Aš suprantu, kad sausis ir reikia kažkokius rezultatus rodyti. Tačiau faktas kaip blynas – absoliučiai didžiausias interneto paslaugų tiekėjas „Teo LT“ iš esmės nieko nepadaro, kad apribotų piratavimą savo FTP tarnybinėse stotyse. O ANVA skelbia apie savo pergales.
Viena vertus, telekomą galima suprasti – interneto paslaugos dabar yra pagrindinė bendrovės augimo sritis, o piratavimas tiesiogiai skatina tų paslaugų plėtrą. Kita vertus, toks telekomo verslas tikrai nėra „švarus“.
Ką galėtų daryti ANVA? Sprendimas labai paprastas – pradėti bylas kiekvienu konkrečiu atveju:
- aptinka nelicencijuotą kopiją;
- kreipiasi į „Teo LT“ su prašymu: a) pateikti įkėlusio kopiją asmens duomenis; b) įrodyti, kad bendrovė ėmėsi prevencinių priemonių prieš tokią praktiką;
- [a] gavusi asmens duomenis – teikti ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo (įrodinėjimas būtų labai paprastas – telekomo tarnybinėse stotyse tikrai yra įrašai, kas įkėlinėjo konkrečias bylas //jeigu privatus asmuo būtų davęs prieigą kažkam kitam, tai jis pats už to patikėtinio veiksmus ir atsakytų);
- [b] negavusi asmens duomenų – į teismą kviesti bendrovę „Teo LT“, kaip pažeidžiančią notice-and-takedown procedūrą.
Toks jausmas, Liutaurai, kad tamsta prieš piratavimą… Argi taip gražu? 🙁
po valiai. mano darbas skaičiuojamas ne pūdais ir ne centimetrais, o idėjomis ir jų kokybišku įgyvendinimu. jeigu negerbsiu kitų žmonių darbo, kaip galėsiu to paties reikalaut iš kitų?
Aš čia šiek tiek ne į temą, bet noriu priminti, kad žadėjai paskelbti savo nuomonę apie RsV technologijas, kai atsakymų skaičius perkops, berods, 100. Panašu, kad jau perkopė 🙂 O gal tu nuomonę jau skelbei, tik praleidau?
tikrai taip, greičiausiai tai pasirodys kartu su vz.lt komentaru. nors bendras balsų (“varnelių”) skaičius >100, tačiau bendras balsuotojų skaičius mažesnis
na is tikro si institucija yra tik popierine kovotoja su pazeidimais. Bet yra gan neblogas paaiskinimas. Nezinau kaip siuo metu, bet pries 6-8 metus beveik visa programine iranga naudojama mokyklose, daugelyje kitu valstybiniu instituciju buvo piratine – nelegali. Taigi jei tokia institucija butu padirbejusi is peties, tai musu valstybelei butu galas… Dabar finansavimas siektiek geresnis, mokslo ir kitom valstybinem institucijom taikomos geros nuolaidos (ne visada… kita karta buna atvirksciai – kad isplauti pinigu mokama daugiau… bet tai kita tema). Bet nelegalius dalykus vis del to dangsto valstybines ir tai kontroliuoti (pati ANVA) turincios institucijos. Uzdaras ratas…
Liutaurai – žinoma, kad kuriantiems intelektines vertybes, svarbu kad jie galėtų iš jų pasipelnyti. Bet aš kalbu ne apie tai – vertas intelektinis darbas atlygio ar ne. Aišku vertas, ir tikrai ne mažesnio nei bet kuris kitas darbas. Aš kalbu apie tai, kad standartiniai dalykai, kurių niekas vartotojui nepritaiko, kurių kopijavimo kaštai – tai kalorijos spaudžiant ctrl+c, ctrl+v… tokie dalykai tiesiog negali būti vertinami pinigais. Pvz. man kartais tenka pavertėjauti raštu. Aš imu už puslapį teksto 30 Lt. Gaunu popierinį psl, atiduodu *.doc – ir aš tikrai nemanau, kad kas nors turėtų apskaityti ir įvertinti pinigine išraiška tai, kiek kartų iš elektroninės formos tas dokumentas bus atspauzdintas, ar kiek žmonių jį matys. Kūryba aš užsiėmiau lygiai vieną karta. Lygiai vieną kartą ir buvo tartasi dėl atlyginimo ir tiek pat kartų jis buvo mokamas.
Čia aišku ne absoliuti tiesa, bet aš manau kad taip turėtų būti su tuo, dėl ko kyla daugiausiai bangų – su muzika, filmais ir e-knygomis (kalbant apie jų elektroninę formą).
Be to, visada juk lieka “hard copy” – tai jau visai atskira tema.
Amerikoje toks eksperimentas, kovos su piratavimu kompanija bandė kiekvieną, kuris atsisuntė kokį nors įrašą patyrė visišką fiasko.
1. Tos kompanijos, kurios perdavinėjo duomenis, vartotojai paliko.
2. Dauguma muzikos atlikėjų atsisakė tokių anti piratų paslaugų.
a) Smuko atlikėjų populiarumas
b) Kai kuriose koncertuose pradėjo rastis plakatai “dėl tavo kaltės, mano motina atsidūrė kaleime”.
Tai vis tik yra absurdiška bausti kiekvieną vartotoją, kuris atsisiuntė kažkokią dainą. Juk patys suprantate, kad mažai kas gali nusipirkti patinkantį kompaktą ar kokį nors kitą daiktą.
Man asmeniškai tikrai kestas, taip vadinamas sužvėrėjimas ir problemas hiperbolizavimas. Norima padaryti žmogų robotu, tu negali siųsti, tavo laiškai bus sekami. Ech, ir visi sako, kad prieš kažką kovoja.
Negaleciau pasakyti geriau, tai tiesiog linkinu: http://sethgodin.typepad.com/seths_blog/2008/02/better-than-fre.html