką išgirdome iš teismo? Jeigu lrytas.lt teisingai cituoja teismo paskelbtą sprendimą, tai:

Kaip matyti iš bylos medžiagos, LANVA yra viešoji įstaiga. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad LANVA, kaip viešoji įstaiga, turėjo teisę savarankiškai rinkti įrodymus. Teismui taip pat nebuvo pateikta duomenų, ar įranga, kuri buvo naudojama fiksuoti interneto vartotojų autorių ir gretutinių teisių pažeidimus padarant kūrinius viešai prieinamus internete, yra aprobuota.

Administracinė teisė reikalauja, jog teisėsaugos institucijos vienareikšmiškai nustatytų asmens kaltumą, todėl teismo argumentus reikia suprasti paprastai – tyrimo metu buvo naudotos netinkamos įrodymų fiksavimo priemonės ir procedūros. Dėl pirmojo teismo argumento (esą LANVA neturi teisės rinkti įrodymų) iš tiesų LANVA planuojama apeliacija galėtų būti sėkminga. Dėl antrojo argumento (jog naudojama įranga neaprobuota) sudėtingiau. Manau, jog čia LANVA padarė esminę klaidą, nepasinaudojusi antstolių paslaugomis. Jeigu mano turimi neoficial9s duomenys iš tiesų teisingi ir LANVA tiesiog pateikė IP adresų sąrašą su kompiuterio darbinio vaizdo spausdiniais, tai tokie įrodymai iš tiesų itin silpni. Kita vertus, jog tokie sergėjų prisipažinimai, kaip kad buvo šios bylos atveju, gali padaryti ir minimalius turimus įrodymus pakankamais dėl įrodymų visumos.

Tad kodėl piratų pergalė laikina? Nes LANVA turės ir antrą, ir trečią, ir, jeigu reikės 485-ą progą pakartoti savo veiksmus. Ir kažkurį kartą pataikys. Kažkodėl  spėju, kad protingiau paruoštas „Microsoft“ veiksmas prieš „Linkomaniją“ į tikslą pataikys jau pirmu ar antru šūviu. Laiko klausimas.

O Džiugo idėją, jog intelektinės nuosavybės kopijavimas be savininkų sutikimo elektroninėje erdvėje nėra teisės pažeidimas, kol kas galiu priimti tik kaip naujadarą, kuriam trūksta tiek teorinio, tiek loginio pagrindimo. Gaila, jog šį naujadarą daugelis interneto entuziastų linkę priimti kaip teisinę realybę. Deja, tai toli gražu prasilenkia su tiesa ir, kaip bebūtų gaila, bet skatina Lietuvos piliečius pažeidinėti mūsų pačių priimtus įstatymus. Dura lex, sed lex

Pavasaris

Vasaris pradingo. Nepastebėjau jo per slogą, darbus ir šiaip malonius laukimo rūpesčius. O vakar prasidėjo laikas po vasario – pa-vasaris. Ir nežinia, ar pasikeisti orui padėjo sudeginta Morė.. tik vandeniu virtęs baltas patalas nuvarvėjo vamzdžiais ir vamzdeliais, paliko smagius snieguotos žiemos prisiminimus ir nepakartojamus vaizdus nuotraukose.

Žiema – mylimiausias mano metų laikas – baigėsi. O kokia žiema! Praėję ir prasidėję metai tikrai įsirėš į atmintį ir liks ilgam savo gražiomis akimirkomis. Simboliškas pabaigtas dar vienas dešimtmetis tėra tik forma, į kurią reikėtų sutalpinti daugybę įspūdžių. Ką verta užrašyti sau ir ne tik sau?

Labai džiaugčiausi, jeigu man galiotų priežodis apie žmogų, kurio būdą nusako draugai. Draugai – artimesni ir rečiau sutinkami, nauji ir visą gyvenimą kartu einantys, nepakartojami ir nuobodoki – jie yra mano gyvenimo ašis. Aplink tą ašį ir sukasi kiekviena nauja diena, ta pati ašis neleidžia nukrypti ir tampa tvirtu pagrindu jaustis šio pasaulio dalimi. Ačiū likimui, jog kol kas draugų nemažėja, o nusivilti esamais priežasčių neturėjau.

Praėjusieji metai mums su Aušryte atnešė dar vieną puikią žinią. Ir kol ta žinia tėra begalės naujų klausimų šaltinis, galiu tik džiaugtis, jog maži stebuklai įvyksta ir jie lanko mus! Sau vėlgi eilinį kartą galiu priminti bent šiek tiek arčiau pavyti mano nuostabiausią žmogų sugebėjimu stengtis, stebinti ir rūpintis.

