Vieno kolegos klausimas privertė susimąstyti. Kas yra tinklaraštis (blog’as)? Jeigu formuluotume apibrėžimą, kokie požymiai yra esminiai ir privalomi, o kokie papildomi?
Šiek tiek pagalvojęs kaip pradinį variantą diskusijai siūlau tokį apibrėžimą:
tinklaraštis (blog’as) – tai dažniausiai reguliariai vieno ar kelių autorių atnaujinama ir valdoma interneto svetainė (arba tinklaraščių bendruomenės, įkurtos vienoje interneto svetainėje, dalis), kurioje chronologiškai skelbiama informacija viena ar keliomis temomis, aktyviai diskutuojama su skaitytojais, kitais tinklaraščiais, integruojamos įvairios socialinių tinklų, vartotojų kuriamo turinio galimybės.
Savaime suprantama, tai tik greita skubota formuluotė. Kaip manytumėt, ką reikėtų tobulinti?
Galbūt papildyčiau, kuo tinklaraščiai skiriasi nuo tradicinės žiniasklaidos. Mano subjektyvia nuomone, esminiai skirtumai yra šie (ne svarbumo tvarka):
- daugiau subjektyvumo, mažiau interesų
- daugiau objektyvios info, mažiau melo
- sparčiau po įvykių, arčiau įvykių
- mažesni kaštai
- daugiau specifinių žinių, geresnis ekspertinis vertinimas
- gyvas ir matomas grįžtamasis ryšys, dvipusis bendravimas
- bendruomenė
Apibrėžimas man atrodo labai geras, bet trumpintinas. Iki skliaustelių trumpinčiau iki „tai vieno ar kelių autorių rašoma ir valdoma interneto svetainė“. Reguliarumas tarsi svarbus, bet neišskirtinis – arba svetainė prižiūrima ir pildoma, arba apleista. Dar atsisakyčiau „viena arba keliomis temomis“, nes tai apibrėžia viską. Bet tai tik pasvarstymai. Kalbėdamas su studentais, labiausiai pabrėždavau diskusijos funkciją. Nežinau, ar ji labiau išskirtina apibrėžime.
Jo, klausimas geras. Ir apibrėžimas neblogas. Bet norisi pasikabinėti 🙂
Pirmiausia prie apibrėžimo struktūros. Mano ir turbūt dar Aristotelio supratimu, po apibrėžiamo žodžio pirmiausia turėtų sekti kategorija arba kitaip aibė dalykų, kuriems jis priskiriamas. Pvz., delfinas – tai gyvūnas (arba žinduolis), kuris blablabla… Tik po to turėtų sekti papildomi požymiai.
Taip pat sutinku su vienastoks, kad reiketu trumpinti šiek tiek atsisakant ne esminių savybių.
Mano siūlomas ir aišku tobulintinas variantas būtų toks: Tinklaraštis (angl. blog) – tai interneto svetainė, kurioje vienas arba daugiau asmenų (tinklaraštininkų arba svetainės redaktorių) nuolat publikuoja, o lankytojai komentuoja, tekstinę, vaizdinę ar garsinę informaciją viena ar keliomis temomis.
O tie skirtumai, manau, žmogui iš šalies atrodytų truputį prieštaringi (pvz., 1 ir 2 – tinklaraštis ir subjektyvesnis ir objektyvesnis).
Mano galva, esminis blogo ir tradicinės žiniasklaidos priemonės skirtumas yra tas, kad iš pastarosios įstatymiškai reikalaujama kaip įmanoma objektyvesnės informacijos pateikimo – kelių (patikrintų) šaltinių, kitos nuomonės, nešališkumo ir pan.
Šia prasme bloguose gali būti daugiau subjektyvumo ir tuo pačiu metu – nešališkumo (kažkas panašaus į objektyvumą).
Antras svarbus skirtumas – tai interaktyvumas arba bendruomeniškumas (komentarai ir komentarų komentarai).
Manau, kad tinklaraščius kaip tik reikėtų vadinti nereguliariais. Tai vienas iš požymių, kuris skirią juos nuo “tradicinės” žiniasklaidos.
Tradicinė nuolat ir reguliariai kuria produktą (dienraščiai, savaitraščiai, vakaro žinios, nuolat atnaujinamas naujienų portalas ir t.t.), kai tuo tarpu tinklaraštis dėl autoriaus peršalimo, atostogų kaime ar blogdepresijos gali nutilti kuriam laikui ir niekam tai labai keista nepasirodys.
Ir dar, mano nuomone, reiktų pamiršti skirtymą “tradicinė – netradicinė” žiniasklaida.
