Ką ir reikėjo įrodyti. Elektroninėje erdvėje neteisėtai siunčiantis ir platinant turinį nėra jokio skirtumo tarp savų ir svetimų, turtingų ir vargšų, galinčių susimokėti ar ne. Kol kas tik vienos mokyklos darbuotoju vadinamas Mantas N. į „Linkomaniją“ įkėlė dar tik kino teatruose rodomą naująjį lietuvišką filmą „Zero II“, kai filmo DVD versiją platintojai prekybai planuoja pateikti tik balandžio 13 dieną.
Šį kartą atvejis įdomus ne tiek dėl techninių ir teisinių aplinkybių, kiek dėl moralinės pažeidėjų elgsenos ypatumų.
Pirma, vienas iš Džiugo oponentų mėgstamų argumentų – esą autoriai nesudaro galimybių lengvai įsigyti elektroninę kūrinių versiją Lietuvoje, todėl elektroniniu būdu vykdoma vagystė nėra tokia „vagystiška“. Šiuo atveju tikrai bus įdomu sulaukti Džiugo oponentų nuomonės, kaip vertinti tokį veiksmą prieš savo bendrapiliečius?
Verta pacituoti platintojų faktus – kino teatruose filmą matė daugiau nei 70 tūkst. žmonių, t.y. pajamos iš bilietų sudaro ~700 tūkst. litų, kas beveik atpirko filmo gamybos kaštus.
Tuo tarpu internete įkeltą filmo kopiją atsisiuntė jau 43 tūkst. vartotojų. Reikia įvertinti, jog kiekvienu atsisiųstu atveju filmą vidutiniškai matė tikrai daugiau nei 1 žmogus. Rezervuotai tarus, jog šis rodiklis siekia 1,5, gauname, jog internete patalpintą kopiją matė apie 65 tūkst. žmonių – t.y. beveik tiek pat, kiek kino teatruose!
Antra, dažnas laisvo kūrinių platinimo internete propaguotojų argumentas – esą elektroninių kūrinių kaina Lietuvoje pernelyg didelė. Man tikrai būtų pamatyti žmogų, kuriam 17 litų lietuviškame kino teatre yra neįkandama suma naujam lietuviškam (!) kūriniui.
Būtų įdomus eksperimentas, jeigu „Zero II“ autoriai viešai paskelbtų savo sąskaitą, į kurią virtualūs piratai galėtų susimokėti už savo padarytą teisės pažeidimą. Kaip galvojat, kiek iš tų 65 tūkstančių susimokėtų bent po simbolinį 1 litą?
Trečia, skaitant interneto naujienų komentarus kartojasi viena mintis – filmas yra šlamštas, todėl jo autoriai nieko neverti. Galima būtų smagiai pasijuokti iš tokių žmonių, kurie savo realybėje kasdieną daro įvairaus broko pavyzdžių. Ar jie sutiktų už tas klaidas negauti jokio atlyginimo?
Būtų juokinga, tačiau yra tik graudoka. Aš suprantu Džiugo oponentų pastangas, tačiau realybė jas sukarikatūrina ir iš rimtos diskusijos apie būtinybę transformuoti teisės principus lieka tik bandymai teisinti paprastus lietuviškus vagius..
P.S. jeigu kam kiltų klausimas – panaudota „Zero II“ nuotrauka yra viešai skelbiama filmo interneto svetainėje, todėl pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo numatytas išimtis (21 str.) ji gali būti naudojama citavimo tikslais.
pala pala.
tai jei internete randu viešai platinamą nuotrauką, ir rašau ta pačia tema, tai galiu imti nuotrauką ir ją naudoti kaip iliustraciją (originale ji taip pat buvo iliustracija) teigdamas, kad ją naudoju „citavimo tikslais“, nes cituoju originalia medžiagą?
Viskas teisinga, bet mane juokina kai “jie” skaiciuoja – parsisiunte 43tuks tai ir pirktu 43tuks, juk dabar visi turi po kelis pc, tai kartais net ta pati filma parsisiuncia keleta kartu. Juk jeigu reiktu pirkti, nusipirkciau ta dvd, ir poto duociau visiems draugams ziureti, bet jau taip kaip suprantu autoriu teisiu pazeidimas, nes tik as vienas mokejau o jie ne.. 🙂 O kiek visokio slamsto siuntiesi aplamai, kur jeigu reiktu pirkti net negalvotum, nes butu gaila 1lt uz pavedima. Kaip Dziugas rase tie skaiciai sumazetu keliolika kartu kaip min.
