XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: kasdienybė (Page 23 of 93)

Svarbiausia mūsų gyvenimo dalis – mes patys. Kartais užmirštame ir nematome kasdienių stebuklų.

Scenarijus „Equilibrium“ arba #LT50

http://www.equilibriumdiet.com/wp-content/uploads/2014/09/balancing-rocks.jpg

Harmoningos visuomenės pagrindas – atsakingas gamtos išteklių naudojimas. Būtent išsaugoti gamtos ištekliai užtikrins visuomenės saugumą ir stabilumą XXI amžiuje

Tai yra hipotetinis Lietuvos ateities scenarijus (vizija), kurios pagrindinė idėja – lygsvara (lot. equilibrium), o trumpinys #LT50 („Lietuva penkiasdešimtaisiais“).

Scenarijų planavimo metodika remiasi ekstremalių krypčių nagrinėjimu ir pagrindinių jas lemiančių veiksnių numatymu. Tai leidžia prognozuoti grėsmes, ruoštis jų neutralizavimui bei atskleidžia galimybes, atveria kelius jų siekti. Tai radikali vizija, kokia Lietuva gali tapti XXI amžiuje. Tai ir yra scenarijų planavimo esmė – aprašyti kraštutinumus ir jų siekti, jiems ruoštis.

Prielaidos – neišvengiami išorės veiksniai

  • Visame pasaulyje klimatas sparčiai keičiasi
  • Žmonių skaičius pasaulyje didėja eksponentiškai, todėl aštrėja kova dėl visų gamtos išteklių. Nepasiteisinusios gimstamumo mažinimo priemonės Azijoje ir Afrikoje reiškia, kad gyventojų skaičius ir tolia augs, įtampa dėl gamtos išteklių tik didės.
  • Gamtos išteklių naudojimas yra neharmoningas – dėl neatsakingo vartojimo išteklių mažėja tiek absoliučia, tiek ir santykine (vienam gyventojui) išraiška.

Pagrindinis iššūkis Lietuvai XXI amžiuje

Šiandien šimtai milijonų žmonių norėtų persikraustyti į Lietuvą. Nes Lietuvos gamtos ištekliai ir turtai (vienam gyventojui) yra dešimtimis ir šimtus kartų gausesni, nei daugelyje Azijos ir Afrikos šalių.

Norinčiųjų skaičius XXI amžiuje tik didės, nes klimato kaita Lietuvoje reikš santykinai gerėjantį klimatą ir vis didesnę atskirtį pagal gamtos išteklių kiekį, tenkantį vienam gyventojui.

Strateginė kryptis – stabili ir saugi visuomenė

Šiandien Lietuvos gyventojų skaičius yra vienas didžiausių per visą mūsų istoriją. 3 mln. piliečių – bene didžiausias gyventojų skaičiaus pikas, įvertinant, kad dar apie 0,5 mln. piliečių gali per trumpą laiką sugrįžti iš ekonominės emigracijos artimiausiose užsienio šalyse. Šis grįžimo procesas spartės, kai Lietuvos situacija santykinai vis gerės XXI amžiaus eigoje. Pastarojo dešimtmečio rezultatai parodė, Lietuvos piliečių skaičių galima efektyviai reguliuoti ekonominėmis priemonėmis, todėl gimstamumo skatinimo (iki populiacijos lygsvaros rodiklių) politika turi būti lanksti ir besikeičianti.

Lietuva yra NATO – galingiausios karinės sąjungos šiuolaikiniame pasaulyje – narė. Tai yra pagrindinis mūsų saugumo garantas, kurį turi papildyti nuosekliai stiprinamos nacionalinės karinės gynybos pajėgos.

equilibrium theory slide_5Vizija #LT50 („Equilibrium“)

Iki 2050 metų Lietuvos piliečiai sukurs harmoningai su kintančia gamta sugyvenančią visuomenę, kurioje gyventojų skaičius bus stabilus (vyks natūrali kartų kaita), o gyventojai naudos tik tiek gamtos išteklių, kiek jų natūraliai atsikuria. Taip bus užtikrintas gamtos išteklių vienam gyventojui balansas ir tęstinumas.

