Šis tekstas – tai
lietuviams intelektualams ir šiaip kartais pamąstantiems piliečiams
skirta provokacija, kurioje pateikiu retai užduodamus (jei apskritai
nagrinėjamus) klausimus apie ilgametę ir, anot šalininkų, tūkstantmetį
skaičiuojančią Lietuvos istoriją. Tikiuosi, kad portalo komentaruose rasime arba visi kartu pabandysime atsakyti į šiuos simboliškai 17 parinktų klausimų (dėl patogumo
komentarams, juos numeruoju). Kartu tie atsakymai paneigs mano pradinę
prielaidą, jog dabartinės Lietuvos istorija geriausiu atveju gali skaičiuoti pusantro šimto metų, t.y. nuo XIX a. antros pusės.

Istorikai-ekspertai,
spėju, sugebės rasti loginių ir kitokių klaidų bei sumals į miltus mano
klausimus. To netgi su nekantrumu laukčiau, nes taip besielgdami
mokslininkai vėl vykdys savo senokai pamirštą pareigą visuomenei –
mokslo paslapčių siekti ne siauram savo ratui, o juos paprastai ir
aiškiai pateikti visai visuomenei. Taip populiariai pasakodami mokslo
tiesas kartu naikinsim visuomenėje šiuo metu vyraujančius mitus.

KLAUSIMAI APIE LIETUVIŠKĄ RAŠTĄ

1 – Kada sukurta lietuviška abėcėlė?

Kodėl
jos nebuvo anksčiau? Ar nebuvo poreikio? O gal lietuvių kalbai nebuvo
skiriamas dėmesys bei ji nesulaukdavo jokios pagarbos? Kodėl?

2 – Kada
pirmą kartą buvo išleistas pasaulietinis (t.y. ne religinio pobūdžio)
literatūros kūrinys lietuvių kalba, bet svetima abėcėle?

Kitaip
tariant, galbūt lietuviškos abėcėlės nereikėjo, jei buvo aktyviai
naudojama svetima? Kada pasaulietinė literatūra lietuvių kalba jau
galėjo turėti savo skaitytoją, t.y. kada jau “apsimokėjo” lietuviška
leidyba, tokiam kūriniui egzistavo skaitytojai? Kas, kalbėdami
lietuviškai ir šią kalbą gerbdami, jautė poreikį ir ja skaityti?

3 – Kokia
kalba buvo kuriamos, redaguojamos, leidžiamos visos trys Lietuvos
Statutų – Lietuvos teisės mokslo pasididžiavimo – redakcijos?

Ar
galima lietuvišku laikyti dalyką, kuris: 1) skamba ne lietuviškai; 2)
kurtas ne dabartinėje Lietuvos teritorijoje ir 3) rašytas lietuviškai
nei kalbėti, nei rašyti nemokančių? Kur tokio pasididžiavimo
“lietuviška dvasia”?

4 – Kada pirmą kartą lietuvių kalba panaudota oficialių valstybės institucijų (ar jos pareigūnų) kanceliarijoje?

Vienas iš tautos pamatų – sava kalba, tai kada šiam “pamatui” dėmesį bei deramą pagarbą skyrė ir mūsų valstybės valdovai?

5 – Kuriais
metais Lietuvoje naujai pristatomų (t.y. vertinant ne pagal leidybos
vietą, o pagal jų pateikimą rinkai) knygų lietuvių kalba skaičius
aplenkė siūlomas kitomis kalbomis?

Jei jau taip garbiname M.Mažvydo Katekizmą, tai ar žinome, kokia tuo metu buvo knygų rinka? Kokiu “krislu” buvo šis
religiniams tikslams skirtas leidinys? Kada rinka tapo lietuviška
dabartine samprata? Kodėl bene didžiausia gatvė Minske vadinama
Vilniuje viduramžiais dirbusio spaustuvininko vardu?

KLAUSIMAI APIE LIETUVIŠKĄ TEATRĄ

6 – Koks pirmas sukurtas sceninis kūrinys (drama, pjesė, etc.) lietuvių kalba?

Javapjūtės dainos tinka darbo rutinai lengvinti, tačiau kada galime fiksuoti “rimtosios” lietuvių kultūra vystymosi pradžią?

7 – Kada pirmą kartą kartą lietuvių kalba atliktas sceninis kūrinys (nebūtinai lietuvių autoriaus)?

Tiksliau – kada ir kokie lietuviai pajuto tokio kūrinio poreikį?

KLAUSIMAI APIE LIETUVIŠKĄ KALBĖSENĄ

8 – Koks pirmasis Lietuvos didikas neabejotinai kalbėjo be kitų kalbų ir lietuviškai?

Ar
Lietuvos kūrimosi metu valdantysis sluoksnis apskritai kalbėjo
lietuviškai? Gal slaviški rašmenys valdovų kanceliarijoje buvo ir
slaviškos elito kultūros, kurią vėliau pakeitė lenkiška, požymis?