Liutaurai, užsiimi lobizmu? 🙂 Džiugas, kaip suprantu, iš principo diskutuoja apie keistinus įstatymus. O tu (tikiuosi neįsižeisi, jei taip kreipiuosi?) tiesiog cituoji įstatymą. Taip, teisiškai esi teisus. Tačiau nejaugi nuoširdžiai manai, kad reikia aklai persekioti VISUS tuos piratus? Kodėl suinteresuotos grupės nediskutuoja apie tai ką reiktų keisti, kad visoms pusėms būtu gerai? Beje, esu vienas iš tų, kuris šiuo metu tikrai negali sau leisti tų 17 lt….
O mano vienas pažįstamas lyg ir minėjo, jog parsisiuntė filmą, jog turėtų. Prieš tai, tiesa, 2 kartus žiūrėjo kino teatre. Ar nebus taip, jog pusė atsisiuntusiųjų jau matė kino teatre filmą? Tad apie kokią žalą galime kalbėti?
O šiaip Liutaurai, gėda ir sarmata lobistui kalbėti apie moralę. Juk kalbi apie piratavimo žalą tik todėl, kad darbiniai interesai sieja su tais verslininkais, kurie iš autorinių kūrinių gyvena. O ar pats nesi pažeidęs niekada teisių? Niekada neatsisiuntęs melodijos, MP3 iš interneto, niekada nenaudojęs Word ar Excel be licencijos, niekada nenaudojęs nelegalių Windows, net pačių pirmųjų, kuomet pati kompiuterio geležis vos buvo įperkama?
Galų gale, o 1989 ir anksčiau, nesiklausei nelegaliai transliuojamo Amerikos balso ar MTV nuo Seimo? Jie juk irgi buvo nelegalūs. Tad ar nebus taip, kad kaip lietuvių tautosakoje sakoma, pats muša pats šaukia?
Piratavimas yra negražu, taip. Kai piratinė kopija pasirodo internete anksčiau, negu filmas ekranuose- labai blogai. Ypač blogai, jeigu ai būna bloga “camrip” kopija, kurią pažiūrėję žmonės įsivaizduoja, kad filmas nieko vertas.
Bet juokingi yra ir žmonės, kurie įsivaizduoja, kad kiekvienas piratinis parsisiuntimas yra jų prarasti įsivaizduojami pinigai.
Nes:
Aš, pvz., žinau, kad “ZERO II” TIKRAI nepirkčiau, o į kinoteatrą jo neičiau žiūrėti, netgi jei jeigu man už tai sumokėtų. O piratinę kopiją iš interneto gal ir teikčiausi pažiūrėt, iš smalsumo.
Žodžiu, kūrėjui dar reikia pagalvoti apie vieną dalyką: ar jam labiau norisi, kad jo kūrinys plačiau būtų žinomas (populiarumas vėliau atsiperka, jeigu kūrėjas to vertas), ar jam rūpi tik šios dienos pinigėliai, daugiau niekas.
Įdomu, kiek iš tų 43 000 piratų būtų legaliai atsisiuntę filmą, jei legalaus siuntimo kaina būtų simbolinė, tarkime 1 litas? Aš per savo gyvenimą esu atsisiuntęs nemažai šlamšto, kurį siunčiausi urmu vien todėl, kad turėjau tokią galimybę. Vėliau nemažą dalį ištryniau taip ir neperžiūrėjęs, nes šlamštas užėmė naudingą vietą.
Filmą Zero II pažiūrėčiau nebent visiškai nemokamai. Jei kainuotų bent 1 litą, apsieičiau be jo. Todėl tikėtina, kad ateityje būsiu įskaičiuotas į augantį 43 000 piratų skaičių. Bet netgi jei ir nebūsiu, tuomet iš manęs kino verslininkai vis tiek uždirbs 0 litų (nieko).
Beje, prieš valandą iš rapidshare nemokamai atsisiunčiau vieną psichologijos knygą. Jei nemokamai nebūčiau radęs, vis tiek nebūčiau pirkęs, nors ji kainuoja tik 15 litų (be atsiuntimo). Jei nėra nemokamai, tuomet nereikia iš viso.