Visuomenės požymiai (siekiami rodikliai):

  • Stabilus gyventojų skaičius – valstybės šeimos politika yra dinamiška, atskirais laikotarpiais skatinanti arba stabdanti gimstamumą. Imigracija yra išimtinė situacija (o trumpalaikiai svečiai išties gali būti tik trumpalaikiai). Emigracijos netektys kompensuojamos didėjančio gimstamumo.
  • Kultūros stabilumas yra natūrali visuomenės gynybinė reakcija, kai kaita vyksta palengva augant ir vystantis, neprisiimant radikalių momentinių virsmų, o siekiant natūralaus (ne revoliucinio) augimo ir tobulėjimo. Sudėtinė to dalis – negiminiškų kultūrų įtakos ribojimas ir kliūčių sklaidai sudarymas.
  • Lietuvos ūkis ir gyventojų gerovė auga organiškai didėjant efektyvumui (diegiant naujas technologijas, mažinant vartojimą, ieškant vidinių efektyvumo išteklių ir pan.), o ne ekstensyviai plečiant gamtos išteklių naudojimą. Tam pasitelkiamas aktyvus visuomenės įsitraukimas reguliuojant ekonomikos ciklų amplitudę.
  • Visuomenės gerovė vertinama ne tik per absoliučius ekonominius rodiklius, bet juos siejant su gamtos būkle (savaiminiu išteklių atsikūrimu ir gausėjimu), kitų žmonijos bendruomenių rodikliais. Atskirų piliečių teisės atsiranda tik iš bendruomenės interesų.

Nerijaus Numavičiaus Achilo kulnas – nuoširdumo bankrotas

2013 metų lapkričio 21 dieną Rygoje sugriuvus „Maxima“ parduotuvės Zolitudės gatvėje pastatui žuvo 54 žmonės. Pagrindinis parduotuvės akcininkas ir pastato savininkas – Nerijus Numavičius – neapsilankė tragedijos vietoje, asmeniškai neatsiprašė, o per tarpininkus netgi slėpė savo įtaką ir rolę.

Bene vienintelį autentišką (t.y. tikrai jo) viešą komentarą galima rasti 2014-ųjų rudenį paskelbtame „Maxima“ ar kitos Nerijaus Numavičiaus valdomos įmonės užsakymu sukurtame vaizdo filme „Apkabink mane sapne“. Filmo pabaigoje filmo autorius Audrius Lelkaitis užduoda keletą klausimų, į kuriuos tiesiogiai atsako turtingiausias Lietuvos asmuo:

– Kaip jūs gyvensit toliau?
– Su liūdesiu, su širdgėla ir su nerimu. Su nerimu dėl tų, kurie liko našlaičiais, dėl tų, kurie liko be savo artimųjų.

– Galbūt tą nerimą šiek tiek sumažins tai, kad jūs visą sumą pervedėt našlaičių išlaikymui iki pilnametystės?
– Nemanau, kad tai mažintų nerimą. [..įrašas nevientisas..] Atsitikus šiai tragedijai labai pasipylė daug patarimų, kaip, ką turi daryti, kaip elgtis tokioj situacijoj. O man labiausiai tada reikalinga buvo ne profesionalų patarimai, o nuoširdi užuojauta. Ir tas nuoširdumas man ir likęs yra, kaip priešprieša tai tragedijai.

– Jūs esat, turbūt galėtumėt nusipirkti viską iš principo gyvenime. Ir jūs prieš mane stovit ir kalbat apie tai, kad jums trūksta nuoširdumo.
– Matot, tos tragedijos metu bet koks, bet kokia nuoširdi smulkmena buvo labai didelės vertės, ji buvo kiekviena labai brangi. Nuoširdžiai pasakyta ar net akimis palydėta. Tarytum smulkmena, o ji man labai buvo brangi. Tos brangios smulkmenos ir liko atminty.