Nes pasiskaičius Liutauro siūlomus skirtumus atrodo, kad “tradicinės” žiniasklaidos apibrėžimas turėtų atrodyti taip: tai interesų turinti, meluojanti, įvykiuose nedalyvaujanti ir apie apie juos pranešti vėluojanti, autorių su specifinėmis žiniomis neturinti, su skaitytojais nebendraujanti ir nuo bendruomenės atitolusi žiniasklaidos priemonė 🙂
Nesakau, kad tokių pavyzdžių nebūna (tik darome joms per didelę garbę vadindami žiniasklaida), bet tuo pat metu reikia pripažinti, kad būna ir tokių tinklaraščių.
„Svarbu pažymėti, kad blogeriai, žurnalistai ir tyrinėtojai, ko gero, perdeda tokias blogų savybes, kaip tarpusavio nuorodos, interaktyvumas ir nusitaikymas į išorinius įvykius, nepakankamai atsižvelgdami į kitą svarbų bruožą: blogai yra individuali, intymi saviraiškos priemonė.“
Verčiau iš Herring, Scheid (2004), žr. čia:
http://www.rzu.lt?2009-02-16
Dar dvi pastabos:
A) Liutauro apibrėžime reguliarumas ir kalendoriškumas yra būdingi bet kuriai svetainei (ne vien blogams), tas pats ir su temų skaičiumi, autorių skaičiumi bei vartotojų turiniu. Komentarai panašiausi į specifinį blogams bruožą.
B) Blogų specifiškumas, man regis, ir yra jų nesutapime su žiniasklaida (intymioji saviraiška). Žiniasklaida norintys tapti blogai turėtų ja ir tapti, palikdami apibrėžimą to nenorintiems blogeriams.
Sakyčiau, kad penktasis skirtumas (“daugiau specifinių žinių, geresnis ekspertinis vertinimas”) yra greičiau reta išimtis nei taisyklė. Rasim galybę “blogerių”, kurie rašo apie tai, apie ką dorai nenutuokia. Beje, taip pat darančių tradicinės žiniasklaidos atstovų taip pat yra ne vienas 🙂 Be to, ir pats skirstymas tradicinė-netradicinė yra ganėtinai slidus. Kaip suprantu, kokios “Pajūrio naujienos”, LTV, “Pūkas” ir Delfi atsiduria viename krepšelyje, tačiau tarp jų skirtumų tikriausiai yra daugiau nei tarp Delfi ir tinklaraščių.
vienastoks’ai, dėl temų pritarčiau, dėl reguliarumo – laikyčiau savo pozicijos, man rodos, tikras tinklaraštis negali būti miręs
MZ’ai, dėl Aristotelio nesiginčysiu – nežinau, tad tikėčiau, kad pats teisus. šiek tiek abejočiau sąvoka “svetainės redaktorius”. dėl skirtumų – pritarčiau, tačiau man kažkodėl susidaręs įspūdis, jog tinkalraščiai tikrai skiriasi atvira diskusija, o ne betone įkalta pozicija, ginančią kažkokį interesą
Nedragiškas, na, nepriimkim taip visko asmeniškai 😉 yra tikrai gerų ir kokybiškų žiniasklaidos priemonių, tačiau bent jau spaudos atžvilgiu mano nuomonė kuo toliau, tuo labiau neigiamon pusėn ne juda – lekia.. O dėl tiesmukai ginančių interesus tinklaraščių – gal galėtum pavyzdžių iš Lietuvos pateikti? Dėl reguliarumo – teisinga pastaba, reikia pagalvoti, kaip tiksliau būtų formuluoti
Raimundai, įdomi citata, vertas dėmesio akcentas į “intymumą”. dėl reguliarumo – nesutikčiau, tik tinklaraščiuose tai tampa visa ko ašimi. pvz. portaluose laikas – tik kriterijus grupavimui. imho, tinklaraščiuose reguliarumas/chronologinė seka yra tarsi kelio ruožas, kuriuo autorius seka. juk portaluose tuo pat metu gali vykti keli lygiagretaus svorio procesai, tuo metu tinklarštyje laikas beveik tiesinė sąvoka. Dar dėl “intymumo” – sutikčiau, tačiau pastebėčiau esminę prielaidą – jeigu tinklaraštis viešas, jo turinys visiems prieinamas, tai tas “intymumas” yra labai sąlyginis. o teisine prasme jo apskritai nėra – intymus tik asmeninis gyvenimas, o koks čia asmeninis gyvenimas, jeigu skaitytojų aibė iš esmės begalinė 🙂
Remi, čia paties tiksli pastaba – iš tiesų, minėdamas skirtumus aš dėmesį skyriau kokybiškai tinklaraščių daliai, kuri, kalbant šablonais, sudaro 1% visų tinklaraščių. ir čia tikrai atsiranda problema, jog apibrėžimas tų 1% ir likusių 99% iš esmės gali skirtis. pats teisingai pastebi, jog “delfi.lt” ir “Laisvas laikraštis” yra ta pati žiniasklaida, tačiau kiek jos kokybė lygintina – atsakymas paprastas.
