XXI a. kasdienybės dienoraštis

Vartotojai vs. programuotojai, muzikantai, …

Prieš mėnesį, gruodžio 3 dieną, „Microsoft“ iniciatyva Lietuvoje pirmą kartą organizuota „Consumer Action Day“ – proga vartotojams pasidalinti patirtimi apie (ne)legalią programinę įrangą.

„Žinių radijo“ diskusijoje, į kurią pakvietė „Microsoft“, teko sudalyvauti kartu su Deividu Bargaila („Itex“), padiskutuoti tiek su „Rakto“ laidos vedėju Audriu Antanaičiu, tiek su laidos klausytojais gyvame eteryje. Negirdėjusius kviečiu atsisiųsti (~16 Mb) ir įvertinti argumentus.

Atsiribodamas nuo kvailokų vartotojų pasakojimų apie neoriginalios įrangos (per ją – virusų, nuotoliniu būdu užvaldomų kompiuterių ir pan.) realiai daromą žalą, atkreipčiau dėmesį į kitą labai paprastą ir visiems (!) Lietuvos vartotojams svarbią problemą – kokią lietuvių autorių sukurtą ir palaikomą programinę įrangą naudojate? Aš, deja, nenaudoju jokios… Ar tai yra dėl to, jog ji: a) per brangi; b) nekokybiška; c) yra nemokamų alternatyvų; d) …?

Pradėčiau iš kitos pusės – ar galėtumėt išvardinti žinomesnius lietuvių programuotojų kuriamus programinės įrangos produktus? Bandau iš atminties:

  • Tildė IT („Tildės biuras“ ir kt.);
  • Fotonija („Alkonas“ ir kt.);
  • 1000s (ir kiti „Ivolgamus“ kurti žaidimai);
  • dar keletas dabar jau užmirštų žaidimų (ne adaptuotų, o originaliai sukurtų Lietuvoje);
  • vietinės buhalterinės apskaitos programos (su išlyga, jog daugelis iš jų yra tailor-made (konkrečiam klientui pritaikomi) produktai, o ne baigtiniai produktai „dėžutėse“);

Ar tai pakankama? Akivaizdu, jog ne ir priežastis labai aiški – programuotojai neturi jokių laisvos rinkos dėsniais paaiškinamų motyvacijos svertų. Daugelis Lietuvoje sukurtų programų yra daugiau ar mažiau susijusios su akademine veikla, valstybinių lėšų panaudojimu lietuvinant ar nuo nulio programuojant atitinkamą produktą.

Galėčiau lažintis, jog padėtis analogiškai kartojasi ir lietuviškos garso bei vaizdo produkcijos srityse.

Apytiksliai paskaičiuokime/paspėliokime:

  1. interneto vartotojų Lietuvoje ~1 mln.;
  2. aktyviai naudojamų kompiuterių Lietuvoje ~0,7 mln.;
  3. vidutiniškai viename naudojamame kompiuteryje nelegalaus turinio apimtys:
    • programinė įranga – 3 programos (pagal naujausius skelbtus 2008 metų BSA duomenis, Lietuvoje nelegalios programinės įrangos dalis siekia 54 proc.);
    • garso įrašai – 150 dainų;
    • vaizdo įrašai – 5 filmai;
    • kitas turinys – nuotraukos, tekstai, …
  4. tarkim, vidutinė vienos programos kaina ~350 Lt (100 EUR);
  5. tarkim, vidutinė vienos dainos kaina ~2 Lt (lietuviškas CD / 10 dainų);
  6. tarkim, vidutinė vieno filmo DVD kaina ~15 Lt;
  7. padauginę ir sudėję gauname viename vidutiniškame lietuviškame kompiuteryje nelegaliai naudojamo turinio mažmeninę vertę – 1 425 Lt;
  8. tarkim, lietuviškas turinys sudaro ~1/3 viso turinio, tai atitinkamai negautos lietuviškos pramonės pajamos – apie 350 mln. Lt.

Palyginimui galima priminti „Tilde IT“ pirmojo 2009 metų pusmečio pajamas – 1,48 mln. litų. Tarkim, jeigu metai buvo sėkmingi, įmonė per metus uždirbo 3 mln. Lt.

Šis skirtumas tarp vieno iš geriausių lietuviškų programinės įrangos pavyzdžių gamintojos metinių pajamų ir potencialiai vartotojų kaupiamo turinio įvertinimo pernelyg bado akis. Dar blogiau – ankstesnio sąrašo skurdumas tik parodo, jog sukamės uždarame rate. Vieni nenori mokėti, kiti nenori dykai dirbti. Ir tada tiek vieni, tiek kiti pradeda ieškoti argumentų, kodėl jų pozicija geresnė…

Mano vertinimu, sprendimas paprastas ir jis mūsų – eilinių vartotojų – rankose bei piniginėse.

