XXI a. kasdienybės dienoraštis

Tag: Vytautas Gapšys

Kai pranešimo žiniasklaidai negana: kaip trys teisėjai išlaisvino Viktorą Uspaskich nuo kalėjimo ir tikėjosi prasmukti tyliai

Faktas: 2016 m. vasario 1 d. Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė savo nuosprendį Darbo partijos „juodosios“ buhalterijos byloje:

Liteko_Uspaskich

Byla truko beveik dešimtmetį – jos oficialia pradžia galima laikyti 2006 m. gegužės 19 d., kada VSD ir Generalinės prokuratūros darbuotojai atliko kratą Darbo partijos būstinėje ir kelių susijusių asmenų namuose.

Pirmosios instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismas) 2013 m. liepos 12 d. pripažino Viktorą Uspaskich, Vytautą Gapšį, Vitaliją Vonžutaitę ir Mariną Liutkevičienę kaltais. Vytautaui Gapšiui skirta 35 750 litų bauda, o kitiems – laisvės atėmimo bausmės: V.Uspaskich – 4 metai, V.Vonžutaitei – 3 metai, M.Liutkevičienei – 1 metai.

Tačiau Lietuvos apeliacinis teismo teisėjų kolegija (pirm. Violeta Ražinskaitė, Albinas Bielskis ir Svajūnas Knizleris) nusprendė, jog sukčiavimas nėra įrodytas ir laisvės atėmimo bausmes panaikino, palikdamas tik baudas už netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Bendra baudų suma – 16,1 tūkst. €, nors pats teismas pripažino, jog neteisėtai apskaityta apie 7 mln. € pajamų ir apie 6,6 mln. € išlaidų.

apeliacinio_teisėjai

Kodėl pranešimo žiniasklaidai – negana?

Darbo partijos byla tiesiogiai siejo ne tik ir ne tiek pačius kaltinamuosius, kiek visą Lietuvos politinę sistemą, visus pilietiškus ir valstybės ateitimi besirūpinančius piliečius. Todėl esminės politinės sistemos rakšties – Viktor Uspaskich ir Darbo partijos – ateities klausimas yra vienas svarbiausių. Todėl apeliacinės instancijos spendimas buvo pasmerktas dideliam rezonansui.

Teisėjai suvokė, jog sprendimas neskirti laisvės atėmimo bausmės susilauks didžiulio neigiamo visuomenės dėmesio. Jie puikiai suprato, jog už tai kaltė pirmiausia teks jiems ir tik vėliau jiems pavyks „nustumti“ savo kaltę ant prastai dirbančių prokurorų, ydingų baudžiamųjų įstatymų ar dar ko nors.

Tačiau „kaltės stumdymo“ žaidimas turėtų visiškai nerūpėti atsakingam teisėjui. Jo darbo tikslas – priimti teisingą ir teisėtą sprendimą. Aš tikiu, jog šie trys teisėjai tiki savo sprendimo teisingumu. Tad kas sutrukdė jiems paprasta žmonių kalba (o ne ištraukomis iš sprendimo, kas padaryta pranešimo žiniasklaidai atveju – beje, net ir pranešimas žiniasklaidai išplatinamas 16 val. 53 min., kai iš esmės du trečdaliai žiniasklaidos jau baigę savo darbus ir turinys paruoštas..) viešai paaiškinti savo pagrindinių sprendimo elementų motyvus?

Ar kalti situacijos sprogumo neįvertinę Lietuvos apeliaciniame teisme dirbantys komunikacijos specialistai? Ar teismo vadovai? Ar teisėjų kolegijos pirmininkė? Ar dar kas nors?

Šiuo kartu žala padaryta ir, deja, jau sunkiai atstatoma. Tačiau ko bus imta, kad tokios klaidos daugiau nesikartotų ir būtų rūpinamasi teisinės sistemos ilgalaikiu įvaizdžiu, pasitikėjimu visoje visuomenėje?