Tekstas nesugeba atskleisti emocijų, todėl rekomenduoju peržiūrėti originalaus vaizdo filmo ištrauką (~2,5 minutės):

Nerijaus Numavičiaus ir „Maxima“ mundurus prausiančio filmo idėja – parodyti įvairiai su tragedija susijusių žmonių būsenas ir jausmus. Reik manyti, jog ir Nerijaus Numavičiaus pasisakymas turėtų būti vertinamas šiuose kontekstuose. Tačiau reikalą aukštyn kojom verčia supratimas, jog tai bene vienintelis viešas komentaras, kuriuos išskirtinis Lietuvos pilietis yra pasakęs apie tragediją ir savo santykį su ja, su žuvusiaisiais, jų artimaisiais.

Trumpame įraše pamatome a13istorijų_Dargissmenį, kuriam gyvenimas yra tik pinigų gausinimo mašina, didinanti ir taip didžiulį jo turtą. Kalbėdamas apie 54 gyvybes, Nerijus Numavičius pasakoja, kad JAM neramu, kad JAM trūksta nuoširdumo.

Didžiausias „elito“ prakeiksmas

Prieš keletą mėnesių teko bendrauti su garsiuoju Kauno „daktarų“ biografu Dailium Dargiu ir pasidalinti savo pamąstymais apie garsiausių Lietuvos žmonių kasdienybę (yra tekę vienaip ar kitaip prisidėti bent prie keturių-penkių garsiausių Lietuvos ginčų). Kai kurie apibendrinimai netrukus pasieks dienos šviesą jo dar dažais kvepiančioje knygoje apie 13 tamsaus lietuviško verslo paslapčių.

Kalbėdamas su Dailium pasakojau, jog turtingiausi lietuviai turi kur kas daugiau problemų negu mes. Jie materialiai apsirūpinę, bet tai sukuria daugybę naujų problemų, kurių turinio ir įtampos masto mes net neįsivaizduojame. Viena tokių – daugelis turtingiausių lietuvių neturi kito pagrindo pasitikėti žmonėmis, išskyrus pinigus. Pagrindinė ir dažnai vienintelė jų įtakos priemonė yra ne pasitikėjimas, ne meilė, ne nuoširdumas, o tik pinigai. Tai garantuoja didžiulę įtaką, tačiau kartu ir kontroliuojantįjį padaro beprotiškai priklausomą nuo tų pačių pinigų. Tokiuose santykiuose kyla daugybė etinių, psichologinių, socialinių problemų, kurios mums kartais net sunkiai įsisąmoninamos.

Paradoksalu, tačiau daugelis šių asmenų kasdienybėje nesijaučia vieniši ar nelaimingi. Tiesiog toks jų gyvenimo vaizdinys, tokia „laimė“. Tai žmonės, kurie priima sprendimus ir daugeliu atvejų išties yra laimingi, nes jau užsidirbę daug pinigų ir naudodami juos uždirba dar daugiau. Tada kiekvienas papildomas milijonas jiems yra papildomas laimės lašas. Vertinimo „liniuotė“ kitokia – jiems nesvarbu, ar vaikas juos myli, ar ne. Jiems svarbu, kad vaikas yra šalia, rodo jiems pagarbą, yra besąlygiškai paklusnus ir padės uždirbti dar daugiau pinigų.

Tuo pat metu ir žalą santykiams jie vertina tik per pinigų prizmę. Žuvo artimas žmogus? Štai, pluoštas banknotų. Kažko iš manęs dar nori? Taigi jau atsiskaitėme, klausimas uždarytas!

