Žiniasklaida jau atgimsta?!

Nesinorėtų tapti pikta lemiančiu ir per anksti karkiančiu krankliu, tačiau faktas kaip blynas – rudens sezonas lietuvių kalba rašančioje, kalbančioje ir rodančioje žiniasklaidoje akivaizdžiai lenkia savo kokybe keletą ankstesniųjų. Pagrindinis pokyčių variklis? Ne, šį kartą ne tik internetas. Šį kartą – tai informacijos šaltinių gausa, pasipylusi ir internete, ir radijo bei televizijos eteryje, gal tik spauda iš esmės lieka ta pati.

Laisvosios rinkos privalumus daugelis žurnalistų įvertino tuomet, kai pirmuosius ledus pralaužė „L.T.“ (deja, paskutiniai įvykiai rodo, jog ir ši revoliucija surijo savo vaiką), o vėliau „Diena Media“ visiškai ignoravo iki tol gana aiškiai galiojusį nerašytą oligopolinį susitarimą dėl konkurentui dirbančių žurnalistų. Rezultatai akivaizdūs – žurnalistų darbo sąlygos iš esmės pagerėjo. Ar pokyčiai sustojo? Ne, jie tik greitėjo – „15 min“, „atn.lt“, „diena.lt“, „Laisvoji banga“, esminės pertvarkos Lietuvos radijuje ir televizijoje, atsinaujinusi „Lietuvos ryto“ televizija.

Kas džiugina akį? Naujos kokybės vaizdų šliūkštelėjo Lietuvos televizija ir toli užnugaryje paliko realybės klystkeliuose besimurgdančias LNK bei TV3. Ir nors kolega Artūras Račas keikia kartais vienpusišką „Redakciją“, tačiau būtų sunku ginčytis, jog ir tokios galbūt kartais vienpusiškos laidos anksčiau neturėjome. „Teisė žinoti“, atrodo, realiai pretenduoja tapti kultūringos diskusijos pavyzdžiu (jei nenukryps į „Spaudos klubo“ išmintą draugų forumo kelią). O savotiškai agresyviąją „Koridos“ Rūtą Grinevičiūtę „Versijose“ kartoja subjektyvumo nebijantis Vidas Rachlevičius.

Iš kur tokie pokyčiai? Ar pagaliau nusibodo būti komercinių televizijų uodegoje? Ar tikrai Dainiaus Radzevičiaus, Auksės Balčytienės, Eglės Pranckūnienės ir Sauliaus Drazdausko pasirodymas Lietuvos radijo ir televizijos taryboje buvo tas lūžis, kurio jau senokai laukėme? O gal už permainas turime būti dėkingi naujajai administracijos vadovų komandai? Sunku vertinti nežinant vidinių peripetijų, tačiau faktas akivaizdus – naujoji komanda, startavusi asmeniniu kivirču su Darium Kuoliu, kokybės šalies piliečiams suteikia daugiau. Kita verta, komandos lyderio nakvynė elektros skydinėje, atrodo, tampa esminiu išbandymu – ar gera pradžia nepaskęs alkoholyje?

Spalio 12 dieną naujienų akiai pasiūlė ir atsinaujinęs „Penktasis kanalas“, kuriam kokybę turėtų užtikrinti ambicijų nestokojantis, tačiau kartu įgyvendintais darbais pažymėtas vadovas bei rimtas surinktos komandos profesionalų sąrašas. Kol kas dar tik įsibėgėjama, todėl rezultatą vertinti ankstoka.

Radijo eteryje ilgokai vienvaldžiais kokybės lyderiais buvę Žinių radijas ir Lietuvos radijo pirmoji programa, atrodo, taip pat sulaukė naujo konkurento – su Rolandu Paksu siejamas „Laisvosios bangos“ radijas akivaizdžiai sėkmingai taikosi į tą patį klausytoją. O dėl, mano subjektyviu vertinimu, geriau parinkto muzikos mikso ir skiriamos didesnės dalies eterio, jau spėjo tapti pagrindiniu asmeninių radijo imtuvų kanalu.

Tuo metu internete vyksta aktyviausias mūšis, kurį skirtingi vertintojai vadintų nuo „investicijų įsisavinimas“ iki „rinkos perdalinimas“. „diena.lt“ portalų trijulė, atrodo, tiesiausiu taikymu eina į aiškų regioninį dominavimą. „atn.lt“ ieško kompetencijos ir dalykiškumo. „15min.lt“ bando lietuviams siūlyti naujas išraiškos formas ir naują „bardaką“ internete.

Ką trijų interneto naujokų pasirodymas pakeitė žiniasklaidoje? Akivaizdu, jog ne vienas ir ne du kokybiškoje spaudoje dirbę profesionalai susigundė naujos formos galimybėmis. Investicijų srautai pakankamai dideli, todėl net ir stambiausi dienraščiai gavo vieną kitą smūgį į personalo paširdžius. Ar tas procesas ilgalaikis? Vargu. Sklando gandai, jog „Diena Media“ aktyviai ieško išeičių iš niekaip finansinio lūžio taško nepasiekiančio verslo.

Savo ruožtu „atn.lt“ įėjimą į rinką temdo teisinių formalumų niekaip neužbaigiantis ir neatskleistas investuotojas. O juk po šio klausimo dar reikia vertinti, ar dalykiška informacija yra tinkama Lietuvos interneto vartotojams? Kas, jeigu lietuviškame internete iš tiesų liūto dalis tenka moksleiviams, dienomis knapsintiems one.lt socialiniame tinkle, o valstybės tarnautojai ieško adrenalino niūriai biurokratinei realybei paskaidrinti?

Savotiškai įdomiausias mūšis vyksta tarp norvegų ir estų – „15min.lt“ jėgas išbando prieš „delfi.lt“ savininkų kepamus įžymybių portalus. Kuris formatas laimės? Kas geriau pataikys į spausdintinių „Žmonių“ formato virtualų dvynį?

Tad šis žiniasklaidos ruduo kaip niekada nuteikia optimistiškai. Šiek tiek šachmatų išsidėstymą keičia pagaliau rinkimų turiniu, o ne forma susidomėjusi žiniasklaida (tiesa, sunkiai įkandamu riešutu net ir eterio vilkams tampa Valinsko partijos šou). Tačiau svarbiausia, jog didžiausią įtaką daro labai paprasta nematomos rankos vedžiojama iš tiesų laisva žiniasklaidos verslo rinka. Duokdiev, investuotojams užtektų lėšų ir tos investicijos būtų sėkmingos.

Paskelbta vz.lt

P.S. pirminė komentaro versija rašyta spalio pradžioje, paskelbtoji koreguota lapkričio pradžioje, todėl sutapimas su atn.lt darbuotojų atleidimais ir kitais sunkiais pokyčiais žiniasklaidoje labiau atsitiktinis nei pasiteisinusi nuojauta. Nepaisant to, kokybiniais parametrais žiniasklaida vis tiek žengė žingsnį į priekį.