Ruduo '06

Iki Vilniaus maratono liko kiek mažiau nei 131 valanda. Šis renginys man tampa atskaitos tašku, skiriančiu du etapus. Vasara, prasidėjusi nežinomybėje, baigiasi. Baigiasi pradžia. Ar ji rodo kryptį į ateitį?

Keletą pastarųjų metų Lietuva tarsi nuo audros bandantis pasislėpti žvėris. Tarsi žinantis ir ieškantis savo guolio, tačiau dažniau – tik sukantis ratus ir visai labiau artėjantis į nežinią. Ši nežinia veikia ir visus mus – melžiančius karves ar brėžiančius verslo planų linijas. Ar gali būti tikras, kad ši aplinkos tyrė neįsiurbs ir Tavęs?

Ši nežinia, pasibaigusios pseudo-atostogos ir naują ribą peržengiantis ruduo verčia permąstyti keletą dalykų:

1. belieka mažiau nei metai iki įvykio, iš esmės pakeisiančio asmeninį gyvenimą – ką ir kaip reikia išmokti ir kaip tam ruoštis?
2. kokia ateitis laukia įmonės, kurios bendrasavininku esu? ar didelės ambicijos yra pagrįstos ir kur yra riba, ties kuria verta sustoti?
3. išleistą knygą belieka viešai pristatyti, tačiau kokie žingsniai tolyn? ar verta aukoti savo laiką iš esmės jokių esminių pajamų negarantuojančiai veiklai?
4. prasidėję 2-3 mėnesiai taps lemiančiu lakmusu, kuris patvirtins arba paneigs, ar kitą rudenį jau galėsiu pasitikti kaip teisės mokslų daktaras..

Sakoma, iš klaidų mokomės. Kokias pamokas turėčiau atsiminti? Pavasaris ir besibaigianti vasara paliko keletą žaizdų (net ir tiesiogine prasme) – reikia tikėtis, kad šias klaidas prisiminsiu ir šių kursų kartoti nereikės.