Spėju, jog įraše Nerijaus Numavičiaus yra gana netikėtai nuoširdus – jo deklaruojamas nerimas išties egzistuoja, tačiau jis egzistuoja vėlgi pinigų forma – kokio dydžio kompensaciją iš „Maxima“ nukentėjusiems priteis tuo metu (kuriant filmą) dar tik lauktas, o šiandien jau prasidėjęs teismo procesas Rygoje, kaip kitaip dvidešimt metų kauptą turtą sunaikins tos 54 šmėklos…

Žmogiška tragedija ir 54 lavonai, kaip sako viešoje erdvėje vėl „netikėtai pasirodęs“ ir tikruoju Nerijaus Numavičiaus atstovu spaudu vadinamas Ignas Staškevičius, išties reikalauja, kad „kažkas sėstų į kalėjimą“. Tas kažkas niekada nebus pagrindinę beprotiško verslo greičio naudą pjaunantis Nerijus Numavičius. Tačiau panašu, jog būtent jam tragedija atvėrė akis į tuštumą. Dykumą, kurioje vienintelė valiuta, dar turinti vertę, yra nuoširdumas. Bet tragedijos akimirką niekas nebenorėjo nuoširdumo parduoti. Aplink sukosi tik geresni ar prastesni aktoriai…

Publicity in shareholder oppresion/activism cases in Lithuania

Legal wars between shareholders rarely involve publicity. But when they do, it can easily become viral and attract mass coverage. These are situations, which could span over years and can easily become a major task for communication professionals.

I’ve asked my Facebook and Google+ colleagues to help develop a TOP list of public shareholder conflicts in Lithuania. As today the lists consists of these cases (listed in chronological order):

Asset (company) Year (from)
Minority (%)
Controlling
numerous privatisations
of soviet companies
ca.1992-
1996
 –  –
Minvista 2000 T.Karosas (29,5) D.Mockus
SBA (Utenos trikotažas,
Klaipėdos baldai etc.)
2000 V.Bieliauskas &
D.Mockus (34)
A.Martinkevičius
Birių krovinių terminalas 2002 M.Gusiatinas (50) I.Udovickis (50)
Penki kontinentai 2006 A.Sviridovas (50) I.Dadašovas (50)
Bernelių užeiga 2006 A.Mažeika (50) G.Remeika (50)
MG Baltic Trade 2007 D.Žakaitis (7,18) D.Mockus
Mitnija 2010 A.Gureckis (10) D.Mockus
Putokšnis 2012 LitCapital (33,34) A.Stulpinas
Vilniaus prekyba 2013 J.Numavičius (?) N.Numavičius
Vilniaus prekyba 2014 L.Numavičienė (?) N.Numavičius
Achemos grupė 2014 13 shareholders (<48) L.Lubienė
PriceOn 2014 J.Laneckij (9) T.Karosas
Vilniaus prekyba 2015 M.Marcinkevičius (7,99) N.Numavičius

Shareholder Oppression vs. Shareholder Activism

Although conflicts could theoretically originate from both sides, a majority of Lithuanian ones are related to some sort of pressure from controlling group towards those in minorities. Usually such practices are called as “squeeze-out” or “freeze-out” techniques. While various form of shareholder activism could easily catch some signs of corporate raiding practices.

As early as 1961 Mr. F. Hodge O’Neal  (see F. Hodge O’Neal, Arrangements Which Protect Minority Shareholders Against Squeeze-Outs, 45 Minnesota Law Review 537-558 (1961)) tried to classify business tactics by a controlling shareholder(s) into several groups:

squeeze_out

While minority defence should start and be built around legal actions, sometimes publicity is used during the process or as a last resort. At the same time publicity can also be a weapon in hands of minority in order to build pressure for the controlling shareholder consequently raising the price or pushing for other managerial decisions.

Rather a short history of modern Lithuanian business practices provides interesting examples to compare publicity efforts in various situations. Beeing personally involved at least in three listed cases, I will try to stick only to public sources and compare these situations.

Karosas_MockusMinvista (2000): Tadas Karosas vs. Darius Mockus

Asset in question: shares of “Minvista”.

