Su „Finasta“ pirmą kartą susidūriau ~2008 metus, kai dalį investicijų nukreipiau šiai verslo grupei. Iki pandemijos ir pastarųjų metų iš esmės buvo patenkintas jų darbo rezultatais ir šiandien bendras „INVL“ grupės valdomas mano turtas (pensijos ir investiciniai fondai) sudaro sumą, palygintiną su vidutinės klasės naujo automobilio kaina:
Tačiau tai, ką INVL savininkai padarė su savo mažmeniniais klientais, yra modernus būdas išplauti savo atsakomybę ir nusikratyti ilgalaikių įsipareigojimų. O juk būtent tokie yra pensiniai ir investiciniai fondai.
Praėjusiais metais visą turtą valdė UAB „INVL Asset Management“, kurios 100% savininkė yra AB „Invalda INVL“:
Vakar baigtas šio mažmeninio verslo perdavimas visiškai kitam subjektui – AB „Šiaulių bankas“. Šios įmonės akcininkų struktūra yra kaip gyvsidabris besikeičianti, pagrindiniai akcininkai po visų virsmų (skelbiama apie 2024 metų vidurį) turėtų būti:
- AB „Invalda INVL“ – beveik 20%
- „Girteka“ savininkai (per „Willgrow“) – 8,9%
- ERPB – 7,2%
- „Tesonet Global“ – 5,3%
- Gintaras Kateiva (ex „Lytagra“ savininkas) – 4,9%
- Algirdas Butkus (buvęs ŠB vadovas) – 4,9%
- likusi akcijų dalis (apie 49%) yra valdoma smulkių akcininkų
Būtent Šiaulių banko grupės įmonei „SB Asset Management“ perduoti valdyti visi buvę INVL klientai – apie 210 tūkst. klientų, apie 1,2 mlrd. € jų turto, kuris apima INVL II ir III pakopos pensinius fondus, mažmeniniams investuotojams skirtus investicinius fondus.
Kur viso triuko esmė?
Tie 210 tūkst. klientų sutartis pasirašė su stipria verslo grupe, kurios kiti verslai buvo tvirtas pažadas ir netiesioginė garantija, kad investicinė dalis yra ilgalaikė ir patikima. Grupė kontroliavo 100% akcijų ir turėjo visišką moralinę atsakomybę prieš klientus.
Nuo šiol INVL iš esmės nebeturi jokių įsipareigojimų prieš „Šiaulių banko“ klientus. Jiems tai tokia pat investicija, kaip koks nors atliekų verslas ar kuris nors specialus investicinis fondas. Pasisekė? Gerai, čia mes! Nepasisekė? Aj, ko čia nervinatės, klientai? Juk visi įspėjimai apie pavojus buvo paminėti, skaitykit sutartis. Ir INVL nieko gi negali pati padaryti – žiūrėkit, mes tik 20% valdom, visiškai nekontroliuojam situacijos.
Kas dar svarbiau – dabar liko dar vienas žingsnis (ŠB akcijų paketo pardavimas) ir INVL bus visiškai nutraukusi bet kokius ryšius su klientais, kuriems tiesiogiai davė pažadus ir buvo įsipareigojusi užtikrinti ilgalaikę investicijų sėkmę.
Kuo ne 90-ųjų reiderystė, kai smagūs vyrukai perimdavo 10-20% įmonės akcijų, kontrolę susirinkimuose, susistatydavo savo vadovus ir smagiai perkeldavo visą turtą į jau 100% savo valdomą įmonę?
Tragikomedija, kad visi 210 tūkst. klientų yra „užrakinti“ savo investiciniais įsipareigojimais (tiek III pakopos pensijos, tiek fondų atvejais). Geriausiu atveju galėtų pinigus atgauti šiandien, bet turėtų susimokėti didžiules baudas įvairiomis formomis.
