Pakartotiniai rinkimai tikrino kairiosios politikos dugną ir stumia į radikalų nišą

Liepą prognozavau, kad LVŽS viduje vykstantis pilietinis karas sunaikins šios kairiosios jėgos perspektyvas Lietuvos politikoje. Naujausi visuomenės nuomonių tyrimų duomenys tarsi rodytų, kad klydau: po liepos mėnesį fiksuoto dugno rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje darytos apklausos rodo palaikymo „atšokimą“ į 14,5 proc. zoną.

Tačiau rugsėjo 8 ir 22 dienomis vykę pakartotiniai balsavimai Vilniuje, Klaipėdos ir Joniškio rajonuose suteikia daugiau tikslesnių duomenų apie realią padėtį.

Pirmas pjūvis – trijų apygardų rezultatų pirmajame rinkimų ture palyginimas rodo, kad eiliniai LVŽS nariai „atsiima“ grąžą už nacionalines klaidas. Tai tik bus papildomu argumentu, kad sąjungai reikės vis daugiau skolintų „žvaigždžių“, o partijos nariams liks vis mažiau realių galimybių dalyvauti rinkimuose.

Antras pjūvis – įvertinus mažesnį rinkėjų aktyvumą ir ekstrapoliavus dabartinį palaikymo lygį (t.y. galvojant, kad palaikymo dalis tokia pati ir tarp neatėjusių rinkėjų grupėje) į 2016 metų rinkėjų skaičių, matome, kad LVŽS kandidatų palaikymas sumažėjęs 50-60 proc.

Tokia tendencija reiškia, jog LVŽS kandidatams iš esmės nėra kelio ir realių galimybių patekti į II turus. Tokia situacija vers rimtai abejoti net ir rimtesnius kandidatus – LVŽS ženklas jiems gali tapti akmeniu po kaklu ir todėl jie jau geriau dalyvaus kaip nepriklausomi kandidatai (su visomis to pasekmėmis).

Trečias pjūvis – gerokai liūdnesnį vaizdą gauname, kai lyginame absoliutų LVŽS rėmėjų skaičių. LVŽS palaikymas iš esmės dingęs. Tai aliarmo signalas ne tik vietose vidutiniokais laikytiniems kandidatams. Tai ir ženklas, kad daugiamandatėje apygardoje LVŽS sąrašas minimalų barjerą „perliptų“ tik optimistiniu atveju (t.y. minus 50-60 proc. ankstesnių rinkėjų). O visai realu (jau nekalbant apie pesimistinį scenarijų), kad su tokiu palaikymo lygiu sąrašo galimybės patekti į mandatų dalybas – panašios į tradicinių „ribinių“ partijų kaip darbiečiai, tvarkiečiai ir pan.

Atskirai pažymėtina, kad Rūtos Janutienės atvejis tik paryškina ankstesnius duomenis – net skaitlingų kitų rinkėjų grupių parama LVŽS remtai kandidatei nepadėjo surinkti pakankamos paramos prieš opozicijoje dirbančios politinės jėgos atstovą.

Tai kaip paaiškinti visuomenės nuomonių apklausų skaičius?

Vien pastaraisiais vasaros mėnesiais LVŽS kelias atsiskyrė nuo skaitlingų šakinių visuomenės grupių, kai buvo nesuvaldyti konfliktai:

• sveikuoliai – didelį palaikymą garantavusi visuomenės grupė iš esmės tapo aršiais oponentais;
• tautininkai – konservatorių skaldymas buvo pernelyg sėkmingas, nes besikurianti nauja politinė jėga atitraukė ir dalį ankstesnių LVŽS rėmėjų;
• Romuva ir kiti „baltai“ – simbolinis sprendimas nesuteikti Romuvos bendruomenei oficialaus statuso tapo nesutaikomo konflikto pagrindu;
• žalieji – programos pažadų nevykdymas ir nuoseklios Lietuvos aplinkos tausojimui priešingos iniciatyvos atgrasė net ir „nuosaikius“ žaliuosius;
• LGBTQ – viešas demaršas prieš Europos žaliųjų partijos principus atstūmė tuos, kurie pritaria seksualinių mažumų teisių užtikrinimui;
• antikorupcinė grupė – bičiuliavimasis su tvarkiečiais, darbiečiais, „bebrų“ ir koloradinių rozovų bendrystė panaikino bet kokias iliuzijas apie realias galimybes įgyvendinti kovos prieš korupciją pažadus;
• viešojo sektoriaus darbuotojai – jeigu 2018 metais daugelio reformų stabdymas buvo užglaistytas šakinio darbo užmokesčio didinimu, tai 2019-aisiais daugeliui sveikatos apsaugos, bendrojo lavinimo ir aukštųjų mokyklų darbuotojų tapo aišku, kad žadėtų reformų nebebus;
• … (ir t.t.)

Visų šių grupių parama arba išnyko, arba yra drastiškai sumažėjusi, o vietoj skubaus reagavimo LVŽS dėmesys sutelktas į valdžios išlaikymo klausimus. Šių visuomenės grupių atstovai senai pasigedo dėmesio, tačiau bendrauti su jais ir prašyti „dar truputį palaukti“ nebėra kam – 2016 metais buvę aktyvūs tarpininkai ir atstovai šiandien jau nebėra LVŽS arba neturi jokios galios priimant sprendimus.

Tad iš kur tas „reitingų atšokimas“?

Spėju (hipotezę galima būtų patikrinti turint pirminius apklausų duomenis), palaikymą generuoja ankstesni „slankūs“ darbiečių, tvarkiečių, bebrų, puteikių ir kitų radikalų bei populistų rinkėjai. Tą netiesiogiai patvirtina ir sumažėjusi parama šioms politinės grupėms. „Tvirta vado ranka“, kai „nepaklusnūs valstiečiai“ buvo tramdomi, šiems rinkėjams yra ramybę kurianti iliuzija ir todėl dabar LVŽS turi dideles galimybes įsitvirtinti šioje politinio spektro nišoje.

Tiesa, tuo kalba apie kairiosios krypties politinę jėgą ir baigtųsi.