Co-owners of various business ventures, held by “Minvista” decided to split in 2000. According to T.Karosas (business daily interview in 2008), he was forced to exchange his 29,5% of shares into assets, personally selected by a controlling shareholder D.Mockus.

Publicity:In order to strengtehn his position D.Mockus used a major national daily “Lietuvos rytas”, which mounted public pressure. At the same time notorious Vladas Bieliauskas (the owner of a security company “Ekaba” and agresive investment company “Status”) was named as “negotiator”.

The fight took approximately 8 months, afterwards T.Karosas steped back and agreed to D.Mockus terms.

Bieliauskas_Mockus_MartinkevičiusSBA (Utenos trikotažas, Klaipėdos baldai etc.) (2000-2002): Status/MG Baltic vs. SBA

Asset in question: shares of “SBA”.

The legal fight was started in October 2000 and involved various episodes with SBA owned companies (Utenos trikotažas, Klaipėdos baltai etc.). In 2002 a lawyer from the leading law firm Antantas Vainauskas has acquired 34% shares of SBA from “Status ir partneriai”. Therefore minority shareholder has succeeded in selling the asset for 17 mln Litas, whereas initial investment was 12 mln Litas.

Publicity: V.Bieliauskas/D.Mockus claims were heavily supported in the national daily “Lietuvos rytas”.

Gusiatinas_UdovickisBirių krovinių terminalas (2002-2008): Martinas Gusiatinas vs. Igoris Udovickis

Asset in question: shares of “Birių krovinių terminalas”.

In 1999 “Klaipėdos Smeltė” (controlled by M.Gusiatinas) has acquired 50% of “Birių krovinių terminalas” (controlled by I.Udovickis).

Publicity: Since 2002 shareholders were involved in numerous legal trials, which ended in April 2008, when “Klaipėdos Smeltė” agreed to sell it’s shares for an agreement to cooperate. During these years local and national media were used from both sides.

Sviridovas_DadašovasPenki kontinentai (2005): A.Sviridovas vs. I.Dadašovas

Asset in question: shares of “Kriptonika”.

In 2002 “Penki kontinentai” group and “Universalios valdymo sistemos” has established a 50/50 joint venture “Kriptonika”, which in 2003 acquired 63% of “Ashburn International”.

Publicity: In 2005 “Penki kontinentai” started complaining, that “Ashburn International” acted only in the interest of “Kriptonika” management (related to UVS), therefore various legal cases were started. These were constantly supplemented with various public announcements and related communication initiatives.

Mažeika_RemeikaBernelių užeiga (2006): Algis Mažeika vs. Gintautas Remeika

Asset in question: shares of “Bernelių užeiga”.

Publicity: 50/50 co-owners of “Bernelių užeiga” restaurants chain started a fight in 2006, when A.Mažeika initiatied a police investigation on Laima Urbienė (a girlfriend of G.Remeika). A.Mažeika pointed out, that the total loss could amount up to 1,5 mln Litas. Criminal police investigation was widely discussed, up to the point, when the leading restaurant unexpectedly burnt to the ground.

Žakaitis_MockusMG Baltic Trade (2007): Darius Žakaitis vs. Darius Mockus

Asset in question: shares of “MG Baltic Trade”.

Publicity: In February 2007 Darius Žalaikis presented a proposal to sell his shares (7,18% owner). In response Darius Mockus retaliated with his dismissal from the company board due to “lack of trust”.

The fight never reached legal phase and there were no announcements about it’s final resolution.

Gureckis_MockusMitnija (2010): Antanas Gureckis vs. Darius Mockus

Asset in question: shares of “Mitnija”.

In March 2010 A.Gureckis was pushed out of the board due to claims on failures to do business inline with shareholder agreement (original owner of the company A.Gureckis sold 90% of shares to MG Baltic in 2006 for 53 mln Litas).

Publicity: In June 2010 Antanas Gureckis has comitted a suicide and left a note, that Darius Mockus was in charge for pushing him to that. Following criminal investigations and legal trials were widely discussed in media.

