XXI a. kasdienybės dienoraštis

Tag: emocijos

Apie nacionalistų ir leftistų politiniais įrankiais virtusias vertybes ir emocijas

Ona Šniukštaitė iš portalo tv3.lt kalbino apie šeštadienį sostinėje vykusias dviejų skirtingų temų eitynes – prieš rasizmą ir prieš masinę migraciją:

Ulevičius: vis labiau aštrinama viešoji komunikacija

Komentuodamas savaitgalio įvykius, komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius kalbėjo, kad įvairios visuomenės grupės vis labiau aštrina savo viešą komunikaciją.

„Jeigu tai yra nacionalistai, tad jie bando savus argumentus ir savus lozungus. Jeigu tai yra vadinamieji leftistai arba kairiosios ideologijos šalininkai, tada jie bando išspausti ašaras ir vaidinti, kad visi yra labai nuskriausti. Vienu ir kitu atveju yra hiperbolizacija“, – komentavo L. Ulevičius.

Pasak eksperto, skirtingų nuomonių besilaikančios visuomenės grupės stengiasi vertybes paversti emocijomis.

„Tik laiko ir erdvės klausimas, kur vienas ar kitas argumentas, viena ar kita vertybė, viena ar kita emocija susidurs. Ir kai jos susiduria, gauname rezultatą – žmonės elgiasi pagal emocijas, o ne pagal sveiką protą“, – kalbėjo L. Ulevičius.

Protestuotojų šūkiai girdimi ne pirmą kartą

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau pasirodo frazės kaip „Lietuva lietuviams“. Protesto prieš masinę migraciją dalyviai laikė plakatus su frazėmis „Balta Lietuva – graži Lietuva“ ir „White lives matter“ (liet. Baltos gyvybės yra svarbios).

Pasak komunikacijos eksperto, kai Lietuva atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos, viešojoje erdvėje aidėjo panašūs argumentai.

„Galbūt tik kitais žodžiais, bet buvo aiškiai sakoma, kad Lietuva turi būti nepriklausoma, savarankiška, niekas neturėtų nurodinėti, ką mes Lietuvoje turime daryti ir kad lietuviai yra patys savo gyvenimo šeimininkai. […] Visi tie argumentai atsiranda naujoje šviesoje – naujoje, politkorektiškoje aplinkoje“, – sakė ekspertas.

L. Ulevičius kalbėjo, kad šį atvejį vertinti reikėtų ramiai.

„Ir viena, ir kita pusė dirba savo politinį darbą. Ruošiasi vieniems ar kitiems rinkimams, užsidirbinėja rėmėjų pinigus ir į tai reikia ramiai žiūrėti, mažiau kreipti dėmesio į tiek vienos, tiek kitos pusės radikalius pasisakymus“, – reziumavo L. Ulevičius.

iš tv3.lt

Visas tekstas „Vilniuje per protestą įvyko konfliktas: susidūrė nacionalistai ir kairieji“.

Propaganda veikia per emocijas – žurnalas „Pshichologija Tau“

L.Ulevičius: propaganda veikia per emocijas

Komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius gilinasi į propagandos mechanizmus. Paklausėme jo, kokia yra Lietuvos žiniasklaida? Ar galime didžiuotis skaidrumu ir objektyvumu? O gal vis dėlto turime likti atidūs ir kritiškai kiekvienai gaunamai informacijai?

„Lietuvos žiniasklaida yra labai skurdi. Mažai žmonių moka už informacijos turinį, dauguma naudojasi nemokamu. Kai informacijos šaltiniai vartotojui nemokami, už juos sumoka kažkas kitas – reklamos davėjai, savininkai, interesų grupės, kurios remia kurią nors konkrečią poziciją. Būtent ta pozicija ir būna žiniasklaidos ginama, palaikoma. Kitas būdas, kaip mus pasiekia tendencinga informacija, – žiniasklaida dažnai daro klaidą ne dėl to, kad yra korumpuota, bet dėl elementaraus neraštingumo.

Vienas iš propagandos Lietuvos žiniasklaidoje pavyzdžių – informavimas apie Lietuvos ir Rusijos santykius. Tik šį kartą ne iš tos pusės, apie kurią esate pratę girdėti. Šiuo metu Lietuvos žiniasklaidoje nėra jokios alternatyvios nuomonės apie santykius su mūsų kaimyne Rusija ir poreikį labiau apsiginkluoti. Nors aš asmeniškai pritariu nuomonei, kad reikia stiprinti gynybinį pajėgumą, bet tai, kad nėra nuomonių įvairovės, jau yra propagandos požymis. Žiniasklaidoje dominuoja viena prokarinė pozicija. Tačiau visuomenėje šia tema nuomonių yra daug ir skirtingų. Gaila, bet jos neatspindimos, pacifistinių komentarų praktiškai nesigirdi. Iš dalies žmonės net bijo išsakyti savo nuomonę. Būtent taip ir veikia propaganda. Dominuojanti pozicija kontroliuoja masių psichologiją. Atsiduriame prieš faktą, kad kita nuomonė tiesiog savaime atmetama, nes dominuojanti pozicija tokia stipri, kad išsakęs savo nuomonę būsi tiesiog užbombarduotas ir sulygintas su žeme. Taigi Lietuvos ir Rusijos santykių atspindėjimas žiniasklaidoje yra puikus vyraujančios propagandos pavyzdys.

Tradiciškai propaganda bando paveikti žmones emociniu lygmeniu, nutylėdama arba paneigdama racionalius argumentus. Žmogaus protas labiau tiki emociniais, o ne loginiais argumentais. Todėl būtent paliečiant emocijas lengviausia kažkuo įtikinti. Propagandos skleidėjai dažnai bando paveikti auditorijas per tris jausmus: baimę, nežinomybę ir abejonę. Šių jausmų samplaika itin aktyviai taikoma įtikinėjant ir Lietuvos žiniasklaidoje bei socialinėje medijoje. Pavyzdžiui, Astravo atominės elektrinės atvejis. Aplink šį projektą tvyro didžiulė baimė, nerimas ir nežinomybė, kurią pasėjo žiniasklaida, skelbdama labai vienpusišką informaciją. Arba propaganda, skleidžiama apie skiepus. Ja taip pat siekiama žmogui sukelti šiuos tris jausmus, priversti bijoti skiepų šalutinio poveikio, abejoti nauda, pasėti nežinomybę dėl injekcijos poveikio. Kai kurias mažiau kritiškas visuomenės grupes ši propaganda stipriai veikia. Todėl kritinis mąstymas, šaltinių tikrinimas, keleto skirtingų informacijos kanalų lyginimas – labai svarbus net ir naudojantis lietuviška žiniasklaida.“

IŠ „Psichologija tau”

Visas tekstas – „Ką slepia ir kur slepia propaganda?“, 2019 m. rugsėjo-spalio mėn. žurnalo „Psichologija Tau“ numerio 46-49 psl.