Rokai, citavimas teisėtas, kol išlaikomos 21 straipsnyje nurodytos sąlygos:
a) nedidelė kūrinio dalis; (nuotrauka << filmas) b) sąžiningas atgaminimas; (nesiekiu pasipelnyti) c) mastas tinkamas citavimui; (nuotrauka << filmas) d) nurodomas citatos šaltinis; (www nuorodos) e) nurodomas autoriaus vardas. (www nuorodos) sh, a) dėl žalos dydžio - man svarbu paplitimo mastas, o ne tiksli išraiška litais b) jeigu nusiperki laikmeną, naudok ją kaip tinkamas - autoriaus teisės į ją išnyksta, tik negali jos naudoti komerciniais tikslais, jeigu laikmena tam nenumatyta Simai, a) jeigu užsiimčiau lobizmu - tik išimtinais atvejais savo vardu reikščiau nuomonę b) Džiugo idėjos man suprantamos ir kai kurioms pritariu, tačiau lietuviška realybė jas padaro graudžiai juokingas, nes vietoj rimtos diskusijos lieka tik bandymas ginti kiaulės akis įsistačiusiuosius piratus. dura lex, sed lex. c) galiu tik perklausti paties teiginiu - kodėl piratai nesiūlo sprendimų, kurie būtų ir jiems, ir intelektinės nuosavybės savininkams priimtini? kodėl investuoti lėšas turi antrieji, o pirmiesiems lieka laiminčių tinginių rolė? Justinai M. a) dėl mačiųsių/parsisiuntusių - dėl to ir sakau, jog būtų įdomus eksperimentas. dabar tu žinai vienokį atvejį, aš surasiu kitokį, trečias pasiūlys trečią. per daug subjektyvu, kol kas yra tik objektyvus parsisiuntimų skaičius.. b) dėl lobizmo - kaip jau ne kartą esu rašęs, paskutinį kartą netiesioginių pajamų iš paslaugų, susijusių su autorių teisių gynimu, esu gavęs 2004 metų sausį. keistoka kaltinti lobizmu visus kitaip mąstančius. tiesiog kitaip mąstantys turi lygiai tokią pačią teisę ginti savo nuomonę, ar ne? c) dėl asmeniškai daryti teisės pažeidimų - taip, niekada to neneigiau, tačiau tai nereiškia, jog dabar tą vertinu teigiamai. suprantu, jog dariau klaidingai ir bandau keistis. urvini, visiškai sutinku, tačiau sprendimo teisė priklauso autoriui, o ne Mantui N. 🙂 Dovydai, "jei nėra nemokamai - tuomet nereikia iš viso". auksiniai žodžiai. tačiau tie 43 tūkstančiai mąsto kitaip, ar ne?
> Dovydai, “jei nėra nemokamai – tuomet nereikia iš viso”.
> auksiniai žodžiai. tačiau tie 43 tūkstančiai mąsto kitaip,
> ar ne?
Tie 43 000 mąsto, kad nemokamai YRA. Yra nelegaliai, bet faktiškai yra. Jei kažkokiu būdu kiekvienas filmo siuntimas būtų privalomai apmokestintas, tarkime, 1 litu, tuomet siuntimo mastai neįtikėtinai sumažėtų. Aš noriu pasakyti, kad siunčiamasi vien todėl, kad tai nemokama, o ne todėl, kad tai geras filmas. Jei linkomanija kažkada bus uždaryta, o torentai kažkokiu būdu uždrausti (pasvajokime), tuomet Zero II pardavimai vis tiek nepadidės 43 000 parduotų kopijų.
Imu save kaip pavyzdį: nemokamai GALBŪT ir pažiūrėsiu šį filmą, bet už pinigus – NIEKUOMET.
As parsisiunciau ir paziurejau zero II. Filmas patiko, siaip planavau nueiti i kino teatra, bet patingejau. Pinigu man negaila filmui, tiesiog atsisiusti ir namie paziuret buvo patogiau. Platintojas tokios paslaugos nepasiule, manau tai jo problema.
Ar grauzia mane sazine, kad taip padariau? Nei kiek.
Liutaurai, tavo ir Dziugo diskusija bevaise todel, kad jus diskutuojate skirtingais lygiais. Dziugas svarsto, ka reiketu daryti kitaip, kad visiems butu geriau, ka tobulinti, kokie variantai butu priimtiniausi. O tu, tuo tarpu, isikandes savo dura lex, sed lex ir viskas. Cituoji istatymus ir vertini viska tik per status quo prizme. Na taip, dabar yra taip, bet ka daryti, kad butu geriau? Beje, pastebejau, kad daugeliui teises pagadintu zmoniu taip yra (beje, as pats teisininkas).