Šiugžda_StulpinasPutokšnis (2012-2013): LitCapital vs. A.Stulpinas

Asset in question: shares of “Putokšnis”.

In 2011 LitCapital invested 5 mln Litas into Putokšnis for 33,34% of shares.

Publicity: In December 2012 A.Stulpinas initiated a legal battle for the controll of the company, but lost it in March 2013.

NumavičiusJ_NumavičiusNVilniaus prekyba (2013): Julius Numavičius vs. Nerijus Numavičius

Asset in question: shares of “VP grupė”.

Publicity: In February 2013 J.Numavičius started legal proceedings to stop asset transfers for the 415 mln Litas contract and related initiatives.

The first phase of the trial was not successful for J.Numavičius, therefore the second phase was opened in September 2013.

Numavičienė_NumavičiusNVilniaus prekyba (2014): Lina Numavičienė vs. Nerijus Numavičius

Asset in question: a wedding contract.

Publicity: In 2014 L.Numavičienė started proceedings in order to reopen the question of ended wedding agreement. In October 2014 the matter was closed and courts refused to revise it.

13_LubienėAchemos grupė (2014): 13 sharholders vs. Lidija Lubienė

Asset in question: shares of “Achema grupė”.

Publicity: In June 2014 13 minor shareholders initiated legal proceedings against L.Lubienė on her decision to withdraw from the shareholder’s agreement, signed after the death of Bronislovas Lubys.

The fight still goes on.

Laneckij_KarosasPriceOn (2014): Jurij Laneckij vs. Tadas Karosas

Asset in question: shares of “PriceOn”.

IT startup company, built by J.Laneckij become controlled by investor T.Karosas, after his company “Ltk Capital” invested 2,5 mln Litas for exchange of 91% of shares.

Publicity: The legal fight started in November 2014 with claims on ill-management and false bankruptcy.

MarcinkevičiusM_NumavičiusNVilniaus prekyba (2015): Mindaugas Marcinkevičius vs. Nerijus Numavičius

Asset in question: share of “VP Grupė”.

Minority shareholder M.Marcinkevičius (7,99% of shares) tried to stop transfer of Akropolis chain to another jurisdiction in May 2015.

Publicity: Following initial comparatively low-profile legal proceedings public campaign was started in Ausugt 2015. It was confronted from N.Numavičius side with a heavily financed proactive counter-campaign. The war still goes on.

Blogerių savireklamos savaitė

Sveikindamas Rokiškį su pagirtina iniciatyva „Blogerių savireklamos savaite“, skirta pagyvinti tinklaraštininkų tarpusavio ryšius ir kartu populiarinti tinklaraščius už gildijos ribų, teikiu savo nominacijas, vertas platesnio dėmesio (abėcėlės tvarka):

  • burgis.lt
    Unikalus pedagogas, kovotojas už savo principus ir puikus pedagogas.
  • cininas.lt
    Kas yra nepriklausomas teisėjas? Audrius Cininas rodo asmeninį pavyzdį.
  • iskauskas.lt
    Stabilus ir nuoseklus platesnio požiūrio į pasaulį autorius. Nereikia gaudyti tekstų portaluose, viskas vienoje vietoje.
  • jurisprudencija.wordpress.com
    Įdomiausi Tomo įrašai, kai jis aktyviai kritikuoja užsistovėjusį teisininkų klano vandenį. Tiesa, anksčiau tokių įrašų buvo daugiau.
  • kiskis.eu
    IT ir kitų inovacijų teisė – nors kai kada sunku sutikti, bet dar sunkiau būna tokiais atvejais argumentuotai ginčytis. Neabejotinas savo srities teisėje lyderis.
  • komjaunimas.lt
    Kai BNS kokybę jungi su subjektyviai smagiomis įžvalgomis, dažniausiai gauni gerą turinį.
  • maldeikiene.lt
    Formato naujokė ir žodžio kišenėje neieškanti ekonomistė. Galiu tik palinkėti, kad motyvacija rašyti nedingtų – įdomus ir neįprastas požiūris.
  • minervosblogas.lt
    Esu subjektyviai papirktas – klasiokė yra klasiokė. O ir turinys man neįprastas.
  • pinkcity.lt
    Viena pirmųjų kolegių dar iš BLOGas.lt laikų – gera vieta perskaityti, ką verta skaityti iš naujų/senų knygų, ir šiaip gera vieta pamatyti pasaulį pro ne-vyriškus akinius.
  • racas.lt
    Kaip ir Tomo atveju, geriausi įrašai vis retesni, tačiau kai toks atsiranda, tai tampa klasika. O liaudies išmintis ir sako: „už vieną muštą – dešimt nemuštų duoda“.
  • tapinas.lt
    Žurnalistinio darbo patirtis yra patirtis. Taškas.
  • troyyestroy.blogspot.com
    Gyvenimo Stebėtojas. Kaip regbio žaidėjas dera su Aleksandru Diuma? Nežinau, kokiu būdu, tačiau mišinys puikus.

