Vasarį „Re:Baltica“ paskelbė trumpą palyginimą „Is TikTok a Gateway to Politics in the Baltics? For Now, Only in Latvia“, kaip Baltijos šalių politikai naudoja „TikTok“ socialinį tinklą.

Statistika rodo, kad Lietuvoje-Latvijoje 2022-ųjų pavasarį juo naudojosi beveik kas ketvirtas interneto vartotojas, o Estijoje – tik kas šeštas. Tiesa, jaunimo grupėje (15-24 metai) platforma sulaukia daugiau nei pusės (53-60 proc.) kiekvienos iš Baltijos valstybių (LT, LV, EE) piliečių.

Politikos komunikacijai tai kiek rimtesnis įrankis tik Latvijoje, o Lietuvoje ir Estijoje jis sulaukia atsitiktinio arba paribių politikų dėmesio. Estijoje praktiškai nenaudojamas, o Lietuvoje tai tik Laisvės partijos erdvė, kuri, manytina, čia mato didžiausią savo palaikytojų susitelkimą.

Apie tai truputį komentavau projekto autoriams, keli sakiniai pasirodė ir „Delfi“ publikacijoje „Baltijos šalių „TikTok“ tyrimas: Lietuvoje oficialiai komunikacijai naudojamas retai, bet domina Kremliaus naratyvų skleidėjus“:

Ryšių su visuomene specialistas Liutauras Ulevičius sako, kad tokia tendencija nestebina: „Jų rinkėjai yra „TikTok“ vartotojai ir jie nori juos pasiekti (…) „TikTok“ politikai tikrai nenaudoja, siekdami pasiekti vyresnius ar pagyvenusius rinkėjus, nes tai reikštų, kad reikės įdėti daugiau pastangų, nei kad iš to bus gaunama naudos“. Pasak L. Ulevičiaus, „TikTok“ formatas – trumpi vaizdo įrašai su mažai teksto – skirtas emocijų protrūkiams, o ne rimtoms diskusijoms.

Iš Delfi.lt