P.S. atskirai paminėtinas vienas iš dokumentų, kurį „Microsoft“ paskelbė kartu su kita informacija žiniasklaidai – Summary of Enforcement and Education Initiatives Around the World (Dec. 2, 2009). Itin įdomi ištrauka apie Lietuvą: „<…> In Lithuania, Microsoft worked with local authorities to announce the first civil search in a hard-disk loading case and the first civil claim against the owner of a peer-to-peer network. <…>“. Ar šituo bendrovė pripažįsta, jog aktyviai prisidėjo prie kauniečio studento nuteisimo ir/ar LANVA 106-ių bylos?

12 Comments

  1. Aras Pranckevičius

    Smulki pastaba: ne “Ivolga”, o “Ivolgamus”.

    Bet šiaip, net jei ir visi Lietuvoje pirktų programinę įrangą, vien Lietuva yra labal maža rinka.

    Todėl labai mažai kompanijų orientuojasi vien į Lietuvą. Lietuvoje yra daromi, pvz., Unity, Pixelmator ar MagicDraw, tačiau jie dažniausiai nėra asocijuojami su “padaryta Lietuvoje”. Na ir gerai, nėra ko apsiriboti tokia maža rinka!

  2. Evaldas

    Sukrti gerą ir kažkuom naują produktą rinkai yra labai sunku (ta prasme, kad dėl mažo vartotojų skaičiaus Lietuvoje ir didelių sukūrimo kaštų toks produktas tikriausiai neatsipirks). Neįsivaizduoju koks tai galėtų būti produktas vien tik Lietuvos rinkai ir galėtų uždirbti pinigų. Nauja pašto programa? Naršyklė ar bet kas kitas? Programų pasirinkimas yra didžiulis nuo mokamų iki nemokamų. Vartotojas tikrai sau gali rasti tinkamą, su lietuvišku interfeisu, jeigu to reikia. Dėl to IT įmonėms tik apsimoka kurti užsakomąsias programas/sistemas arba integruoti didžiųjų IT bendrovių sukurtąsias (pvz., Navision).

  3. ichmbch

    Na lietuviška produkcija net ir labai pasistengus nesudarytų 1/3 viso turinio. Jau 1/15 būtų labai labai gerai. Kad tos lietuviškos produkcijos pernelyg mažai…

  4. Liutauras

    Arai, dėkui, pataisiau – senokai žaidžiau 🙂
    sutinku, Lietuvos rinka labai maža ir paties pavyzdžiai tą patvirtina, tačiau ar tikrai neturim galimybių Lietuvoje ne tik programuoti, bet ir tinkamai kurti produktus, juos populiarinti ir pardavinėti? jeigu taip, tai mes niekada netapsim Nokia šalimi, visada būsim tik šalimi, kur Nokia-šalys galvos įsteigti low-cost programavimo ar kitokios veiklos padalinius. manau, stiprus vietos vartojimas būtų rimta paspirtis išoriniam marketingui ir suteiktų rimtą bazę kitų rinkų užėmimui

    Evaldai, sutinku, rimtų produktų kūrimas – sudėtingas procesas, tačiau to paties “GetJar” atvejis juk parodo, kad dažnai klausimas ne produkto sudėtingume, bet sugebėjime “užčiuopti” idėją, ar ne?

    ichmbch, prisimink, kad kalbu ne tik apie programinę įrangą – vien iš garso įrašų absoliučią daugumą sudarytų lietuviška produkcija, o šalia vienas kitas žodynas ar tildė tikrai atsirastų. bet pastaba teisinga, gal iš tų 1425 litų Lietuvai tiksliau būtų skirti kokius 300-400 Lt

  5. bananas

    vien iš garso įrašų absoliučią daugumą sudarytų lietuviška produkcija apie ką čia rašai? savo spuoguotus paaugliukus ar apie kompiuterių vartotojus apskritai?

  6. ZeeZ

    geras Džiugo komentaras šia tema, bet net jo nurodomi skaičiai per daug optimistiniai – lietuviškų programų ir kito piratinio turinio nėra tiek, kad jis galėtų užimti visą trečdalį piratinio turinio. Geriausiu atveju – 1-2 proc. O pagrindinis klausimas, kiek iš tų kelių procentų sutiktų mokėti už legalias programas – 10-20 proc.? Tad kiek lietuviški turinio kūrėjai galėtų realiai tikėtis gauti, 350-600 tūkst. litų?

  7. kempiniux

    Be Tildės biuro, Anglono ir kelių lietuviškų atlikėjų diskų daugiau programų neturiu. Turint omeny viso “nemokamo” turinio srauto savikainą, tarkim atsisiunčiamo per mėnesį, tai LT produkcija neviršija 1, maksimum 2%. Tikiuosi čia prie lietuviškų nepriskaičiuojate užsienyje gamintų filmų ar serialų…

  8. Chionsas

    Perklausiau įrašą. Labai užkliuvo nuolatinis nepagrįstas gąsdinimas virusais. Neretai piratinės programos būna švariai nulaužtos ir turi mažiau problemų (aktyvacijos, etc.), o iš anksto virusuoto softo patikimi šaltiniai neplatina.

