Berods, 1990-1991 metais istorijos mokytojo Valdo Šukevičiaus paragintas dalyvavau archeologinėje Utenos kraštotyros muziejaus ekspedicijoje, kuri tyrinėjo Ruklių senkapį. Truputį keista, kai dabar jau visiškai kitomis akimis skaitau anų dienų tyrimų apžvalgas ir mokslininkų išvadas. Mums – 5-6-okams tuomet didžiausią įspūdį darė rasti pinigėliai ir pats faktas, kad visai šalia dar neseniai veikusios lapių fermos gali amžinu miegu gulėti žmonės.

Dabar jau suvokiu, ką reiškia žodis senkapis, kur ir ką galėjo veikti šios piniginės savininkas XVI amžiaus pradžioje – dar prieš Liublino uniją! Dabar jau žinau, kodėl reikėjo nuosekliai 2×2 m2 tranšėjomis kasti velėną, ieškoti galimų palaidojimo vietų, atsargiai – milimetras po milimetro – šluotelėmis valyti smėlį iš bočių akiduobių..

Puiku, kad smagūs moksleiviškų vasarų prisiminimai dera su darbu istorijos mokslui.

Linkėčiau muziejininkui Daliui Ribokui dar ne vienos įspūdingos parodos. Ruklių senkapio tyrinėjimai baigėsi 1998-aisiais, tačiau neabejoju, kad darbų pabaigos horizonte tikrai nematyti.

O ką mūsų visų Lietuvos istorijai padarei Tu?