Apie pirmuosius lietuviškojo „Playboy“ žingsnius jau esu rašęs . Turiu pažymėti, jog antrasis numeris gerokai pažengęs į priekį (nes pateikta nemažai gero verstinio turinio), tačiau akivaizdu, jog leidėjai sunkiai sprendžia platinimo problemą.
Pirmąjį numerį gavau supakuotą į baltą voką su leidyklos namų „Santa“ simbolika. Galbūt gera proga savireklamai, tačiau eiliniam vartotojui tai įspūdžio neturėtų padaryti. Man ir nepadarė.
Antrojo žurnalo numerio kelias buvo dar įspūdingesnis – kai jau kelias dienas žurnalą mačiau ir spaudos lentynose, ir internete buvo girdėti įspūdžiai (jau nekalbant, kad kalendoriaus nuotraukas Gedo skyrelyje mačiau jau gerokai anksčiau), kažkurį vakarą žmonikė grįžo su „Bijustos“ lapeliu, prikabintu ant laiptinės durų.
Man, žinoma, nei šalta, nei karšta, jog kaimynai žinos, jog prenumeruoju „Playboy“, tačiau tikrai yra ne vienas ir ne du gerokai kuklesni piliečiai, kuriems kaimynų žvilgsniai ir užuominos turėtų nekelti didelio susižavėjimo.
Dar įdomiau, jog galų gale po kokios pusantros savaitės nuo numerio pasirodymo gavęs savo egzempliorių jį gavau visiškai atvirą, su post-it lapeliu, ir dar vienu priklijuotu savo adresu.
Kyla įtarimas, jog lietuviškojo „Playboy“ leidėjai nėra matę pasaulyje įprastos praktikos, jog visos ribojamos apyvartos (t.y. erotinio, smurtinio ir pan. pobūdžio – apsaugant nepilnamečius, saugant vartotojų duomenis, etc.) prekės ir paslaugos teikiamos (ypač – siunčiant paštu) atitinkamai apsaugant.
Konkretus pavyzdys – amerikietiškojo „Playboy“ pakuotė. Taip kartu nušaunami keli zuikiai. Pirma, uždengiamas ką nors galintis šokiruoti turinys (pastebėčiau, jog kita pusė permatoma, per ją matomas žurnalo paskutinis puslapis, kuriame – reklama). Antra, negadinamas žurnalas ant jo ką nors klijuojant, adresas spausdinamas ant plėvelės. Trečia, išnyksta pavojus, jog koks(-ia) nors pašto darbuotojas(-a) ar kiti tarpininkai sugalvos lįsti į prekės vidų, ją apžiūrinėt ir pan. ir t.t
Vienžo, gyvenam ir mokomės. Pamatysim, ar visi 🙂
Bet juk tai taip prasminga – papildomas viešumas apie tai, kas ką skaito :)(Kažkuo primena “Briliantinės rankos” pagrindinio veikėjo namo komendantės požiūrį, iš kurio, norisi tikėti, visgi išaugsime.)
hehe, tirkiausiai pašte pusę mėnesio džiaugės tuo žurnalu kažkas. 😀
O šiaip tai tikras kaimas tam mūsų pašte ir muitinėj.. Visos pakuotės sugadintos, kartais ir patys daiktai vien dėl tų pačių paštininkų ar muitininkų kreivų rankų.. Jau nekalbu, kad vėluoja pastoviai.. :/
nu sorry bet tik durna sgali prenumeruoti toki niekam tikusi zurnala.. anei papu anei ko skaityti… Porno geriau bent naudos yra.
Ko norėt iš žurnalo, kuris nori save asocijuoti su Metelica.