Žemdirbiai – kvailiai ar tik apsimeta?

Anądien skaitau dešinę pusę mėgstantį savaitraštį „Panorama“ ir suprantu, kad žemdirbiai arba mus – ne žemdirbius – kvailiais laiko, arba patys su protu pykstasi.

Štai tūlas Aušrys Macijauskas, vienos asociacijos vadas, „atsakingai pareiškia“, kad per 16 nepriklausomybės metų grūdų augintojai nėra gavę jokių didesnių kompensacijų, kurios būtų padėjusios bent iš dalies padengti patirtus nuostolius. Iš karto nejučia kyla du klausimai. Tai kaip jie – vargšeliai – dar gyvi po šešiolikos nuostolingų metų? Tai, matyt, va iš čia ir visos Lietuvos kaimo bėdos – taigi badauja, ne kitaip!

Vos tik spėju pagailėti vargšų ūkininkų, kyla kitas įmantrus ir lietuvio širdžiai artimas klausimas. Pala, o tai kurios Lietuvos privačios šakos verslai, ūkiai ar šiaip namudininkai yra gavę kompensacijas, kurios „bent iš dalies padengtų patirtus nuostolius“? Norom nenorom prisimenu tik savo senelius, kurių indėlius, sako kažkokiomis mistinėmis proporcijomis ir koeficientais tarsi grąžina. Dar tarsi pamenu Garantinį fondą, kurį lygtais sukūrėme po „Inkaro“ žlugimo ir dabar kiekvienas privatininkas į jį lašina kad ir po mažą lašelį.

Ir šitie du klausimai pradeda nebeduoti ramybės.

Tada svajingai pakeliu akis ir bandau įsivaizduoti sėkmingai dirbančio (nes kaip kitaip ponas Aušrys Macijauskas Kėdainių rajone galėtų “turėti” 800 hektarų?) ūkininko pareiškimą visiems bankrutavusio „Ekrano“ darbuotojams: „Sparčiai besiplėtojantis Lietuvos žemės ūkio sektorius supranta Lietuvos informacinės visuomenės flagmano – „Ekrano“ – problemas konkuruojant su dempinguojančiais Turkijos ir Kinijos gamintojais, todėl visą šių metų pelną už parduotus kviečius ir runkelius skirs nuostoliams, atsiradusiems dėl nepelningos skystųjų kristalų linijos veiklos, padengti.“

Ir kaip apsidžiaugia tada Panevėžio gyventojai, kaip ima organizuoti masines demonstracijas ir į padanges kelia Kėdainių ūkininkus… O štai negeroji Vyriausybė, kurią simbolizuoja tokia miela iš laikraščių paklodžių žvelgianti Žemės ūkio ministrės šypsena, nors ir prižadėjusi, tų pažadų naujojo patvirtinto biudžeto eilutėmis nepatvirtina…

Skaitau toliau įdomias gerbiamo ūkininko mintis ir kipšas toliau kutena pakaušį. Štai vien dėl besibaigiančių metų gamtos išdaigų vargšas ūkininkas patyrė 600 tūkst. litų nuostolių! Manau, tokio dydžio nuostoliai net ir pora dešimčių darbuotojų turinčiai verslo įmonei reikštų amžiaus galą, o ūkininkas, atrodo, tokiais grasinimais dar nesisvaido. Taip ir lieka neaišku, ar čia nuostoliai iš dangaus nurašyti, ar čia žemės ūkyje negautas pelnas (kurį matematiškai pavasarį suprognozuoji) jau tampa nuostoliu?

Ir, kas baisiausi, matyt tokios nelemtos Lietuvos klimatinės sąlygos kerta iš koto Lietuvos žemdirbius jau 16-us metus iš eilės! Dieve, pasigailėk jų pagaliau, ką?

Aišku, galėtume pasigailėti ir mes – t.y. tie kiti Lietuvos piliečiai, kuriems žemės ūkis geriausiu atveju tėra bulvių sodinimas ir kasimas. Tam, atrodo, ne tiek daug ir reikėtų pinigėlių. Štai ŽŪM paskaičiavo, kad žemdirbiai prašo tik (!) 695 mln. litų – t.y. po 200 Lt iš kiekvieno Lietuvos gyventojo. Ir iš tiesų, negi gaila? Juk ūkininkai irgi pasidalins. Kada nors. Tikiu. Tik mane, įtariu, ir bažnyčioje sumuštų.

Paskelbta vz.lt