Jau po kelių dienų vyks kelių LVŽS lyderių organizuojamas „LVŽS demokratijos forumas“, kuriame esu pakviestas dalyvauti kaip svečias ir moderuosiu vieną iš diskusijų. Ją pradėsiu keliomis įžvalgomis, susikaupusiomis per pustrečių metų darbo su politine partija ir dabar jau stebint vidinius procesus iš šono.

#1 2020 metų Seimo rinkimuose LVŽS sulauks tik 5-10% balsų

Vakar „Laisvės TV“ laidos „Karštos kėdės“ vedėjo Rido Jasiulionio kvietimu kartu su Skirmantu Malinausku diskutavome, ką reiškia ir kokią įtaką darys LVŽS Tarybos sprendimai, patvirtinę pastarojo laikotarpio partijos lyderių sprendimus. Pagrindinis mano spėjimas:

#2 LVŽS virsta uždara politine organizacija

Analizuojant 2016 metų Seimo daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatus tampa akivaizdu, kad beveik pusė TOP-25 narių yra arba dėl konfliktų, arba dėl kitų priežasčių palikę LVŽS Seimo frakciją:

Nors kol kas sąrašo lyderis dar frakcijos narys, tačiau jo pastarųjų savaičių retorika neleidžia abejoti, jog tai tik laiko klausimas ir 2020-aisiais jis tikrai nebebus šiame sąraše.

#3 Seimas netapo valstybės valdymo centru, o Vyriausybėje – tik 4 LVŽS atstovai iš 14 ministrų

Nors 2016 metais buvo tikimasi, kad valstybės valdymas bus koncentruojamas Seime, tačiau tas neįvyko, o ministerijose sutelkus technokratinius ministrus Vyriausybė de facto tapo atsieta nuo LVŽS rinkimų programos ir vertybinių gairių.

Vyriausybėje nesant tiesioginės LVŽS vertybių „kontrolės“ visos pagrindinės iniciatyvos – įskaitant biudžetą – tampa atsietos nuo rinkimų programos vykdymo.

Net ir tose ministerijose, kurios tarsi turėtų vykdyti LVŽS politiką, kyla esminių ginčų ir iš esmės abejojama pagrindiniais LVŽS programos teiginiais. Tą puikiai iliustruoja pastarųjų metų Aplinkos ministerijos teikiami ir tvirtinami teisės aktai, niekaip nederantys su žaliosios politikos principais.

#4 Bendradarbiavimas su neskaidriais politikais, partijomis ir parama jiems naikina senųjų LVŽS rinkėjų pasitikėjimą

LVŽS nuosekliai atsisako ir atmeta vieną pagrindinių savo konkurencinių pranašumų 2016 metų rinkimų kampanijoje – tai kovą prieš korupciją ir pažadą atsiriboti nuo neskaidrių politikų ir partijų.

Deja, faktiniai sprendimai tą patvirtina:

  • 2018-03-13 balsavimas dėl Mindaugo Basčio apkaltos:
    • ir tą užprogramavęs 2017-09-26 sudarytas frakcijų koalicijos susitarimas;
  • 2018-06-30 balsavimas dėl Artūro Skardžiaus apkaltos;
  • 2019-06-25 balsavimas dėl Petro Gražulio neliečiamybės;
  • 2019-07-05 koalicijos sutartis:
    • bendradarbiaujama su teisiama partija „Tvarka ir teisingumas“;
    • bendradarbiaujama su Rusijos okupaciją Ukrainoje remiančiais, baudžiamaisiais nusikaltimais įtariamais politikais;
    • į susitarimą korumpuotų politikų prašymu neįtraukti punktai dėl anti-korupcinių priemonių, įgyvendinančių NSGK tyrimo rekomendacijas.

#5 Partijos uždarumas, partijos lyderių ir regioninių skyrių nedalyvavimas sprendimų priėmime lemia rinkimų rezultatus

LVŽS sėkmę 2016 metų Seimo rinkimuose lėmė dvi esminės priežastys:

  • Nusibodusios TS-LKD ir LSDP peštynės, dėl ko LVŽS tapo patrauklia „trečia alternatyva“:
    • tą ypač sustiprino Eligijaus Masiulio ir LRLS korupcijos byla;
  • Patrauklus nepriklausomų savo sričių lyderių sąrašas.

Paradoksalu, tačiau šiandien LVŽS galima apibūdinti būtent šiomis dvejomis savybėmis, tačiau jau iš neigiamos pusės:

  • Pagrindinis LVŽS naujienų leitmotyvas – ginčai ir konfliktai, o ne mokėjimas susitarti ir bendradarbiauti (teisiamos partijos ar korumpuoti politikai į tai nepatenka);
  • LVŽS Tarybos sprendimas iš esmės atmeta atviros LVŽS idėją ir bando partiją grąžinti į iki-2016 metų situaciją.

Kaip parodė 2019 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimai – be aktyvaus nepriklausomų lyderių sąrašo LVŽS sąrašas sulaukia vos kiek didesnio nei iki-2016 rinkėjų palaikymo. Jeigu anksčiau LVŽS remdavo iki 100 tūkst. rinkėjų, tai savivaldybių rinkimuose ta parama siekė 135 tūkst.

Tuo tarpu Prezidento rinkimų I ture rekordinio palaikymo (279 tūkst.) susilaukęs LVŽS kandidatas tik rodo, kad jau po dviejų savaičių – Europos Parlamento rinkimuose – palaikymas LVŽS krito iki 158 tūkst. balsų.

Iliustracija iš 2019-06-28 Vytauto Bako „Facebook“ įrašo

Gresiantis išsiskyrimas su 2016 metų sąrašo lyderiu ir jo komanda reikš, jog uždara ir be nepriklausomų lyderių LVŽS 2020-ųjų rudenį surinks apie 90-110 tūkst. rinkėjų. Ir tai su sąlyga, jog skyrybos bus konstruktyvios ir taikios.

Kuo tai baigsis?

6-8 mandatais iš Seimo daugiamandatės rinkimų apygardos plius 3-5 vienmandatininkais. Ir tai – tik optimistinio scenarijaus atveju laikant, kad dabartinis destruktyvus šaršalas kažkokiu būdu bus suvaldytas.