Liutaurai, bloge laikas irgi tėra kriterijus grupavimui (žr. populiariausią), o portaluose chronologinė seka irgi yra jo autorių kelio ruožas. Nematau čia esminio skirtumo.
Intymumo sąlyginumas bloguose beveik toks pats, kaip literatūroje (skaitytojas supranta, kad viešai skelbiamas tekstas yra tam tikras autoriaus asmeninės patirties atspindys).
Turėjau kiek kitą intymumo aspektą: blogeris, skirtingai nuo žurnalisto, net nemėgina apsimesti, kad yra objektyvus (nors kartais yra linkęs prisidengti objektyviais kriterijais, samprotavimais ir pan.), nes jis nieko neskolingas visuomenei.
Manyčiau, čia ir yra esminis skirtumas nuo žiniasklaidos (intymus subjektyvumas, laisvė nuo visuomenės, mentalinis egocentrizmas).
o gal esminis skirtumas tarp “tradicinės” žiniasklaidos ir tinklaraščių yra betarpiškas grįžtamasis ryšys. t.y., kai rašantis ir skaitantis bendrauja tiesiogiai ir nuo to kinta informacijos turinys. “tradicinėse” žiniasklaidos priemonėse tas grįžtamasis ryšis greičiau yra atsitiktinis arba, jei ne atsitiktinis, tai su labai aiškia paskirtimi – pvz., išsiaiškinti auditorijos poreikius, kad vėliau būtų galima tikslingai brukti kokį “bais gerą” produktą.
Dar aisku nereikia pamirsti ir “siandien ryte man bloga nuotaika” blogu atstovu, nuo kuriu, realiai, ir prasidejo bloginimas.
IMO, jau veliau atsirado nishiniai blogai, o dar veliau viskas issigime i tai, kad praktiskai blogas ir yra nishinis dalykas. Tuo tarpu manau, kad nishinis dalykas kaip tik iseina uz blogo remu (koks cia blogas, cia jau mini-portalas. politinis ar technologinis, nesvarbu). Blogas yra vieno zmogaus subjektyvi nuomone apie VISKA, gerokai atskiesta jo kasdienybe bei buitim. Taip man vaidenasi sia sestadienio nakti.
Kaip tik tą ir norėjau pasakyti (tik paprastesniais žodžiais).
http://www.rzu.lt/?2009-04-18
nerimsta Liutauras, nori į Seimą patekti kaip blogeris, o ne žurnalistas 🙂
trapi riba tarp žiniasklaidos ir tinklaraštijos. na žiūrėkime: žurnalisto, BNS vadovo Račo tinklaraštis laurus nuskynė žiniasklaidos konkurse. bet tame pat konkurse kita laureate pareiškė, kad tinklaraščių net informacijos šaltiniais vadinti negalima — nepatikima ten “tradicinei” žiniasklaidai informacija.
vėliau p.Račas siūlo tinklaraščiams dalyvauti žiniasklaidai skirtų pinigų dalinimo konkurse (šiemet niekas negavo).
kuklesnis pavyzdys [ 🙂 ] parašiau pas save (nišinis tinklaraštis) apie įvykį, apie kurį vėliau (lrytas.lt para pavėlavo) parašė “tradicinė” žiniasklaida.
trapi ta riba.
aš nežinau, ar reikia tą ribą griežtą nubrėžti, ar kaip tik, tinklaraštiją pripažinti žiniasklaidos dalimi.
Tavo blogo rss negalima subscribinti. bent su firefox
Rokai, vis tik riba turi buti, mano nuomone.
Pikciausia, kai telike pamatai visokius scenos klounus ir kekshes, o eiluteje pristatomi kaip zurnalistai. Nu negaliu pakesti tokiu momentu.
Sutinku, kad musu darzas, kaip niekada, privises piktzoliu ir akmenu jame kaip Estijos pliaze. Bet greitai zurnalistais vadinsis visi, kurie ides savo pezala i jutuba.
Gal cia piktotai issireiskiau, bet tai liecia ir musu gerbiamus blogerius.
Apibrėžimas tikrai aiškus ir tikslus. Bet ne visada blogeriai būna tokie kaip parašyta apibrėžime. Kartais jie tiesiog pamiršta kas yra aktualu visuomenėje ir dažnai grįžtamasis ryšys nebūna toks, kokio tikisi skaitytojas 🙂