O del “kodėl piratai nesiūlo sprendimų, kurie būtų ir jiems, ir intelektinės nuosavybės savininkams priimtini?”. Atsakymas paprastas, piratams ir taip gerai, ir dar simta metu bus gerai. Siulo variantus tas, kam esama padetis nenaudinga.
c) galiu tik perklausti paties teiginiu – kodėl piratai nesiūlo sprendimų, kurie būtų ir jiems, ir intelektinės nuosavybės savininkams priimtini? kodėl investuoti lėšas turi antrieji, o pirmiesiems lieka laiminčių tinginių rolė?
Toje pačioje linkomanijoje yra vaizdo įrašas su “diskusija” kuri vyko tarp piratų ir lobistų (manau tai labiau tinkamas pavadinimas tų, kurie buvo diskusijoje). Tikros diskusijos nebuvo… Piratai siūlė ne vieną būda, o atsakymai buvo lobistiniai: mums neįdomu ką siūlot, pagal įstatymus mes jus visus “padarysim”… Beje, LANVA yra lobistinė organizacija ir galima būtų apie tai padiskutuoti plačiau. O štai LATGA-A tylėjo, nors būtent jie ir yra arčiau autorių…
Ir pabaigai noriu pridurti, kad jei jau prieiname prie dura lex, sed lex, tai, nepyk už tiesumą, tai geriau nieko ir nerašyk… Kam provokuoti diskusiją, jei ir taip viskas aišku? A? 🙂
Šiuo klausimu yra dvi kraštutinės pozicijos – 1) siunčiau, siųsiu ir niekam nemokėsiu; 2) viską apibrėžia įstatymai, visus pažeidžiančius bausti ir sodinti į kalėjimą.
Gyvenimas rodo, kad teisybė visada kažkur per vidurį. Kraštutinumai niekad nepadeda išspręsti problemos, o tik supriešina pozicijas. Liutauro ir Džiugo diskusijoje pirmasis gina vieną iš kraštutinių pozicijų, antrasis – bando ieškoti tos teisybės “per vidurį”. Jau vien dėl to, pilnai palaikau Džiugą.
Liutaurui pirmiausiai siūlyčiau pagalvoti apie tai, kad toli gražu ne visi nepalaikantys jo pozicijos ir naudojantys torrentus duomenų mainams, priklauso kitai kraštutinei pozicijai. O pats būtent tokią nuomonę pastoviai išreiški – t.y. “visi vagys!”. Pasaulis stipriai pasikeitė, o dabartiniai įstatymai (kurie akivaizdžiai stipriai remiami lobistiniais pinigais) beviltiškai bando ginti senąją tvarką. Čia šiek tiek primena luditų judėjimo problematiką XIX a, kai darbininkai kovojo su mašinomis, nes jos kėsinosi atimti darbo vietas. Taip ir šiuo atveju šou biznio rykliai kovoja su naujomis technologijomis, kurios grasinasi atimti iš jų įprastą pinigų srautą.
Panagrinėkime tą patį atvejį su lietuviško filmo (dar neišėjusio DVD formatu) patalpinimu viešojoje erdvėje. Pirmiausiai tai siečiau su tuo, kad niekas netiki tuo, jog tas pats kūrinys kada nors atsiras prieinamu formatu už prieinamą kainą, t.y. jį bus galima įsigyti. Ką turiu omenyje? Didelei daugumai šiuolaikinių vartotojų nereikia DVD dėžutės. Jie nenori mokėti už jos gamybą, logistiką, pardavimo taškų išlaikymą, nenupirktos dalies nurašymą ir visas kitas panašias išlaidas. Jeigu jie nėra to režisieriaus pvz, ar paties filmo fanatikai, jie netgi nenorės jį saugoti. Jiems reikia galimybės atsisiųsti filmą jų norimu formatu (pasirenkant kokybės ir failo dydžio santykį), peržiūrėti ir ištrinti, kad neužimtų vietos. Kokia kaina būtų maždaug tinkama? Kadangi tai nėra pirkimas, o tik peržiūra, tai reiktų orientuotis ne į DVD dėžutės, o į filmų nuomos kainas. 1 filmas – 5 Lt. Atmeskim tas pačias dėžutės gaminimo ir platinimo išlaidas. Gaunam maždaug 1 filmas – 3 Lt (grubiai 1 Euras).
Kada legaliai galima bus patenkinti šį natūralų žiūrovų poreikį? T.y. užsiregistruoti tam skirtoje svetainėje, pervesti kokį 50 Lt, atsisiųsti norimus filmus iš didelio sąrašo? Štai čia būtų normalus paklausos tenkinimas legalia pasiūla. Kol kas paklausa tenkinama nelegalia pasiūla, nes legalios niekas paprasčiausiai nesiūlo …
Pabaigai iškart pasakysiu : net ir tokios legalios pasiūlos sukūrimas automatiškai nepanaikins viso nelegalaus turinio platinimo.
