XXI a. kasdienybės dienoraštis

Author: Liutauras (Page 96 of 216)

Klasės susitikimas: 10 metų

080808, klasės susitikimas1987-aisiais pradėjau eiti į Utenos I-osios vidurinės mokyklos 2B klasę. 1990-aisiais klasiokai truputį pasikeitė ir tapau 5A klasės nariu. Taip ir mokiausia iki 1995-ųjų pavasario, kai palikau klasiokus ir išvažiavau į KTU Gimnaziją.

Penktadienį kartu su uteniškiais klasiokais vėl susitikom, tik šį kartą jau paminėjom 10 metų, praėjusių nuo paskutinio mokyklos skambučio. Nors auklėtoja Dalia Pavasarienė laikinai Ispanijoje, tačiau apie šiandienos mokyklą papasakojo nepamainomas direktoriaus pavaduotojas Vilius Nenėnas ir buvęs direktorius, o dabar laimingas mokytojas, Valentinas Eismantas.

Už kiek televizijos parduoda Lietuvos sporto garbę?

Kad ir kiek mėgčiau internetą, turiu pripažinti, jog televizija – kol kas didžiausią kiekį Lietuvos piliečių smegenų vingių pasiekianti priemonė. Tai suteikia nacionaliniams (o ir regioniniams) kanalams didelę galią, didžiulius reklamos lėšų srautus, tačiau kol kas Lietuvoje televizijos pamiršta apie savo pareigą gerbti žiūrovus, kratosi socialinės atsakomybės naštos.

Vienas paskutinių įspėjimo skambučių skambėjo liepą šalia Palangos vykusio bene įspūdingiausio Lietuvos automobilių sporto renginio metu. „Omnitel 1000 km lenktynės“ – tai jau devintą kartą vykstantis vaizdingas (to ir tereikia TV transliacijoms) žiedinėje trasoje išdėstytas (patogus filmuoti ir transliuoti) gausus įvykių (nuo kvalifikacijos pradžios iki finišo tiesiosios) reginys.

Ko sulaukė Lietuvos automobilių sporto gerbėjai? Tiesioginės transliacijos? 20-30 vienu metu filmuojančių kamerų (panašiai tiek skiriama eilinėms futbolo varžyboms Vakarų Europoje)? Išsamios statistikos ir rezultatų analizės? Neperdedant galima sakyti, jog daugiau dėmesio LNK skyrė eiliniam nuvalkiotų veidukų šou „Žvaigždžių lenktynės“… Tuo metu žiūrovai (tik tie, kuriems pasisekė ir jie mato TV1) galėjo tenkintis kas dvi-tris valandas rodomais pusvalandiniais reportažais, kuriuose vėlgi daugiau buvo dėmesio reportažų autoriams, nei lenktynėms ir įvykiams trasoje. Continue reading

„Veidas“ apie politikus internete

080804, VeidasŠios savaitės žurnalo „Veidas“ numeryje trumpa Giedrės Petkevičiūtės žinutė, jog internetą vis plačiau ima naudoti politikai.

Trumpai komentavau ir aš, jog politikus skatina du dalykai. Pirma, uždraudus politikų reklamą televizijoje atsirado gana didelė laisvų pinigų sumą, kurią reikia efektyviai išnaudoti. O internetas – santykinai nauja sritis, todėl menkai kieno užimta, todėl investicijų grąža – gana didelė. Antra, faktas kaip blynas, jog Lietuvoje jau kas antras pilietis naudojasi internetu. Aišku, vieni rečiau, kiti dažniau. Galbūt labiausiai aktyvi vartotojų dalis (nepilnamečiai iki 18 metų) ir negali žadėti greitos investicijų grąžos, tačiau 18-35 metų amžiaus piliečiai tikrai potencialus naujų rinkėjų būrys. Kas su juo sugebės rasti bendrą kalbą, užsitikrins gana rimtą paramą net keletui rinkimų į priekį. Continue reading

Codex Sinaiticus: ketvirtas amžius po Kristaus

Codex SinaiticusGrubiai galima būtų palyginti taip: nuo karaliaus Mindaugo mus skiria toks laiko tarpas, kiek prabėgo nuo šio rankraščio parašymo iki karaliaus Mindaugo karūnavimo. Vatikanas užsidirba dar vieną didelį pliusą ir moko mus visus, kaip amžinąsias vertybes reikia skaitmenizuoti!

Teigiama, jog Sinajaus kodeksas yra bene ankstyviausia pilnai išlikusi Naujojo Testamento kopija. Todėl galima tik stebėtis, kaip šis kūrinys išliko daugiau nei šešiolika šimtmečių. Sunkiai žmogišku protu suvokiamas matas. Jeigu per šimtmetį pasikeičia 3-4 kartos, tai šis rankraštis pergyveno 40-50 kartų! Kurtik per tą laiką nuorašai negalėjo nukeliauti?

O kai kalbam apie Bibliją, tai man eilinį kartą kyla klausimas – kiek istorijų mes prisimename iš savo prosenelių gyvenimo XVIII ar XIX amžiuje? Tai kaip Šventraščio raštininkai galėjo žodis žodin kartoti panašiai laike nutolusių įvykių istorijas? Matyt, smarkiai būrė ir kabino makaronus…

« Older posts Newer posts »