Žiniasklaidos etika: kodėl „pirmauja“ lyderiai?

Žurnalistų etikos inspektorius Romas Gudaitis viešoje erdvėje retai susilaukia užtarimo. Matyt, nieko keista – inspektorius vertina ir peikia tuos, kurie pažeidžia teisės aktų reikalavimus.

Prieš pora mėnesių inspektorius pristatė „2007 metų veiklos ataskaitą“, kurios sudėtinė dalis – visuomenės informavimo veikla padarytų pažeidimų analizė.

Manyčiau, nesulaukėme diskusijų ir rimtesnių minčių, kodėl tų pažeidimų struktūra tokia, kokia yra. Be jokių išankstinių nuostatų – kodėl inspektoriaus veikla konstatuoja, jog daugiausia pažeidimų padaryta spaudoje? Ar tai leidžia teigti, jog spauda yra mažiausiai etiška žiniasklaidos rūšis? Kaip jaučiasi tokio reitingo „lyderiai“?

Atkreipčiau dėmesį, jog televizijose pažeidimų mažiausiai, tačiau absoliutus dydis nerodo tų pažeidimų daromos žalos dydžio. Pavyzdžiui, televizijos rodytą reportažą gali matyti dešimtis, šimtus ar net tūkstančius kartų daugiau žiūrovų nei atskirame spaudos leidinyje.

Tačiau mane labiausiai domina, kodėl šiose „lenktynėse“ dėl daugiausiai pažeidimų padariusios visuomenės informavimo priemonės laimi vieni ar kiti. Kaip viešai gali paaiškinti, kodėl savo grupėse lyderiauja:

• TV3 (net 43,8 proc. visų televizijų padarytų pažeidimų);
• Lietuvos rytas (27,9 proc. visų spaudoje padarytų pažeidimų);
• lrytas.lt (24,5 proc. visų internete padarytų pažeidimų);
• ataskaita nepateikia duomenų apie pažeidimus radijuje.

Ne ką mažiau neramina ir kitų „lyderiavimas“ – LNK, Respublikos, L.T., skrastas.lt, delfi.lt. Beveik visose paminėtose žiniasklaidos priemonėse turiu dirbančių kolegų, pažįstamų, bičiulių ir net draugų – kaip tai vertinate Jūs patys? Klaidų vienu ar kitu konkrečiu atveju gali padaryti visi – t.y. ir Žurnalistų etikos inspektorius, tačiau kaip galima būtų paaiškinti, kodėl formuojasi tendencija? Galbūt kuri nors žiniasklaidos priemonė yra pateikusi savo oficialią poziciją ir vertinimą?

Ir svarbiausia – ar ruošiamasi imtis priemonių, kad padėtis pasikeistų?