Kokio protingumo turėtų būti naujasis valstybės kontrolierius?

Ieškant naujo Specialiųjų tyrimo tarnybos (STT) vadovo, buvo išgrynintas
kvalifikacinių reikalavimų sąrašas – tereikėjo “protingo” žmogaus. Ačiū Dievui,
tokį rasti pavyko.

Tiesa, kažkaip nelabai laiku prezidentui išsprūdęs teisininko patirties
kriterijus sumaišė visas kortas. Bene geriausias iš visų buvusių atkurtos
Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų mandagiai išvengė politikų siūlomo
apynasrio. Nusprendė laukti bent iš dalies nepriklausomo Konstitucinio Teismo
teisėjo kadencijos pabaigos su bent iš dalies nepriklausoma besišviečiančia
Aukščiausiojo Teismo teisėjo vieta. Prezidentui teko teisininko paieškas
perkvalifikuoti į “gabaus vadybininko”.

Lyg tyčia STT vadovo kaita paskui save tempia dar vienos visus kontroliuoti
galinčios institucijos Valstybės kontrolės vadovo pasikeitimą. Po to, kai net
aukščiausius pareigūnus sėkmingai kritikavęs valstybės tarnautojų etikos
ekspertas Algirdas Meškauskas nebedrįsta aiškiai įvardyti, kokiuose siūluose
susipainiojęs dabartinis valstybės kontrolierius, tampa akivaizdu, kad antrosios
kadencijos dabartinis nevertas. Matyt, unikalus Seimo pirmininko įvardytas
“protingumo” kriterijus taps esminiu renkant ir naująjį valstybės
kontrolierių.

Keista, Vilnius kalba, kad valstybės kontrolieriui nieko daugiau ir nereikia.
Daugelį faktų jis gali rasti rytiniuose laikraščiuose. Bent esminę – t.y.
valstybės lėšų eikvojimo atvejų paieškos – dalį už jį atlieka iš dalies
nepriklausoma žiniasklaida.

Tie patys vilniečiai iš lūpų į lūpas perduoda gyvus anekdotus iš vienos
didelės ką tik privatizuotos valstybinės įmonės gyvenimo. Pavyzdžiui, pasakoja,
kad tos didelės valstybinės įmonės regiono vadovas nežinojo, kokį atlyginimą
gaunąs. Matyt, nežinojo ne dėl to, kad tas būtų sudaręs pernelyg didelę
asmeninių pajamų dalį… Anekdotais virsta ir kai kurių buvusių valstybinių
įmonių darbuotojų, turinčių šiek tiek inspekcinių funkcijų, galimybės už
tūkstančio litų nesiekiantį atlyginimą įsigyti butus didžiausiuose Lietuvos
miestuose, naujausius automobilius ir vienam išlaikyti visą šeimą. Dar
tragikomiškiau skamba istorijos, nutikusios naujiesiems savininkams pradėjus
derybas dėl jau pasirašytų ir vykdomų (!) rangovų projektų. Naujoji verslininkų
karta yra apžavėta derybinių pozicijų – kainos po kelias dešimtis procentų gali
kristi vos paskambinus telefonu, o atsisėdus prie priešingų stalo pusių kartais
sumažėja net daugiau nei 50 procentų. Belieka tik priminti, kad iki
privatizavimo šios buvusios valstybinės įmonės metinės investicijos siekė
pusantro šimto milijonų litų.

Todėl naujajam valstybės kontrolieriui “protingumo” kartelę galima net
nuleisti – reikėtų tik sugebėti skaityti laikraščius.