Dar reikės turbūt visos kartos švietimo. Bet bent jau stipriai sumažins, sukurs įpročius mokėti už turinį, padarys turinį prieinamu bent 70-80 % potencialių vartotojų.
O 17 Lt už filmo peržiūrą kino teatre šiaip yra gana daug. Ypač jeigu eini su šeima ir dauginti reikia iš bilietų kiekio. Todėl vidutiniškai žmonės į kino teatrus vaikšto ne taip dažnai …
mūsų kultūrinis brandos lygis dar per silpnas, kad galėtume sumokėti
Liutaurai,
Dėl citavimo, mano nuomone neišlaikomas 21 straispnio reikalavimas nurodyti autoriaus vardą. Visgi mano nuomone Emilis Vėlyvis turėtų būti paminėtas prie filmo kadro arba bent jau P.S. dalyje.
Aišku galima sakyti, kad kadre cituojamas ne filmas “Zero II”, bet tinklapis http://www.zero2.lt, bet bet kuriuo atveju duotoje nuorodoje nėra nurodytas autorius nei filmo, nei tinklapio.
Vėlgi grižtant prie citavimo, jei 1000 žmonių pacituos (išlaikydami 21 straipsnio reikalavimus – nesiekdami pelno, nedidelę dalį, paminėdami autorių) autorinio kūrinio kas 1000-ąją dalį ir paskui skaitytojas tai sujungs į vientisą originalų kūrinį ir jį “suvartos”, kieno bus kaltė?
21 straipsnio nuostatos leidžia man pacituoti 1 “Zero II” kadrą, jei aš tai darau nesiekdamas pelno ir nurodau Emilį Vėlyvį. Mano kaimynas pacituos 2 kadrą. Užteks 150000 cituotojų 100 minučių filmui atskirais kadrais. Kiekvienas jų atskirai nepažeidžia įstatymo, aš irgi, matydamas citatas nieko nepažeidžiu. ar ne? ar ne taip veikia bittorentas?
Tai labai įdomi diskusija su sunkiai surandamu sprendimu. Faktas tas, kad internetas yra sunkiai suvaldomas, ir tai, kaip jame plinta kūriniai, turėtų versti ieškoti naujų kūrybingų būdų jais dalytis, o ne laikytis įsikibus “tradicinių” autorių apsaugos priemonių, grasinant ir teisiant. Žmonės filmus žiūri namie ne visada dėl to, kad “skriaginasi”. Jiems gali netikti laikas, kada jie rodomi kino teatre, kino teatro aplinka, jie gali gyventi vietovėje be kino teatro ar net emigracijoje (kalbant apie lietuviškus filmus), be to, labai dažnai pažiūrėti filmą nusprendžiama su kompanija linksminantis ar ramiai būnant namuose, neretai spontaniškai. Kūrybiška kino teatrų vadovybė ir kino kompanijos ima suprasti, kad kino teatrai ir parsisiųsti filmai nėra tarpusavyje pakeičiami, todėl stengiasi ėjimą į kino teatrą padaryti įvykiu: siūlo specialias akcijas, pasikviečia režisierius, rengia festivalius, sugalvoja papildomų “bonusų” vaikams, įmontuoja vibruojančias kėdes ar pasiūlo trimačius akinius.
Yra daugybė filmų iš ne tokių populiarių šalių, kurių apskritai niekas tiesiog neatveža. Taip formuojasi poreikis parsisiųsti ar pasiskolinti iš draugų.
Beje, aš ne vieną šviežią Holivudo filmą pažiūrėjau per ilgo nuotolio kelionę lėktuve – būtent tuos, į kuriuos neičiau už pinigus, bet laikui praleisti tokiomis aplinkybėmis puikiai tiko.
Nesakau, kad teisė turi aklai sekti socialinę realybę, bet manau, kad ji privalo reaguoti, atsiradus pernelyg dideliam atotrūkiui. Jei pagal galiojančią teisę kas antras teisės subjektas yra nusikaltėlis, kažkas negerai su teise.
