Už kiek televizijos parduoda Lietuvos sporto garbę?

Kad ir kiek mėgčiau internetą, turiu pripažinti, jog televizija – kol kas didžiausią kiekį Lietuvos piliečių smegenų vingių pasiekianti priemonė. Tai suteikia nacionaliniams (o ir regioniniams) kanalams didelę galią, didžiulius reklamos lėšų srautus, tačiau kol kas Lietuvoje televizijos pamiršta apie savo pareigą gerbti žiūrovus, kratosi socialinės atsakomybės naštos.

Vienas paskutinių įspėjimo skambučių skambėjo liepą šalia Palangos vykusio bene įspūdingiausio Lietuvos automobilių sporto renginio metu. „Omnitel 1000 km lenktynės“ – tai jau devintą kartą vykstantis vaizdingas (to ir tereikia TV transliacijoms) žiedinėje trasoje išdėstytas (patogus filmuoti ir transliuoti) gausus įvykių (nuo kvalifikacijos pradžios iki finišo tiesiosios) reginys.

Ko sulaukė Lietuvos automobilių sporto gerbėjai? Tiesioginės transliacijos? 20-30 vienu metu filmuojančių kamerų (panašiai tiek skiriama eilinėms futbolo varžyboms Vakarų Europoje)? Išsamios statistikos ir rezultatų analizės? Neperdedant galima sakyti, jog daugiau dėmesio LNK skyrė eiliniam nuvalkiotų veidukų šou „Žvaigždžių lenktynės“… Tuo metu žiūrovai (tik tie, kuriems pasisekė ir jie mato TV1) galėjo tenkintis kas dvi-tris valandas rodomais pusvalandiniais reportažais, kuriuose vėlgi daugiau buvo dėmesio reportažų autoriams, nei lenktynėms ir įvykiams trasoje.

Galima būtų guostis, jog renginys vienkartinis, rėmėjų vietos išdalintos, o alaus ir degtinės reklama uždrausta, tai televizijoms tokia investicija būtų šuolis aukščiau bambos. Juo labiau, jog lenktynių savaitgalis teko saulėtas, tai visi potencialūs žiūrovai smurgsojo kažkur prie ežerų, o ne TV ekranų. Ir ką? Gautume visai „formaliai teisingą“ Laisvo nuo atsakomybės ir Nepriklausomo nuo žiūrovų Kanalo atsakymą.

Kitas, dar šviežias, spjūvis Lietuvos sporto gerbėjams ir patiems sportininkams į veidą – tai Lietuvos futbolo čempiono „Kauno“ dvikova su škotų „Rangers“. Matyt, sunku būtų surasti geresnę progą Andriui Tapinui pasakyti, jog „Sport1“ savo gerbėjų neapvils – bene svarbiausią Lietuvos komandinio futbolo pasiekimą pastaraisiais metais nukonkuravo tokie Lietuvos žiūrovų pamėgti šou kaip „Pinigų taksi“, „Pats baisiausias šou“ ar nuostabusis serialas „Volkeris, Teksaso reindžeris“. Simboliška, jog Kaune bėgiojo tie patys reindžeriai, tik škotiško futbolo…

Formalių priežasčių, matyt, vėl įmanoma atrasti – vieni ims teigti, jog transliacija būtų kainavusi milžiniškus pinigus, kiti antrins, jog „BBC Sport Scotland“ pasiūlė žymiai daugiau, treti danguje ieškos kitų pasiteisinimų. Paradoksalu, tačiau televizijos nesugeba užuosti labai netoli krentančių didelių sumų. Po mažo stebuklo Kaune beliko pora varžybų, kurių bendras palankus rezultatas formaliai reikštų vietą Čempionų lygoje, o finansiškai – apie 50 milijonų litų! Tiesa, Nerijaus Kesmino nuomone, Lietuvoje jie virstų tik (!) 6 mln. eurų. Abiem atvejais galima tik retoriškai paklausti, ar sugebėtų efektyviai „įsisavinti“ tokį biudžetą Lietuvos futbolo lyderiai.

Du paskutiniai pavyzdžiai tik tęsia visą virtinę špygų, kurias Lietuvos televizijos rodo sporto gerbėjams. Galima būtų priminti jau istorija tapusias TV3 krepšinio transliacijas, kai atvirai tyčiotasi jau iš taip vadinamosios antrosios Lietuvos religijos. O ar yra ką kalbėti su kitų sporto šakų atstovais? Kada paskutinį kartą matėme akiai patrauklias lengvosios atletikos, rankinio, jojimo, sportinių šokių ar kitų, Lietuvoje mažiau žinomų (to paties uždaro rato rezultatas), sporto šakų tiesiogines varžybų transliacijas?

Laisvosios rinkos šalininkai sakys, jog verslininkų pelno troškimas viską sustatys į vietas. Deja, du dešimtmečiai nepriklausomos Lietuvos istorijos tuo verčia abejoti, o Vladimiro Romanovo įprotis laimėti užkulisiuose, ne aikštelėje, verčia prisiminti istorijos pamokas, jog pirmieji į naujas rinkas žengia ne pačios geriausios reputacijos verslininkai. Tačiau kai kurias kaltes galima pamiršti, jeigu naujokai sugebės smagiai spirti užsisėdėjusiems TV banginiams į užpakalį. Sporto vardan!

Paskelbta vz.lt