Istorija apie 6338963,05 Lt

Faktai (aktyvios nuorodos į atitinkamus dokumentus):

  • 2012 m. vasario 8 d. AM suplanuoja visuomenės informavimo sistemos sukūrimui ir plėtrai skirti 6.338.963,05 lito (suma eigoje kito, siekė ir 9 mln. Lt);
  • 2012 m. birželį, po ilgų svarstymų, keitimosi projektais/raštais su APVA/VPT, kartu su AM darbo grupės kolegomis baigiame ruošti konkurso technines specifikacijas;
  • 2012 m. liepos 10 d. AM paskelbia viešąjį pirkimą (realiai 8-is skirtingų viešinimo priemonių atskirus pirkimus);
  • iki 2012 m. rugpjūčio 21 d. pateikiami net 25 pasiūlymai, prasideda jų nagrinėjimas ir vertinimas;
  • 2012 m. lapkričio 2-13 d. išsiunčiami pranešimai apie preliminarias pasiūlymų eiles ir priimtus sprendimus sudaryti sutartis;
  • 2012 m. gruodžio 3 d. į VPT kreipiasi paskirtasis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, prašydamas stabdyti šio pirkimo sutarčių, kurių bendra suma, daugiau kaip 3,7 mln. litų, pasirašymą;
  • 2012 m. gruodžio 13 d. prisiekia naujasis aplinkos minsitras Valentinas Mazuronis;
  • 2013 m. kovo 27 d. AM, gavusi VPT sutikimą, nutraukia sutarčių pasirašymo procedūras.

Emocijos:

  • Trolio žinutė (spalio 16 d.):
    • [..] nes yra rizikų, kad nueinantis gali imtis neadekvačių sprendimų dėl viešinimo priemonių/biudžetų ir reikia/galima būtų tam užkirsti kelią [..]
  • Valentino Mazuronio motyvai rašte VPT (gruodžio 3 d.):
    • [..] Neproporcingai gausus ir skubotas sutarčių pasirašymas Aplinkos ir kitose ministerijose tuo metu, kai keičiasi Vyriausybė, kelia rimtų įtarimų, kad nueinantieji iš valdžios stengiasi ne tik išvalgyti, bet ir išlaižyti finansinių išteklių, skirtų ministerijoms, lėkštę. Tai panašu į beatodairišką pinigų taškymą. Kadangi nesitikiu, kad paliekantieji valdžią elgsis padoriai, esu priverstas kreiptis į VPT, nes tokio dabartinės valdžios elgesio negalima pateisinti ir būtina kuo greičiau jį stabdyti. [..]

Reikia paaiškinimų?

  1. spalio 16 d. žinutėje paminėtą ir vėliau realizuotą riziką patvirtino ir realią situaciją ministerijoje pamatęs naujasis ministras, ir Viešųjų pirkimų tarnyba;
  2. spalio 20 d. (kai V.Gapšys apsireiškė VRK ir VTEK su raštu) aš negalėjau paaiškinti visų šių aplinkybių, nes galutiniai sprendimai buvo padaryti tik lapkričio mėnesį;
  3. kol Valentinas Mazuronis ir VPT nesiėmė veiksmų, visa susijusi informacija buvo vidaus informacija, kurios viešai skelbti negalėjau (nemažos dalies ir dabar dar negaliu), o įtarimai būtų buvę tik interpretacija be jokio teisinio pagrindo.

Kita vertus, trolinimas pavyko kaip niekad nebūčiau galėjęs įsivaizduoti – korumpuoto Vytauto Gapšio proto sukurta korupcijos versija patikėjo ne tik jis pats, bet ir VTEK, ir trys Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai, ir didelė visuomenės dalis. Taip, visi jie neturėjo išsamios informacijos, kuri dabar jau vieša, tačiau tai ir sudaro “concern troll” taktikos esmę – neadekvati situacijos interpretacija, pasiremiant nepilna informacija.