9 – Koks pirmasis kalbėjimą lietuvių kalba patvirtinantis įrašas ar kitokio pobūdžio įrodymas?

Kur
ankstyviausias patvirtinimas, kad lietuvių kalba apskritai tokia buvo
valstybės kūrimosi metu? Kas bandė užfiksuoti jos garsus, skambesį,
kalbėjimo būdą bei požymius?

10 – Kokia seniausia lietuvių liaudies daina?

Klausiant
paprasčiau – ar ne tarpukario naujalius, savotišku konvejeriu
“harmonizavusius” lietuvių liaudies dainas, vertėtų laikyti ta pačia
“lietuvių liaudimi”?

11 – Koks ankstyviausias įrašytas lietuvių kalbos kalbėsenos garso įrašas?

Nuo kada galime akivaizdžiai neabejoti lietuviška kalbėsena? Kartu – kada lietuvių kalba tampa įdomi mokslininkams-tyrinėtojams?

KLAUSIMAI APIE LIETUVIŠKUS RŪBUS

12 – Kada pirmą kartą užfiksuoti lietuvių liaudies drabužiai?

Ar
dabartinis “lietuvių liaudies drabužių” samprata – tai ne XIX a.
pabaigos “liaudies dizainerių” kūrybos vaisius? Kokie buvo lietuvių
tautiniai darbužiai iki tol? Ar jie niekuo nepasikeitė nuo tariamų
valstybės ištakų XII-XIII amžiais? Kodėl “tautiniais drabužiais”
vadinamas tik XIX a. pabaigos – XX a. pradžios stilius?

KLAUSIMAI APIE LIETUVIŠKĄ PAGONIŲ TIKĖJIMĄ

13 – Kokie apčiuopiami įrodymai patvirtina dabartinę lietuvių pagoniškos religijos sampratą?

Kaip
įrodyti, kad pirmųjų pagonybės aprašymų autoriai “neprirašinėjo”? Ar
jie nebuvo finansuojami katalikų bažnyčios? Ar galima būtų šiais
laikais rasti bent vieną kaimo močiutę, kuri galėtų išvardinti visą
lietuviškai-pagonišką deivių ir dievų panteoną? Ar kad jau bent
pasakytų, už ką atsakytų, tarkim, deivė Milda?

KLAUSIMAI APIE LIETUVIŠKUS VALGIUS IR GĖRIMUS

14 – Koks ankstyviausias patvirtintas egzistavęs nacionalinis lietuvių tautos valgis ir gėrimas?

Cepelinus
moka daryti pusė Rytų Europos. Midaus receptūra ir pats midus – tėra
tik lietuvių romantikų pasakose likęs mitas. Kokie iš tiesų mūsų
etniniai patiekalai ir gėrimai? Ar “Čili Kaimo” “Bajorų valgiaraštis”
laikytinas labiau “lietuvišku” nei prastuomenės bulviniai cepelinai?

KLAUSIMAI APIE “LIETUVIŠKUS” PROTĖVIUS

15
– Kokia dabartinė ar net ir tarpukario lietuvių šeima/giminė
turi/turėjo tiesioginius giminystės įrodymus, save kildindama iš
Lietuvos didikų, gyvenusių iki Liublino unijos?

Kitaip
– ar tikrai jau mūsų visų šaknys tokios gilios? Ar nesam mes visi
geriausiu atveju savo senelius atmenantys menkystos? Ar teisus
istorikas Rimvydas Petrauskas, teigdamas, kad viena iš Liublino unijos
sudarymo prielaidų – sunykusios ir tvirtų vyriškos linijos palikuonių
neturėjusios valstybę kūrusių kariūnų palikuonių išmirimas?

KLAUSIMAI APIE LIETUVIŠKĄ MOKSLĄ

16 – Kada lietuvių kalba tapo pagrindine pradinėse mokyklose?

Ar apatiniai visuomenės sluoksniai puoselėjo savo kalbą ir bjaurėjosi svetimšalių brukama?

17 – Kada lietuvių kalba buvo pradėtos skaityti pirmosios paskaitos aukštosiose mokyklose?

Dar
svarbiau – kada atsirado poreikis ir paskata mokslinę medžiagą kurti
lietuvių kalbos pagrindu? Kartu – kada lietuvių kalba pripažinta
elitui, t.y. siekiančiam gilesnio mokslinio pažinimo žmonių ratui,
tinkama?

Vietoj išvados – šie
klausimai kilo vieną eilinę popietę. Jie nepretenduoja tapti išsamia ir
išvadoms būtina logine teiginių seka. Daug svarbesnė pati diskusija,
padedanti tiek mums visiems bendrai, tiek ir kiekvienam atskirai
atsakyti į klausimą “Ką reiškia būti lietuviu?”

Paskelbta www.bernardinai.lt