Kaip jau minėjau, ketvirtadienį Informacinės visuomenės plėtros komiteto organizuotame seminare skaičiau pranešimą apie dvi konkuruojančias vertybes: a) piliečių teisę gauti visą valstybės kaupiamą informaciją; b) valstybės institucijų siekį saugoti informaciją, kuri gali būti panaudota kenkėjiškais tikslais.
Mano esminė prielaida – elektroninė dokumentų forma iš esmės palengvina galimybes valstybės kaupiamą informaciją dalinti piliečiams. Savaime suprantama, egzistuoja gana daug sričių, kur totalaus leidimo negali būti. Tačiau tik nuosekliai viešindami vis daugiau informacijos, galėsim didinti pasitikėjimą valstybės institucijomis. Viešų paslaugų pateikimas internetu ir tiesiogiai didėjantis atitinkamos institucijos viešas vertinimas – geriausias to įvertinimas.
Įdomus pranešimas,su polėkiu:)
O tarnybinis susirašinėjimas- nuasmeninus v.tarnautojus?
Ir kokio lygio, ar tik viršūnių, ar ir eilinių tarnautojų?
iš esmės tarnautojų lygis nesvarbus, kaip nesvarbi ir pavardė ar vardas – žymiai svarbiau užduočių įvykdymo efektyvumas, kokybė. pvz, kas realiai sustabdė e-balsavimo projektą?