ir dar,
pacituosiu:
“b) jeigu nusiperki laikmeną, naudok ją kaip tinkamas – autoriaus teisės į ją išnyksta, tik negali jos naudoti komerciniais tikslais, jeigu laikmena tam nenumatyta”
o dabar išreikšiu savo nuomonę:
Gal aš kažko nesuprantu, bet kūrinys ir laikmena neturi tarpusavio ryšio. Autoriaus teisė į kūrinį neišnyksta, perkant laikmeną su kūriniu. O į laikmeną autorius nelabai ir turi teisių. Į laikmeną teises turi tas, kieno ta laikmena ir šitas nuosavybės faktas pereina pirkėjui, jam sumokėjus pinigus už laikmeną ir licenziją naudoti autorinį kūrinį (ar asmeniniam vartojimui, ar platinimui, ar viešam atlikimui – priklauso nuo licenzijos). Visose šiose tranzakcijose autoriaus teisės į kūrinį niekur nedingsta, tiesiog pirkėjas/vartotojas įgauna teisę kūrinį vartoti pagal nurodytas licenzijos sąlygas. Laikmena tėra tik interfeisas į vartotojo turimą įrenginį. Jei ant kompaktinio disko užrašytos licenzijos sąlygos (draudžiama platinti, viešai atlikti ar pan.) tai čia taikoma kūriniui, o ne laikmenai.
Ar aš čia kažką ne taip suprantu?
Lygiai taip pat man nesuprantamas noras gauti pinigų (apmokestinant tuščias laikmenas) už tai, kad nusipirktas (legaliai įsigytas) kūrinys gali būti perrašomas į kitą laikmeną. Už originalią laikmeną aš sumokėjau, už licenziją sumokėjau, tai kodėl netiesiogiai turiu mokėti už tai, kad į kūrinį perkeliu į kitą laikmeną?
Noriu pastebėti, kad filmas dabar rodomas tik Vilniuje, Kaune ir Panevėžį.
Mano mieste rodė, tik vieną savaitę, kituose spėju ir ne ką ilgiau. Žinau tikrai daug žmonių, kurie būtų nuėję į kino teatrą ir nespėjo.
Aš tikrai mokėčiau už Zero II, nes tai lietuviškas filmas ir stengiamasi daryti kažką kitaip, o ne pasiverkimus kažkokius.
O kovoti su piratais, tai nemanau, kad gera idėja. Geriau išsiaiškinti, kodėl jie tai daro. Nemanau, kad daro specialiai ar norėdami pakenkti, nors žinau ne viena atveji, kad filmui pasirodžius ankščiau torrentuose negu kine. Į kiną atėjo labai mažai žmonių.
Pritariu OSAM, reik ieskoti priezasciu kodel siunciasi o ne bausti… juk negaliu nueiti i visus filmus ar nusipirkti visu zurnalu, pora prenumeruoju, nueinu i kina, spektakli, koncerta. Ir i ta pati zero buvau nuejas, ir i anksciau axx keleta kartu, tai dabar parsisiunciau tai jau labai kaltas… Cia man primena Viasat sport politika, na ir dauguma zmoniu is principo nebesisako viasat paketo as tarp ju. Ir kaip rodo paskutiniu dienu ivykiai nei kiek neapsirinku…
Dabar antipiratines organizacijos.. Jau pradejau vengti acme produkcijos, nors esu isleides keleta tukstanciu ju produkcijai, kad atseit is dalies lietuviu imone…
Gal ir reikia kovoti pries piratus, bet tai reik daryt kitomis priemonemis, gi dauguma siunteju vaikai, paaugliai, ir tikrai negali sau leisti nusipirkti 30-50lt kainuojancius filmus, bent jau dauguma..
Liutaurai, jau išsigalvoji ir diskusijas su manimi? Kalbėjome apie savus ir svetimus? Dėl tų poros mano vardo paminėjimų:
1. Kuo dėti „savi“ ir „svetimi“? Pamenu, buvo tokia „Lietuviško gaublio“ akcija, kuri ragino pirkti tik lietuviškus automobilius ir DVD leistuvus. Jei skaitmeninio turinio nėra legaliai internete, jis ten atsiras nelegaliai. Nori to kas nors, ar ne. Savi tai, ar svetimi.
2. Na, jei prie tokios retorikos perėjome, tai man gerb. Liutauro tupinėjimas aplink BSA ir bandymas ignoruoti realybę atrodo kur kas labiau apgailėtinas.
Šiaip šaunu, kad filmas, nepaisant keisto pasirinkimo jį rodyti uždarose tamsiose patalpose, surenkant ten žmones, apsimokėjo. Tiesiog gaila, kad jo patys kūrėjai neplatino internete.
Dovydai, man svarbiausias klausimas yra labai paprastas – jeigu galėčiau nemokamai paimti kažkieno daiktą, bet jo savininkas tam nebūtų davęs leidimo – ar žiūrėčiau?
mast, jeigu Zero II kūrėjai viešai paskelbtų savo sąskaitos numerį – kiek litų pervestum?
