XXI a. kasdienybės dienoraštis

Tag: Arūnas Valinskas

Ribinis neigiamas viešumas = tegul loja?

Dainiaus Kreivio situacija tik pateikia eilinį pavyzdį, jog viešajai komunikacijai taikytinos kai kurios ekonomikos mokslo tiesos. Viena iš tokių kategorijų – tai ribinis viešumas.

Iš kasdienybės visi pritartume, jog pirmasis lauktas obuolys visada skanesnis nei septintasis. Lygiai taip pat ir aštuntas diržo kirtis yra mažiau skaudus nei pirmasis. Ekonomikos moksle ribinės naudos (angl. marginal utility) sąvoka pradėta naudoti dar XIX amžiuje ir dažniau analizuojama pozityvia prasme, t.y. kaip papildoma nauda, susijusi su papildomu prekių ar paslaugų vienetu.

Komunikacijos praktikoje (ypač pastaruoju metu, kai pradeda daugėti negatyvios komunikacijos) vis dažniau tenka susidurti su situacija, kai kyla klausimas, kiek pavojinga yra nuosekli neigiamos informacijos sklaida. Jau minėto ir kolegų aptarto Dainiaus Kreivio ir „Lietuvos ryto“ atveju kyla klausimas, ar kiekvienas naujas neigiamas dienraščio tekstas daro realią neigiamą įtaką ūkio ministrui?

Akivaizdu, jog neigiamos poveikis (žala) kiekvienu atveju mažėja, nes:

  • tikslinėje auditorijoje (skaitytojuose) ta pati žinia (ministras blogas) pradeda keistis iš naujienos (skandalo) į dienraščio charakteristiką (dienraštis teigia, jog ministras blogas);
  • pirmosiomis publikacijomis padaryta žala (pasikeitęs tikslinės auditorijos vertinimas) kiekviena sekančia publikacija mažėja, nes vis mažesnė likusios auditorijos dalis gauna progą pakeisti savo poziciją;
  • žinios transformacija į dienraščio stereotipą kartu veikia ir priešinga kryptimi – dalis auditorijos pradeda abejoti pirminės pozicijos objektyvumu.

Taigi, galima būtų daryti išvadą, jog viešumoje į atskirą „užsisėdusią“ žinių sklaidos priemonę galima būtų nekreipti dėmesio, nes pasikartojantis neigiamų žinių tiražavimas yra neveiksmingas ilgu laikotarpiu.

Kur yra realus pavojus, tai „žiniasklaidos sniego gniūžtė“ – jeigu atitinkamą informaciją perima ir pradeda tiražuoti kitos žiniasklaidos priemonės (kaip kad būta Arūno Valinsko vertimo iš LRS pirmininko posto atveju). Tada didėja momentinis emocinis spaudimas, eksponentiškai auga paveikta tikslinė auditorija.

Paradoksalu, tačiau tokiu atveju gaunam du paprastus sprendimus, kaip reikėtų reaguoti į pasikartojančiai neigiamas vienos ar kitos žinių sklaidos priemonės žinias:

  1. pateikti aiškią ir argumentuotą poziciją/kritikos kritiką, kurią idealiu atveju turėtų skelbti nepriklausomi tretieji (nesusiję) asmenys;
  2. proaktyviai dirbti su kitomis žiniasklaidos priemonėmis prevenciškai apsisaugant nuo išankstinio jų vertinimo, tačiau kartu ir nepernelyg sureikšminant nuoseklaus puolimo faktą.

Aišku, situacija yra šiek tiek kitokia, jeigu (kaip, pavyzdžiui, Arūno Valinsko atveju) neigiamas informacinis srautas yra nuosekliai kuriamas politinių ar verslo oponentų (Zuoko/Žiemelio), jeigu jie pasitelkia didelius finansinius išteklius žinios tiražavimui ir pan. Šiuo atveju, Sun Tzu terminais, dažnai laimi tiesiog tas, kuris turi daugiau kareivių, kuriuos informaciniame kare šiandien galima išreikšti informaciniais kareiviais ir jų valdomu biudžetu.

Žvelgiant iš kitos pusės (tarkim, nuolat kritiką reiškiančios watch-dog tipo organizacijos kaip kad Piliečių Santalka), formuotini tokie siūlymai:

  1. kritika turi būti atsinaujinanti, o ne pasikartojanti, t.y. atsižvelgti/apimti vis naujas aplinkybes;
  2. turėtų keistis kritikuojančiųjų subjektų/žinių sklaidos priemonių ratas;
  3. kritika turėtų būti formuojama ne pati savaime, o turėti ir teigiamą, konstruktyvų sprendimą siūlantį elementą.

Valinskas vs. žurnalistai – 5:0 laimi Valinskas

Valinskas prieš GrinevičiūtęŠią savaitę Valinskas turėtų įsiminti neblogai. Ne tik dėl to, jog jo vadovaujama partija (kuri ir man labai panaši į bendrą LSDP ir „Vilniaus prekybos“ projektą), anot Egidijaus Kūrio, po pirmojo rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą turo rankose laiko „auksinį balsą“, bet ir todėl, jog „sausai“ laimi prieš jungtines žiniasklaidos pajėgas. Paskaičiuokim.

Dar rinkimų dienos vakarą specialioje TV3LNK laidoje Rūta Grinevičiūtė užduoda nepatogų (nors ir nevisiškai paruoštą) klausimą apie Arūno Valinsko pajamas ir paskolas. Arūnas Rūtą išvadina žurnalistikos prostitute, o Rūta Arūną – chamu. Šou įdomus, tačiau atsakymo į nelabai aiškų klausimą nėra, Rūta nebedrįsta aštrint situacijos. 1:0 į priekį išsiveržia Valinskas.

Pirmadienis, „Lietuvos radijo“ pirmojoje programoje Tomo Dapkaus „Dienos tema“ (įrašas). Klausimą apie ryšius su socialdemokratų partija Valinskas atremia paprastai: „Tai yra nesąmonė <…> Ar jūs aiškiai supratot?“. Virgis Valentinavičius bando priminti, jog klausimus uždavinėja Tomas Dapkus, tačiau rezultatas sprūsta iš rankų – 2:0 laimi Valinskas. Continue reading

Ar Valinskas dirbo Marcinkevičiui, ar TV3?

„DievųŽiniasklaida“ nepraleido progos ir skėlė argumentais, kodėl Arūno Valinsko debiutas TV3 televizijoje nepasisekė. Ir iš tiesų – laidos vedėjas, kurio garbingiausio svečio kalibras siekia tik Eligijų Masiulį (kad ir vienos iš liberal+ partijų vadovą), negalėtų džiaugtis puikiu debiutu. Valinsko mėgėjai sako dar prisimeną „Frontą“, „Koridą“, tačiau kur dabar tų laidų šlovė?

Mindaugas Nastaravičius taip pat mestelėjo keletą kritikos strėlių, teisingos Indrės Makaraitytės mintys, įdomi Ryčio Juozapavičiaus pastaba komentaruose. Galite rasti ir mano citatą, kurioje vertinu laidą iš ryšių su visuomene technologijų pusės. Truputį plačiau: Continue reading