    Esu pagimdęs daug kompiuterių su nelegalia įranga ir jie tikrai nebuvo prastesni už tokius pat su identišku, bet legaliu, softu. Netgi geresni – dėl atidumo konfigūruojant ir numatant konkrečius savininko poreikius. Nusipirkus iš anksto paruoštą OEM’ini kompiuterį to negausi.
    Diskai byra nepriklausomai nuo legalumo, nelegalių sistemų saugumo atnaujinimai (o jei gerai nulaužta – visi atnaujinimai) keliauja be problemų. Dėl virusų visuomet kaltos kreivos rankos.

    Tačiau nesu prieš legalumą. Labai už netgi, kadangi pats priklausau prie tų ‘kūrėjų’.

    Tiesiog reikėtų gyventi ant šios žemės. Jei ne piratavimas, tą milijoną Lietuvos kompiuterių reikėtų dalinti bent iš trijų.

    Kol kas egzistuoja mentaliteto problema (tarp jaunimo – ypač), bet yra ir nesugebėjimas prisitaikyti prie varganos rinkos. Kelis šimtus kainuojančius Windowsus nusiperku, tačiau 12 tūkstančių kainuojantį “Adobe Creative Suite” tenka vogti :]
    Suprantu, jog prastokas argumentas, bet alternatyvos praktiškai nėra; t.y. sėdėti pavogus Adobe yra geriausias iš visų galimų variantų (tai pasikeistų su mentalitetu, bet pasikeistų ir su kaina).

  9. Blynas

    Jau pats laikas būtų skirti pelną nuo pajamų…

    Geras produktas atsiperka. Tiek Tildės atveju, tiek Fotonijos (beje, Alkonas yra bendras produktas su Alma Littera, jei gerai pamenu) atveju. Tik reikia reikalingo produkto ir teisingos rinkodaros.

    Kokių lietuviškų programų tau trūksta? Tokių, kad mokėtum pinigus? Iš mano patirties, užtenka programų su lietuviška vartotojo sąsaja.

    Lietuviškas turinys sudaro trečdalį kompiuterio turinio? Abejoju. Mano kompiuteryje – 0,1-1%.

    Beje, visi autorių teisių saugotojų organizacijų atstovai ar jiems prijaučiantys vis pamiršta, kad balsuojant piniginėmis (t.y. mokant 100% už visą turinį) būtų nusipirkta tik labai nedidelė dalis to eskaluojamo turinio. Pvz. Aš nebūčiau nusipirkęs ir trečdalio muzikos, jei nebūčiau galėjęs prieš tai pasiklausyti piratinės. Su filmais tas pats. Taip pat nebūčiau savo laiku pardavęs klientams tiek ir tokių programų, kurias galėjau prieš tai pačiupinėti pats nemokamai – t.y. piratinės produkcijos.

    Liutaurai, tau vis dar moka už tokius pasisakymus, ar tu išties taip galvoji?

  10. Deividas

    Pastaba – Tildes Biuras nėra lietuviška programa. Iš esmės ji kuriama Latvijoje, Lietuvoje tik surenkama medžiaga ir gal daromos kai kokios adaptacijos lietuvių kalbai. Bet tas nekeičia reikalo esmės.
    Pastaba2 – Lietuvoje yra ~1,5 mln interneto vartotojų. Manau, kad ir kompiuterių panašiai.
    Kalbėti apie lietuvišką ir tik mūsų rinkai skirtą programinę įrangą – tuščias reikalas. Per maža rinka. Visai kitas reikalas yra autorinis turinys (muzika, knygos, filmai), kokie mes maži bebūtume, bet niekas kitas už mus to nepadarys tenka patiems dainuoti ir knygas rašyti. Čia aš nematau jokių pastangų iš teisių turėtojų pusės, kad jų turinys būtų lengvai ir pigiai prieinamas internete. 2Lt už dainą sutinku mokėti už Mamontovą, Marijoną ir Jurgą – 1Lt dar už kai ką sumokėčiau, bet dauguma neverti ir 50 centų. Bet nėra kaip nusipirkti tas dainas, kas belieka – perku prakeiktą CD ir ripinu arba einu pasižvalgyti ten, kur tie 106 buvo…

  11. Vytas

    Sveiki,
    MS prie LANVA studento ir 106 vartotoju bylu neprisidejo. Tai policijos tyrimai. O apie P2P tinklo byla ir kitus tyrimus netrukus galbut isgirsite. Beje baigesi http://www.torrent.lt baudziamoji byla. Direktorius nubaustas 40 MGL berods. Apeliacijos terminai praejo, nuosprendis neapskustas. Taigi, laikas ieskiniams. Jie tikrai bus.

    Pagarbiai,

  12. yessuz

    Megztukai – cia tu? 😀

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *