Viešas interesas. Matyt, reikia sutikti, jog kritikai, kalbėdami apie lietuvišką apibrėžimo trūkumą, yra teisūs. Neturime aiškaus ir trumpo apibrėžimo. Viešas interesas pas mus dažnai tarsi dūmas, kurį kas nori kaip nori gaudo. Ir tik Konstitucijos žyniai teoriškai turi teisę nuspręsti, kur tas dūmas atitinka anos knygos dvasią, o kur paslysta su vardo paieška.
Bendras noras – sąvoka paprastesnė ir žymiai mažiau diskusijų kelianti. Bendras – tai panašus ir sutampantis mano ir tavo požymis. Noras – tai siekis ar kažkuo išreikšta viltis, jog gyvenimas galėtų būti patogesnis ir labiau mums tinkantis. Todėl rinkėjai turi daug bendrų norų su savo pasirinkta politine partija. Įmonės vadovas – kai kurių sutapimų ir su įmonės akcininkais, ir su darbuotojais. Vaikų darželio lankytojų tėveliai – vieni su kitais.
Tačiau bendras noras nėra universalus, todėl visur mėgstamas viešas interesas dažnai yra utopija. Tai teorinė sąlyga, jog visi piliečiai siekia tvarkingos ir vienodai teisingos visuomenės. Nesąmonė. Kiekvienas yra savanaudis ir siekia kurti sau naudingiausią pasaulio sanklodą. Benamis visada norės nemokamo socialinio būsto. Turtuolis visada reikalaus absoliučios privačios nuosavybės teisės. O viduriniosios klasės atstovas dėlios mintis apie teisingą turto paskirstymą. Visi jie turi teisę turėti savo nuomonę, tačiau teigti, jog kažkuri iš šių nuomonių yra universali – tai tolygu teiginiui, jog ochlokratija (minios daugumos valdžia) yra puiki demokratijos išraiška.
Ko trūksta Lietuvoje? Lietuvoje trūksta realių žmonių, kurie dalį savo laisvo laiko skirtų bendrų norų gynybai ir apsaugai. Dažniausiai tai įvyksta tada, kai kažkam baigiasi kantrybės taurė. Pavyzdžiui, nusibosta žiūrėti į apšniurkštą vaikų darželio kambarį – vienas iš tėvų ima ir nuperka dažų, kitas, žiūrėk, ima ir skiria visą savaitgalį dažymui. Trečiajam, pradėjus graužti sąžinei, atsiranda noras padaryti dar ką nors gero.
Bėda, jog dažniausiai tokios vietos lygio iniciatyvos yra viskas, ką Lietuvos piliečiai sugeba skirti savo bendrų interesų gynybai. Kada paskutinį kartą dalyvavote mitinge, kuriame palaikėte kokią nors idėją, sąžiningą valstybės tarnautoją ar kokią organizaciją? Kada paskutinį kartą paaukojote lėšų kokiai nors organizacijai (įtraukim ir NVO, ir politines partijas), ginančiai vieną ar kitą ir jums bendrą norą? O ar kada nors patys dalyvavote jų veikloje, skyrėte savo laiką, žinias ir patirtį?
Labai dažnai tenka diskutuoti su draugais, giminėmis ir pažįstamais žmonėmis apie Lietuvos gyvenimo ydas. Visada tenka girdėti kaltinimų, jog kaltas tas ar anas, problema va ten ar ten. Labai retai išgirstu realius asmeninius veiksmus, kurie būtų tie maži lašeliai į bendrų norų įgyvendinimą.
O juk neprisiimdami asmeninės atsakomybės už savo iniciatyvas, neturime jokios realios teisės kaltinti kitus. Ir tradicinis pasiteisinimas, jog „aš moku mokesčius“ yra nieko vertas – geresnę visuomenę galime sukurti tik išmokę dažniau ir daugiau savo jėgų atiduodami bendriems norams.
O sunkmetis – puiki proga naudingiau išnaudoti laisvą laiką.
P.S. visa tai tik patvirtina ir kita tiesa – kai šeimoje daugiau dėmesio skiriame bendriems, o ne individualiems norams.
Teisingas įrašas. Mano asmeniniai pastebėjimai bendraujant su draugais ir pažįstamais lygiai tokie patys. Tačiau be juodulių matyt ir šviesesnių viešo intereso, bendrų norų išraiškų. Pvz., Maisto banko pasisekimas, ta pati LEO istorija, bendros talkos tvarkant aplinką, iš asmeninės dar pridėčiau daugiabučio bendrijos steigimą. Taigi daigelių yra, tik tikriausiai laiko reiks, kol jie labiau išsiskleis.
Galvoju, kad kai kurios istorinės peripetijos tą bendrų interesų gynimo tradiciją išmušė mums iš po kojų. Juk prieš šimtą metų to bendrumo buvo. Ir bendri darbai (šienapjūtės, bulviakasiai, etc.) beigi šventės (vestuvės, krikštynos) kaime, lietuvybės išsaugojimas ir valstybės kūrimas buvo kur kas bendresni. O ir paskutinis valstybės atkūrimas.
O demonstracijos dar turbūt nemažai kam asocijuojasi su parodomaisiais sovietiniais paradais, kuriuos pakeitė laukinis kapitalizmas ir individualizmas, nežabota konkurencija.
Bet tikiu, kad per kelerius metus pasieksime daugiau bendrystės.
2009.02.17 , INFOLEX
“… Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija: visuomenės atvirumas ir darna, teisingumas, asmens teisės ir laisvės, teisės viešpatavimas ir kt.“ (LR Konstitucinis Teismas 2006 09 21 d. nutartis)… ”
“… ši sąvoka įstatymuose nėra apibrėžta, subjektai, susiję su viešojo intereso gynyba, kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, kas yra viešasis interesas ir ar konkretus atvejis yra susijęs su viešuoju interesu. Kiekvieną kartą Seimo nariams balsuojant už vieną ar kitą įstatymą, sprendžiama, kas yra viešasis interesas. Teismai, vykdydami teisingumą konkrečioje byloje taip pat sprendžia, kas yra viešas interesas teisės aktų nustatytose ribose. Nelengvas darbas identifikuojant viešojo intereso ribas tenka ir prokuratūrai, kuri atskiruose teisiniuose ginčuose turi ginti viešuosius interesus. Viešojo intereso gynyba bei užtikrinimas yra vienintelis valdžios tikslas. Valdžios institucijos veikla, nesusijusi su viešuoju interesu yra nepagrįsta. … “
O ka autorius pats siulo, ar mes dar ir už Seimo bei Vyriausybes nekompetetingus veltedžius turesim atidirbti ?
Laukiu nesulaukiu, kada bus busimai prezidentei pristatytas “Veiksmų planas” 🙂
http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID=ebcac8cc-1ad2
-4ba1-9df8-3ffc0d00684d&readcomment=1
Viešasis interesas ekonominis supratimas yra valstybė turi užtikrinti paslaugų kokybiškumą ir prieinamumą mažiausiomis kainomis. Nėra paslaugos kuri nekainuotų. Beja į kainos suvokimą įeina valdymų kastų efektyvumas ir rezultatas. Jei valdyme nebus efektyvumo mes negalime kalbėti apie paslaugų prieinamumą ir pigumą. Tai labiausia susijusi sritis apskritai su visa ekonomika yra energetika, Lietuvoje dar iki suvokimo, kad pelnai energetikoje nepagrindinis prioritetas labai toli nes šiaip aukso kasykla energetika, nes lietuva neturi naudingų iškasenų ar žaliavos.
/…/ bendrų interesų gynybai. Kada paskutinį kartą dalyvavote mitinge, kuriame palaikėte kokią nors idėją, sąžiningą valstybės tarnautoją ar kokią organizaciją? /…/
1. str. PAVADINIMAS – VIEŠAS INTERESAS, tačiau straipsnyje rašoma apie priemones, kurios atspindi ir PRIVAČIŲ interesų GYNIMO FORMAS.
-> tipo, jei dalyvauji mitinge, tai, atseit, automatiškai gyni ir viešą interesą. NESĄMONĖ. Mitinge galima sėkmingai ginti ir privačius interesus…
2. IDĖJOS PALAIKYMAS – tai VIEŠO intereso gynimas?
Vargu…
GERI VZ KOMENTARAI:
Akivaizdžios klaidos 2009.06.19 11:28:
Beraštis tas “Liuturas”, straipsnyje krūva klaidų:
ne viešas, bet viešasis interesas, kai kurios frazės (pvz., “o kur paslysta su vardo paieška”) visiškai neaiškios, autorius net nežino, kad yra jungtukas “kad”, kuriam teikiama pirmenybė ir visur surašė “jog”. Dar viena juokinga frazė “Labai retai išgirstu realius asmeninius veiksmus” – kaip veiksmą galima išgirsti? Galbūt APIE jį išgirsti? Išvada viena – žmogelis iš didelio rašto išėjo iš krašto.
Liutauras 2009.06.22 22:31
Pataisiau klaidas, ar dabar patenkinti?
Puse liko… 2009.06.23 09:19
Pusė klaidų vis tiek liko, pvz.:
“…o kur paslysta su vardo paieška.”
Ir tas “jog” kartojimas… Žmogui reikia padovanoti lietuvių kalbos vadovėlių, kad paskaitytų ir išmoktų rašyti normaliai. Koks jo adresas?
Pavyzdžiui, nusibosta žiūrėti į apšniurkštą vaikų darželio kambarį – vienas iš tėvų ima ir nuperka dažų, kitas, žiūrėk, ima ir skiria visą savaitgalį dažymui. Trečiajam, pradėjus graužti sąžinei, atsiranda noras padaryti dar ką nors gero.
———————————————————————-
o velniam tada vaikus leisti i toki darzeli, kuris gaudamas pinigu vaikui is valstybes+ mokesti is tevu nesugeba pats susiremontuoti ? geriau tada vaika ugdyti paciam.