Gman, bet juk piratams vienintelis tinkamas sprendimas būtų tada, kai kaina = 0 litų. nemanai?
Simai, diskusijoj nebuvau, iš kur galima atsisiųsti (kaip užvadintas) vaizdo įrašą? dėl dura lex, sed lex – diskusija būtina, kad išsiaiškintume, kaip tą netinkamą įstatymą reikia keisti
DJ,
1) visiškai pritariu, egzistuoja didžiulė “pilko” piratavimo zona, kurią, tinkamai sutvarkius, galima būtų visiškai išbalinti
2) ar “Zero II” kūrėjai yra šou biznio rykliai? geriausiu atveju – lietuviško prūdo varlytės
3) “niekas netiki tuo, jog tas pats kūrinys kada nors atsiras prieinamu formatu už prieinamą kainą” – ar balandžio 13 diena yra taip toli?
4) dėl 5 arba 3 litų už filmo peržiūrą – visiškai sutinku, būtų reali kaina. kodėl to kol kas nėra – teisingas akmuo į lietuviškų kūrėjų daržą
5) dėl 17 litų už bilietą – juk laisva rinka, galima steigti naują kino teatrą ir rodyti už 5 litus, tačiau kažkodėl niekaip taip nepavyksta, ar ne?
mda, taip
vaitke,
1) dėl Emilio Vėlyvio citavimo – ne kartą jau esu susidūręs su šiuo klausimu, vienareikšmiško atsakymo nėra, aš laikausi pozicijos, jog kūrinio įvardinimas ir www nuoroda – pakankama įstatymo reikalavimo tenkinimui. Bylų mūsuose apie tai neteko matyti
2) dėl tūkstančių cituojančiųjų – taip, viskas būtų ok, jeigu jie cituotų po 1/100.000 dalį filmo 🙂
3) dėl laikmenos – ATGTĮ 16 str.
4) dėl tuščių laikmenų apmokestinimo – sutinku, kad tai nesąmoninga sistema
Daiva, Jei pagal galiojančią teisę kas antras teisės subjektas yra nusikaltėlis, kažkas negerai su teise. – visiškai sutinku, bet sprendimo lygiai taip pat neturiu. Nes jeigu leisim iš dalies, tai piratavimas paplis absoliučiai..
osam, iš tiesų, geografija kino teatrų ribota, tačiau vėlgi – tam jau minėta balandžio 13-osios DVD išleidimo data
sh, “reik daryt kitomis priemonėmis” – kaip ir kokiomis?
vienastoks,
1) nuosekliai peržiūrėjau paties tekstus šia tema ir pripažįstu, jog klydau – niekur pats nedarai skirtumo tarp Lietuvos ir užsienio kūrėjų. per klaidą patį palaikančiųjų dėstytą argumentą priskyriau pačiam. taisausi. mea maxima culpa.
2) dėl tupinėjimo aplink BSA – gyniau, ginu ir ginsiu autorius ir kuriančius, o ne lengva ranka kopijuojančius ir net nesusimąstančius.
3) visiškai pritariu – gaila, kad “Zero II” kūrėjai pavėlavo su internetu. tiesa, dar turi galimybių bandyti vytis nuvažiuojantį traukinį.
Nepatingėsiu replikuoti :
“ar “Zero II” kūrėjai yra šou biznio rykliai? geriausiu atveju – lietuviško prūdo varlytės”
“Šiuo atveju” turėta omenyje ne konkretaus filmo platinimo atvejį, o bendrą platintojų kovą su interneto technologijomis.
““niekas netiki tuo, jog tas pats kūrinys kada nors atsiras prieinamu formatu už prieinamą kainą” – ar balandžio 13 diena yra taip toli?”
Atkreipsiu dėmesį į “niekas netiki”. Šneka eina apie netikėjimą. Balandžio 13 d. anonsuojamas DVD pasirodymas. Jau rašiau, kad šiandienei paklausai tai pasenusi, nelabai reikalinga, per brangi pasiūla. Ar buvo anonsuotas platinimas elektroninėje erdvėje ?
“dėl 17 litų už bilietą – juk laisva rinka, galima steigti naują kino teatrą ir rodyti už 5 litus, tačiau kažkodėl niekaip taip nepavyksta, ar ne?”
Šis teiginys yra tiesioginė replika į “Man tikrai būtų pamatyti žmogų, kuriam 17 litų lietuviškame kino teatre yra neįkandama suma naujam lietuviškam (!) kūriniui”.