Astrologai rašo (jais truputį tikiu), jog Vandenio ženklu pažymėtiems praėjusieji metai buvo sunkūs, sunkmetis tęsis iki pat šiųmetės vasaros, kai svorį nuo pečių padės nuritinti galų gale ilgalaikę palankią ateitį lemiantis dangaus šviesulių išsidėstymas. Kodėl šiek tiek tikiu astrologais? Nes 2009-ieji tikrai nebuvo lengvi, tikrai teko pakovoti ir ieškoti naujų erdvių, bandyti neatrastas kryptis ir idėjas. Šiek tiek tragikomiška, jog dėl daugelio klaidų kaltę tektų prisiimti pačiam sau ir dabar, žvelgiant atgal, kai kuriais atvejais tiesiog būtų geriau buvę ramiai miegoti arba skaityti knygas.. Bet tuo ir įdomūs pokyčių metai – naujomis patirtimis, naujomis klaidomis, iš kurių galima mokytis, ir daugybe naujų galimybių.

O kur žiūriu dabar, kur ruošiuosi? Dabar ramiai ariu vagas, kurių tiesumu neabejoju. Ramiai dėlioju ir kaupiu mintis bei jėgas. Tiesiog jaučiu, jog labai greitai viso to prireiks. Juk pa-vasaris!

Kada sulauksime rusiškų tankų?

Kaip ir Artūrui, ir man patiko Arūno Brazausko palyginimas apie prabėgusius dvidešimt metų po nepriklausomybės atkūrimo.

Susimąsčiau ir pagalvojau – galbūt yra daugiau panašumų? Ir iš ties keletą radau – tai karinga pradžia (Tarybų Rusija, bermontininkai ir Lenkija prieš sausio 13-ąją ir Medininkus), politinių jėgų pokyčiai (pirmieji Seimei, A.Smetonos perversmas ir Sąjūdžio pralaimėjimas), ekonomikos bėdos (bankų griūtis, Rusijos ir JAV krizės, ekonominis sunkmetis).

Įdomiausias, žinoma, yra tarpukario Respublikos saulėlydis, kurį dabar ir galime projektuoti savo laikmečiui. Daug kam kyla noras ieškoti paralelių, tačiau akivaizdu, kad situacija pasaulyje kita, kitos ir agresijos priemonės. Kaip matyti iš tiesioginio palyginimo, dabar turėtume bijoti 2012-ųjų liepos, tačiau žymiai svarbiau būtų palyginti ūkio padėtį – kiek jis buvo (ne)priklausomas tarpukariu ir kokią situaciją turime šiandien?

Bendras sąrašas atrodo taip:

Įvykis Dienų po pradžios Data
Atkuriamasis Seimas -1 1990.03.10
LR įkūrimas/atkūrimas 0 1918.02.16
/
1990.03.11
LR pripažino Vokietija 272 1918.11.15
įkuriama LR kariuomenė 280 1918.11.23
sausio 13-oji 308 1991.01.13
LR pripažįsta Islandija 337 1991.02.11
sutartis su Rusija 505 1991.07.29
Medininkų žudynės 507 1991.07.31
LR tapo Jungtinių Tautų nare 555 1991.09.17
Steigiamasis Seimas 819 1920.05.15
sutartis su Rusija 877 1920.07.12
Sąjūdžio „pravalas“ 1992-aisiais 990 1992.11.25
paliaubos su Lenkija 1017 1920.11.29
išvyko paskutinis TSRS karys 1269 1993.08.31
LR tapo Tautų Sąjungos nare 1314 1921.09.22
sukilimas Klaipėdoje 1788 1923.01.09
pasirašyta Europos sutartis su ES 1919 1995.06.12
bankų krizės apogėjus 2110 1995.12.20
A.Smetonos perversmas 3226 1926.12.17
Rusijos krizė (defoltas) 3081 1998.08.17
JAV krizės pradžia 4269 1929.10.25
Lietuva tapo NATO nare 5132 2004.03.29
Lietuva tapo ES nare 5165 2004.05.01
ekonominis sunkmetis 6749 2008.09.01
šiandiena 7282 2010.02.16
Vokietijos ultimatumas 7702 1939.03.20
Vilnius grąžinamas LR 7906 1939.10.10
Rusijos ultimatumas 8154 1940.06.14
TSRS armija okupuoja LR 8155 1940.06.15
dabar TSRS okupacija būtų… … 8155 2012.07.08

Ką įdomaus galima pastebėt?

  1. antroji Respublika žymiai sunkiau gyveno pirmuosius metus – ir aktyviai kariavo, ir prarado dalį teritorijų;
  2. trečioji Respublika greičiau integravosi į tarptautinę erdvę – buvo pripažinta, tapo Jungtinių Tautų nare. Beje, abiem atvejais pirmiau tenka išsiaiškint su kaimynais, tik vėliau pradedama kalba su tarptautinėmis organizacijomis;
  3. abiejose Respublikose buvo „suvalgyti“ nepriklausomybės autoriai – abiem atvejais kalti buvo patys autoriai…
  4. praktiškai tuo pat metu Respublikas užklupo ekonominės krizės;
  5. antroji Respublika nesugebėjo sukurti regioninio gynybinio/ekonominio darinio, todėl į ją pradėjo kėsintis agresyvūs kaimynai…

Visi tikslūs skaičiai – „Excel“ byloje.

« Older posts Newer posts »