Į TOP’ą netilpo, tačiau paminėti ir pagirti būtina:

  • INK’ai ir Kęstutis Gečas
    Daugelyje vietų išmėtatos puikios įžvalgos – kažkiek dansu.lt, kažkiek LinkedIn’e, kartais portaluose
  • kašuba.lt
    Šiuo metu nepasiekiamas nepakartojamo matematiko tinklaraštis – kažkiek primena Burgį, tačiau labiau „crazy“
  • Rokiškis
    Kaip vertinti tinklaraštį, kurio pusė įrašų – idealūs, o kita pusė – totalus buliaus šūdas? Reikia skaityti ir permanyti.
  • dansu.lt
    Už tai, kad sugebėjo išlikti ir pergyventi konkurentus
  • commonsense.lt
    Nemirštantis feniksas. Puikios įžvalgos, tik pastaruoju metu gana retos.
  • skipper.lt ir Menkė po lova
    Pasaulis, koks jis matosi iš jūros.

EESC: How media is used to influence social and political processes in the EU and Eastern neighbouring countries

It was a great honor and professional pleasure to spend half a year participating in the process of drafting Information report (REX/432) for the European Economic and Social Committee. Rapporteur Indrė Vareikyte invited me as an expert for the Study Group of the Section for External Relations.

Vareikytė_report

The final document (downloadable DOCX versions in 23 EU languages) was uninamously adopted in the EESC plenary session on April 28th and has become the first official EU position paper on Russian propaganda adopted by EU institutions.

Dovydas Pancerovas from 15min.lt prepared a lengthy piece „Europa ieško būdų, kaip įveikti Kremliaus propagandą (Europe looks at means to overcome Kremlin’s propaganda)“ covering major EESC recommendations: identify and highlight, inform, educate, provide the platform, encourage own story.

Morning show „Labas rytas, Lietuva“ on Lithuanian national TV provided an opportunity to present main findings for the Lithuanian audience:

A couple of weeks later (on June 13th) the European Parliament adopted a closely related report by Gabrielius Landsbergis „On the state of EU-Russia relations“ (reference number 2015/2001(INI)).

Both documents have already become an important background for further discussions on a pan-European level. As requested by the Council of the European Union meeting in March:

13. The European Council stressed the need to challenge Russia’s ongoing disinformation campaigns and invited the High Representative, in cooperation with Member States and EU institutions, to prepare by June an action  plan on strategic communication. The establishment of a communication team is a first step in this regard.

It is expected, that the upcoming meeting on June 25-26 will discuss and approve a detailed action plan prepared by the High Representative’s (Frederica Mogherini) office. The plan itself should also encompass ideas mentioned both in EESC and EU documents.

Weekly news analysis „Savaitė“ on Lithuanian national TV has presented these issues in the context of ongoing issues:

savaitė_06.14_eesc

Once again congratulations for the team and Indrė for the marvelous achievement as a EESC member!

« Older posts Newer posts »