Tokių, kuriems 17 Lt ar 51 Lt (trijų žmonių šeimai) už filmo peržiūrą yra per brangu, Lietuvoje pakankamai daug. Geriausiai tai suprantama, kai palyginam su 3 ar 5 Lt už peržiūrą tai pačiai šeimai namie atsisiuntus.
Iš tiesų, autorius teisus – internete nėra jokio skirtumo tarp savų ir svetimų. Bent jau kalbant apie filmų kūrėjus. Nes tiek savi, tiek svetimi pasižymi absoliučiu nesugebėjimu platinti savo sukurtą produktą. Sutinku, filmų kūrimas reikalauja didesnių investicijų, nei fonogramų ar knygų rašymas. Jų negalima tiesiog “dėti” į interneto svetaines, kaip vaizdo klipų į YouTube. Bet tai teisių turėtojo kaip verslo subjekto neatleidžia nuo pareigos nuolat ieškoti būdų, kaip savo “produktą” vartotojui pateikti kuo patrauklesne forma. Jei jis to nedaro, tai nei įstatymai, nei vidaus kariuomenė jo neapsaugos nuo Mantų N. Nuo to gali apsaugoti tik du veiksniai – legali pasiūla ir proporcingas kainų nustatymas.
Paprasčiausi pavyzdžiai:
1. http://www.lithuania.onlinefilm.org – galima rasti didelį lietuviškų filmų pasirinkimą ir parsisiųsti filmus padedant Torrent programoms. Tiesa, kainos kol kas yra sveiku protu nepaaiškinamos – Diringo (90 min) torrentas, gal ir vertas 5 eurų, bet už 20 min. EASILY AND SWEETLY 4 eur yra tikrai per daug. Tuo labiau, kad abu jau seniai plinta nelegaliai.
2. Gala „Mėnesio videonuoma“ 7 Lt/mėn. beveik visų videonuomos filmų neribota peržiūra.
Abu šie pavyzdžiai turi trūkumų, bet jais vadovautis yra geriau, nei mojuoti įstatymais ir šaukti, kad automobilis iš vadeliotojo atėmė pragyvenimo šaltinį.
Mokejimas uz kurinius turi ateiti, bet reikia uztikrinti tam tikras salygas, kurios yra labai svarbios:
1. Kurinys cia ir dabar(patogiausiu budu).
2. Alternatyviu pasirinkimu sudarymas
3. Alternatyvu neslepimas.
4. Alternatyvu nekriminalizavimas(bent jau ignoravimas).
5. Mokejimo anonimiskumas.
Tie patys torrentu puslapiai is to galetu LEGALIAI uzdirbti, jei tik sugebetu pasiulyti alternatyvas(salia nemokamos). Tie patys kurejai galetu uzdirbti, jei prisitaikytu prie 1 salygos. Tie patys LANVA ir LATGA-A galetu gauti pajamu, jei sugebetu bendrauti.
43 tukst. parsisiuntusiuju? 70 tukst. paziurejo kino teatre?
Ir dar drista kazkas sakyti, kad Lietuvoje nera rinkos? Jei sugebi sukurti tokia auditorija, bet nesugebi LAIKU ir TINKAMAI paimti pinigu – …(be zodziu).
Liutaurai,
manau, kad kas nors tau gali atsiusti diskusijos įrašą iš linkomanijos… Failo pavadinimas yra toks: Internetinis piratavimas – problemos, sprendimo budai [H264 2009-11-18].avi 🙂
Zero 2 – Galima online paziureti labai geros kokybes arba parsisiusti:
http://pirato.puslapiai.lt/filmai.html
As pavyzdziui gyvenu ispanijoje siuo metu. Kaip man legaliai paziureti? Ar as turiu laukti kantriai kol grisiu i lietuva ir tada tiketis kad galesiu nusipirkti dvd arba kino teatras ji dar rodys.
Man 14 metu…
as atsisiunciau sita filma nes negalejau paziureti Kinotetre nes man nera 18 matu… viskas
[Tik sakau kad sita filma daugiausei sintesi [Vaikai Nepilnameciai]
Apie realius kopijavimo mastus galima susidaryti geresni ispudi dar zvilgtelejus ir i siuos duomenis is rutracker.org:
Зеро 2 / Zero 2 (Емилис Веливис / Emilis Vėlyvis) [2010 г., Боевик, криминальная комедия черного юмора, DVDRip] VO
Jau atsisiunte – 63564 ir 37591, bei toliau siuo metu siunciasi bent 150 torrentu klientu.
Kitu torentu saitu, pvz ukrainietisku, kol kas neminesiu… 😉